Šilumos energija
Šilumai žiemą išleidžiame didžiausią sumą iš visų energijso rūšių, todėl taupymas šioje srityje ypač svarbus ir veiksmingas. Patalpų (oro) ir vandens pašildymui reikalingos energijos taupymo patarimus suskirstėme į keturias grupes pagal du aspektus – kokio dydžio investicijos į taupymą yra reikalingos ir kaip greitai galite pasiekti rezultatų.
Labai mažos investicijos
Temperatūros patalpose sumažinimas
– sumažinus temperatūrą 1 laipsniu (ar daugiau, bet tenkinant higienines sąlygas), vidutiniškai per metus sutaupoma 5 proc. energijos ir iki 40 Eur.
– nebūnant namuose arba naktimis sumažinant temperatūrą iki 17–18 laipsnių, taip sutaupoma 5–7 proc. šilumos (apie 40–56 Eur) per metus, jei patalpose įprastai palaikoma 20 laipsnių temperatūra.
Tinkamai vėdinti namus
– vėdinti tada, kai tam yra poreikis – jei nėra mechaninio vėdinimo sistemos, patalpas reikia intensyviai vėdinti, kai padidėja CO2 koncentracija, nes langų ar durų atidarymas atvėsina patalpas (jei reikia sumažinti temperatūrą, ją reikia reguliuoti termostatiniais reguliatoriais, jei tokie yra arba juos įsigyti). Vienas iš galimų buitinių oro kokybės matuoklių yra pateiktas interneto svetainėje.
– šaltuoju metų laiku nelaikyti ilgai atidarytų langų ir durų: patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, nes nespės atvėsti sienos, lubos, grindys ir patalpose esantys daiktai.
– virtuvėje viryklės gartraukį naudoti tik gaminant valgį, nes jis ištraukia ir šilumą.
Įvertinti energijos suvartojimą namų ūkyje
– įvertinti, kiek energijos, kuriose srityse, ir kurios energijos rūšies suvartojama daugiausiai.
– nustatyti, kurie prietaisai namuose suvartoja daugiausiai energijos ir įvertinti galimybes sumažinti sąnaudas.
– pasiteirauti energiją tiekiančios įmonės, ar ji siūlo nemokamą ar nebrangią namų ir inžinerinių sistemų apžiūrą ar konsultaciją energijos taupymo tema. Identifikavus energetinių sistemų defektus ar neefektyvų jų veikimą bei įgyvendinus rekomendacijas galima sutaupyti dalį energijos.
Nustatyti sritis, kuriose namų energetinės ar inžinerinės sistemos naudoja daugiausiai energijos
Pagal energijos sąnaudas, nustatyti sritis, kuriose namų sistemos laikui bėgant tapo neefektyvios ir atstatyti joms didžiausią našumą.
Turintiems teisę gauti piniginę socialinę paramą pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka numatytą galimybę nepasiturintiems energijos vartotojams (t. y. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, minėto įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą) pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.
Galima valstybės kompensacija. Daugiau informacijos apie kompensacijų galimybes LEA svetainėje
Šilumos nuostolių mažinimas
Šaltajam metų laikotarpiui užkamšyti ar užklijuoti nesandarumus languose ir kitur, kur jaučiamas skersvėjis, nes didesnė nei reikalinga oro kaita lemia didesnį energijos sunaudojimą. Jei langai ar durys yra su sandarinimo tarpinėmis, tinkamai sureguliuoti varstymo mechanizmą. Jei langai seni ir yra be sandarinimo juostų, rekomenduojama panaudoti jas. Galimas sutaupymas – apie 40 Eur per metus.
Šildymo prietaisų kuo efektyvesnio veikimo užtikrinimas
– rekomenduojama šildymo prietaisų (radiatorių) neužstatyti baldais (lovomis, spintomis, stalais), kitais daiktais ar dekoratyvinėmis grotelėmis, nes taip šiluma sulaikoma prie radiatoriaus ir sunkiau įšyla patalpa, nekrauti ant jų daiktų.
– periodiškai valyti nuo jų dulkes. Valant dulkes galimas 1–3 proc. šiluminės energijos, arba 8–24 Eur, sutaupymas per metus.
– parinkti tinkamą langų užuolaidų ilgį (iki palangės), nes tada daugiau šilto oro patenka į kambario gilumą ir mažesnis kiekis cirkuliuoja šaltu lango paviršiumi. Jei nėra galimybės parinkti trumpesnių užuolaidų, rekomenduojama bent jau nakties metu arba kai nieko nėra namuose užkelti jas ant palangės, nes taip nesutrikdoma šilto oro cirkuliacija.
Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūra
– reguliariai plauti ir valyti sistemos vidų. Dėl apnašų ir kalkių sistemos efektyvumas gali sumažėti 5–10 proc. Tokiu atveju tipinio individualus namo šildymo sąskaita gali padidėti iki 20 proc.
– laikytis sistemos priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų. Periodiškai neaptarnaujamas katilas netenka savo efektyvumo. Tinkamai prižiūrima ir efektyviai veikianti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema gali padėti vartotojams sutaupyti nuo 5 iki 20 proc. išlaidų.
– laiku išleisti orą iš radiatorių. Šildymo sezono pradžioje arba po šildymo sistemos remonto, jei nešyla ar blogai šyla radiatoriai, būtina išleisti orą iš šildymo sistemos per tam tikslui skirtus ventilius.
Kreiptis konsultacijos į energijos tiekėją kaip sumažinti energijos sąnaudas
Energijos tiekėjų švietimo ir konsultavimo veiklos skirtos vartotojams ir skatinančios juos diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones bei įgyvendinti patarimus, kurių poveikis yra galutinės energijos suvartojimo mažinimas. Gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų į energijos tiekėją elektroniniu paštu, tiesiogiai internetu ar telefonu arba išsikviesti specialistą / konsultantą į bustą apžiūrai. Energijos taupymo potencialas yra 5–10 proc. nuo energijos suvartojimo.
Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pagerinimas
– šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacijos atnaujinimas arba papildomas izoliavimas. Neizoliuoti ar blogai izoliuoti šildymo sistemos vamzdžiai į aplinką išskiria daug šilumos, kuri gali nereikalingai šildyti negyvenamas patalpas ir didina bendrą namo sueikvojamos šilumos kiekį. Tinkamai izoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdynai sumažina energijos suvartojimą. Tai gali sutaupyti iki 5 proc. šilumos.
– termostatų įrengimas ir jų sureguliavimas. Termostatais galima sumažinti temperatūras patalpose, kuriose būnama retai ar sumažinti nakties metu. Individualiai reguliuojant termostatus galima sutaupyti 20 ir daugiau procentų šilumos.
– izoliacinės dangos (reflektoriaus) įrengimas už šildymo prietaiso. Už šildymo prietaiso (pvz., radiatoriaus) esantį sienos plotą papildomai uždengus danga (pvz., folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), nukreipiančia šilumą į kambarį, pagerinamos nuo radiatoriaus į patalpas patenkančios šilumos sklidimo sąlygos. Tai lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 °C.
Mažesnio pralaidumo karšto vandens prietaisų naudojimas
Čiaupų aeratoriai, taupios dušo galvutės padės sumažinti karšto vandens naudojimą higieninėms reikmėms iki 30 %, kai vidutiniškai suvartoja 3 m3/mėn. karšto vandens. Tai leistų per metus sutaupyti apie 11 m3 vandens ir nuo 72 iki 85 Eur per metus (priklausomai nuo šilumos tiekėjo tarifo).
Paprastų ar apšiltintų žaliuzių įrengimas
Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui. Rekomenduojama išvykstant iš namų ar prieš naktį, kai lauke žema oro temperatūra, laikyti nuleistas žaliuzes, nes tai mažiau turės įtakos vidaus temperatūros sumažėjimui.
Energijos suvartojimui namų ūkyje stebėti pasitelkti mobiliąją programėlę(-es)
Jomis galima sekti energijos suvartojimą įvairiose srityse, gauti suvestines ir matyti, kur yra didžiausi suvartojimai bei kur galima sutaupyti.
Vidutinės ir didelės išlaidos
Šilumos punktų modernizavimas
Pakeitus senus elevatorinius šilumos punktus ir modernizavus šildymo sistemą galima efektyviai reguliuoti šilumos kiekį, priklausomai pagal lauko oro temperatūros kitimą bei nustatyti reikiamą temperatūrą atskirose patalpose.
Naudojamo šildymo katilo pakeitimas į efektyvesnį katilą ar šilumos siurblį
Pakeitus neefektyvų pastatų šildymui naudojamą biokuro ar dujų katilą į šilumos siurblį, pasiekiamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, taupomi neatsinaujinantys energijos ištekliai, mažiau teršiama aplinka. Šilumos siurblio privalumai: šilumos siurbliai automatizuoti, reikalauja mažiau priežiūros ir nereikia sandėliuoti kuro. Taip pat šilumos siurbliai turi vėsinimo funkciją.
Galima valstybės parama įsigyjant šildymo katilą ar šilumos siurblį:
Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02). Daugiau informacijos interneto svetainėje.
Saulės šilumos kolektorių įsirengimas
Iš saulės energijos gauta šilumos energija sumažintų poreikį gauti/gaminti ją iš kitų šaltinių. Saulės kolektorių sistemos (įvairios sudėties ir talpos) kaina yra 350–2500 Eur.
Galima valstybės parama finansavimui:
Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02). Daugiau informacijos interneto svetainėje.
Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas)
– pastato apšiltinimas. Išorinių sienų apšiltinimas leidžia efektyviai sumažinti šilumos energijos suvartojimą. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą kambariuose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina namo sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Daugiabučio namo modernizavimo kaina yra apie 450 Eur/m2.
Galima valstybės parama darbų finansavimui:
• Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
– sandarumo užtikrinimas. Rekomenduojama patikrinti ir užsandarinti atitvaras, langus, stogą, pamatus ir grindis. Kai namas nesandarus, vidutiniškai prarandama 10–35 proc. šilumos energijos.
– vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas. Tokioje sistemoje iš patalpų išeinantis oras perduoda savo temperatūrą į patalpas tiekiamam orui, todėl nepatiriami šilumos nuostoliai bei prietaiso filtrai apsaugo nuo kenksmingų oro dalelių. Tokios sistemos gali grąžinti 60–90 proc. šilumos nuo pašalinamo į lauką oro.
– šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų modernizavimas. Modernizavus sistemas galima ne tik sutaupyti šilumos energijos, bet turėti galimybę individualiai reguliuoti šildymo intensyvumą. Atnaujinus šilumos punktą su priklausomąja sistema (elevatorinį) arba atnaujinus jau automatizuotą būtų galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos energijos. Daugiabučio namo šilumos punkto modernizacijos kaina yra apie 12–26 tūkst. Eur arba 7–16 Eur/m2.
Galima valstybės parama finansavimui:
• Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02). Daugiau informacijos interneto svetainėje.
• Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) Nr. KK-AM-MŽR01. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
• Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
– įstiklinti balkonus ir lodžijas.
Individualių gyvenamųjų namų modernizavimas
– pastato išorės apšiltinimas. Išorinių sienų apšiltinimas leidžia efektyviai sumažinti suvartojamą šilumos energiją. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą kambariuose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina namo sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Individualaus namo modernizavimo kaina yra apie 250–350 Eur/m2.
– sienų apšiltinimas iš vidaus. Jei namo sienos kartu yra ir namo lauko sienos, galima termoizoliacine medžiaga jas apšiltinti iš vidaus.
– antrų lauko durų įrengimas sumažina šilumos nuostolius.
Rezultatas matomas iškart
Temperatūros patalpose sumažinimas
– sumažinus temperatūrą 1 laipsniu (ar daugiau, bet tenkinant higienines sąlygas), vidutiniškai per metus sutaupoma 5 proc. energijos ir iki 40 Eur.
– nebūnant namuose arba naktimis sumažinant temperatūrą iki 17–18 laipsnių, taip sutaupoma 5–7 proc. šilumos (apie 40–56 Eur) per metus, jei patalpose įprastai palaikoma 20 laipsnių temperatūra.
Tinkamai vėdinti namus
– vėdinti tada, kai tam yra poreikis – jei nėra mechaninio vėdinimo sistemos, patalpas reikia intensyviai vėdinti, kai padidėja CO2 koncentracija, nes langų ar durų atidarymas atvėsina patalpas (jei reikia sumažinti temperatūrą, ją reikia reguliuoti termostatiniais reguliatoriais, jei tokie yra arba juos įsigyti). Vienas iš galimų buitinių oro kokybės matuoklių yra pateiktas interneto svetainėje.
– šaltuoju metų laiku nelaikyti ilgai atidarytų langų ir durų: patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, nes nespės atvėsti sienos, lubos, grindys ir patalpose esantys daiktai.
– virtuvėje viryklės gartraukį naudoti tik gaminant valgį, nes jis ištraukia ir šilumą.
Įvertinti energijos suvartojimą namų ūkyje
– įvertinti, kiek energijos, kuriose srityse, ir kurios energijos rūšies suvartojama daugiausiai.
– nustatyti, kurie prietaisai namuose suvartoja daugiausiai energijos ir įvertinti galimybes sumažinti sąnaudas.
– pasiteirauti energiją tiekiančios įmonės, ar ji siūlo nemokamą ar nebrangią namų ir inžinerinių sistemų apžiūrą ar konsultaciją energijos taupymo tema. Identifikavus energetinių sistemų defektus ar neefektyvų jų veikimą bei įgyvendinus rekomendacijas galima sutaupyti dalį energijos.
Nustatyti sritis, kuriose namų energetinės ar inžinerinės sistemos naudoja daugiausiai energijos
Pagal energijos sąnaudas, nustatyti sritis, kuriose namų sistemos laikui bėgant tapo neefektyvios ir atstatyti joms didžiausią našumą.
Energijos suvartojimui namų ūkyje stebėti pasitelkti mobiliąją programėlę(-es)
Jomis galima sekti energijos suvartojimą įvairiose srityse, gauti suvestines ir matyti, kur yra didžiausi suvartojimai bei kur galima sutaupyti.
Turintiems teisę gauti piniginę socialinę paramą pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka numatytą galimybę nepasiturintiems energijos vartotojams (t. y. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, minėto įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą) pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.
Galima valstybės kompensacija. Daugiau informacijos apie kompensacijų galimybes LEA svetainėje.
Šilumos nuostolių mažinimas
Šaltajam metų laikotarpiui užkamšyti ar užklijuoti nesandarumus languose ir kitur, kur jaučiamas skersvėjis, nes didesnė nei reikalinga oro kaita lemia didesnį energijos sunaudojimą. Jei langai ar durys yra su sandarinimo tarpinėmis, tinkamai sureguliuoti varstymo mechanizmą. Jei langai seni ir yra be sandarinimo juostų, rekomenduojama panaudoti jas. Galimas sutaupymas – apie 40 Eur per metus.
Šildymo prietaisų kuo efektyvesnio veikimo užtikrinimas
– rekomenduojama šildymo prietaisų (radiatorių) neužstatyti baldais (lovomis, spintomis, stalais), kitais daiktais ar dekoratyvinėmis grotelėmis, nes taip šiluma sulaikoma prie radiatoriaus ir sunkiau įšyla patalpa, nekrauti ant jų daiktų.
– periodiškai valyti nuo jų dulkes. Valant dulkes galimas 1–3 proc. šiluminės energijos, arba 8–24 Eur, sutaupymas per metus.
– parinkti tinkamą langų užuolaidų ilgį (iki palangės), nes tada daugiau šilto oro patenka į kambario gilumą ir mažesnis kiekis cirkuliuoja šaltu lango paviršiumi. Jei nėra galimybės parinkti trumpesnių užuolaidų, rekomenduojama bent jau nakties metu arba kai nieko nėra namuose užkelti jas ant palangės, nes taip nesutrikdoma šilto oro cirkuliacija.
Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūra:
– reguliariai plauti ir valyti sistemos vidų. Dėl apnašų ir kalkių sistemos efektyvumas gali sumažėti 5–10 proc. Tokiu atveju tipinio individualus namo šildymo sąskaita gali padidėti iki 20 proc.
– laikytis sistemos priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų. Periodiškai neaptarnaujamas katilas netenka savo efektyvumo. Tinkamai prižiūrima ir efektyviai veikianti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema gali padėti vartotojams sutaupyti nuo 5 iki 20 proc. išlaidų.
– laiku išleisti orą iš radiatorių. Šildymo sezono pradžioje arba po šildymo sistemos remonto, jei nešyla ar blogai šyla radiatoriai, būtina išleisti orą iš šildymo sistemos per tam tikslui skirtus ventilius.
Kreiptis konsultacijos į energijos tiekėją kaip sumažinti energijos sąnaudas
Energijos tiekėjų švietimo ir konsultavimo veiklos skirtos vartotojams ir skatinančios juos diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones bei įgyvendinti patarimus, kurių poveikis yra galutinės energijos suvartojimo mažinimas. Gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų į energijos tiekėją elektroniniu paštu, tiesiogiai internetu ar telefonu arba išsikviesti specialistą / konsultantą į bustą apžiūrai. Energijos taupymo potencialas yra 5–10 proc. nuo energijos suvartojimo.
Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pagerinimas
Neizoliuoti ar blogai izoliuoti šildymo sistemos vamzdžiai į aplinką išskiria daug šilumos, kuri gali nereikalingai šildyti negyvenamas patalpas ir didina bendrą namo sueikvojamos šilumos kiekį. Tinkamai izoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdynai sumažina energijos suvartojimą. Tai gali sutaupyti iki 5 proc. šilumos.
– termostatų įrengimas ir jų sureguliavimas. Termostatais galima sumažinti temperatūras patalpose, kuriose būnama retai ar sumažinti nakties metu. Individualiai reguliuojant termostatus galima sutaupyti 20 ir daugiau procentų šilumos.
– izoliacinės dangos (reflektoriaus) įrengimas už šildymo prietaiso. Už šildymo prietaiso (pvz., radiatoriaus) esantį sienos plotą papildomai uždengus danga (pvz., folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), nukreipiančia šilumą į kambarį, pagerinamos nuo radiatoriaus į patalpas patenkančios šilumos sklidimo sąlygos. Tai lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 °C.
Mažesnio pralaidumo karšto vandens prietaisų naudojimas
Čiaupų aeratoriai, taupios dušo galvutės padės sumažinti karšto vandens naudojimą higieninėms reikmėms iki 30 proc., kai vidutiniškai suvartoja 3 m3/mėn. karšto vandens. Tai leistų per metus sutaupyti apie 11 m3 vandens ir nuo 72 iki 85 Eur per metus (priklausomai nuo šilumos tiekėjo tarifo).
Paprastų ar apšiltintų žaliuzių įrengimas
Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui. Rekomenduojama išvykstant iš namų ar prieš naktį, kai lauke žema oro temperatūra, laikyti nuleistas žaliuzes, nes tai mažiau turės įtakos vidaus temperatūros sumažėjimui.
Rezultatus pastebėsite vėliau
Šilumos punktų modernizavimas
Pakeitus senus elevatorinius šilumos punktus ir modernizavus šildymo sistemą galima efektyviai reguliuoti šilumos kiekį, priklausomai pagal lauko oro temperatūros kitimą bei nustatyti reikiamą temperatūrą atskirose patalpose.
Naudojamo šildymo katilo pakeitimas į efektyvesnį katilą ar šilumos siurblį
Pakeitus neefektyvų pastatų šildymui naudojamą biokuro ar dujų katilą į šilumos siurblį, pasiekiamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, taupomi neatsinaujinantys energijos ištekliai, mažiau teršiama aplinka. Šilumos siurblio privalumai: šilumos siurbliai automatizuoti, reikalauja mažiau priežiūros ir nereikia sandėliuoti kuro. Taip pat šilumos siurbliai turi vėsinimo funkciją.
Galima valstybės parama įsigyjant šildymo katilą ar šilumos siurblį:
Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02). Daugiau informacijos interneto svetainėje.
Saulės šilumos kolektorių įsirengimas
Iš saulės energijos gauta šilumos energija sumažintų poreikį gauti/gaminti ją iš kitų šaltinių. Saulės kolektorių sistemos (įvairios sudėties ir talpos) kaina yra 350–2500 Eur.
Galima valstybės parama finansavimui:
Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02). Daugiau informacijos interneto svetainėje.
Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas)
– pastato apšiltinimas. Išorinių sienų apšiltinimas leidžia efektyviai sumažinti šilumos energijos suvartojimą. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą kambariuose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina namo sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Daugiabučio namo modernizavimo kaina yra apie 450 Eur/m2.
Galima valstybės parama darbų finansavimui:
• Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
– sandarumo užtikrinimas. Rekomenduojama patikrinti ir užsandarinti atitvaras, langus, stogą, pamatus ir grindis. Kai namas nesandarus, vidutiniškai prarandama 10–35 proc. šilumos energijos.
– vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas. Tokioje sistemoje iš patalpų išeinantis oras perduoda savo temperatūrą į patalpas tiekiamam orui, todėl nepatiriami šilumos nuostoliai bei prietaiso filtrai apsaugo nuo kenksmingų oro dalelių. Tokios sistemos gali grąžinti 60–90 proc. šilumos nuo pašalinamo į lauką oro.
– šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų modernizavimas. Modernizavus sistemas galima ne tik sutaupyti šilumos energijos, bet turėti galimybę individualiai reguliuoti šildymo intensyvumą. Atnaujinus šilumos punktą su priklausomąja sistema (elevatorinį) arba atnaujinus jau automatizuotą būtų galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos energijos. Daugiabučio namo šilumos punkto modernizacijos kaina yra apie 12–26 tūkst. Eur arba 7–16 Eur/m2.
Galima valstybės parama finansavimui:
• Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02). Daugiau informacijos interneto svetainėje.
• Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) Nr. KK-AM-MŽR01. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
• Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
– įstiklinti balkonus ir lodžijas.
Individualių gyvenamųjų namų modernizavimas
– pastato išorės apšiltinimas. Išorinių sienų apšiltinimas leidžia efektyviai sumažinti suvartojamą šilumos energiją. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą kambariuose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina namo sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Individualaus namo modernizavimo kaina yra apie 250–350 Eur/m2.
– sienų apšiltinimas iš vidaus. Jei namo sienos kartu yra ir namo lauko sienos, galima termoizoliacine medžiaga jas apšiltinti iš vidaus.
– antrų lauko durų įrengimas sumažina šilumos nuostolius.