AKTUALU!
 |
EnerGIS |
Interaktyvi platforma efektyviam
|
Lietuvoje penktadienio rytą, palyginti su ketvirtadieniu, vidutinės benzino, dyzelino ir SND kainos sumažėjo atitinkamai 1,3 proc., 1,7 proc. ir 0,2 procento. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) gegužės 7 d. pateikė 77 degalais prekiaujančios įmonės, valdančios 766 degalines.
Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros degalų kainų apžvalgose: https://www.ena.lt/degalu-kainos-degalinese/
Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos energijos kainų vidurkis, lyginant Baltijos šalis, šiemet sausį–gegužę yra mažiausias Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje šilumos vidutinė kaina 2–4 proc. didesnė. Mūsų šalies didžiuosiuose miestuose gegužę, palyginti su balandžiu, šilumos energijos kaina sumažėjo: Klaipėdoje – 11,16 proc., Šiauliuose – 8,02 proc., Panevėžyje – 6,1 proc., bet nepakito Kaune ir padidėjo Vilniuje – 0,38 procento. Gegužę centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje siekia 7,65 ct/kWh – ji 3,04 proc. mažesnė nei balandį, bet 26,45 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai gegužę siekė 6,05 ct/kWh.
Daugiau informacijos čia: https://www.ena.lt/shek-pokyciai/
Lietuvoje pagaminta elektros energija balandį patenkino apie 108 proc. šalies elektros vartojimo poreikio – tai pirmas mėnuo nuo 2009 m., kai pasigaminame daugiau elektros energijos nei suvartojame per vieną mėnesį. Prieš metus, 2025 m. balandį, pasiektas ankstesnis rekordas, kai vietinė elektros gamyba patenkino 99 proc. per mėnesį suvartotos elektros. Prie naujo vartojimo patenkinimo rekordo labiausiai prisidėjo vėjo elektrinės, pagaminusios apie 55 proc. visos vietinės elektros, ir saulės elektrinės, pagaminusios apie 22 proc. elektros. Balandį vartojimo poreikis buvo 11 proc. mažesnis nei kovą. Bet bendrieji šalies elektros energijos poreikiai patenkinti apie 99 proc., tad jiems trūkstamas energijos kiekis importuotas per Lietuvos–Latvijos jungtį. Didelė vietinė AEI šaltinių generacija lėmė reikšmingą kainų mažėjimą: vidutinė mėnesio didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo apie 29 proc. – nuo 82 Eur/MWh kovą iki 58 Eur/MWh balandį.
Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros rengiamoje apžvalgoje čia: https://www.ena.lt/nel-generacija/
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Europos Sąjungos šalyse vidutinė svertinė benzino kaina per savaitę padidėjo 1,1 proc., o dyzelino kaina kilo 0,1 procento. Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino kainos padidėjo atitinkamai 2,9 proc. ir 0,5 procento. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje per mėnesį sumažėjo nuo 0,42 Eur/l iki 0,22 Eur/l.
Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros kas savaitę rengiamoje Degalų kainų pokyčių apžvalgoje.
Lietuvoje ketvirtadienio rytą, palyginti su trečiadieniu, vidutinės benzino, dyzelino ir SND kainos sumažėjo atitinkamai 0,8 proc., 1 proc. ir 0,2 procento. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) gegužės 7 d. pateikė 68 degalais prekiaujančios įmonės, valdančios 753 degalines. Degalus parduodančios įmonės kiekvieną darbo dieną pateikia LEA informaciją apie savo degalinėse parduodamų degalų kainas iki 10 valandos. Pateiktos kainos paskelbiamos interneto svetainėje ena.lt. Tačiau degalinėse kainos per dieną keičiamos ne vieną kartą.
Daugiau informacijos apžvalgose: https://www.ena.lt/degalu-kainos-degalinese/
Šiemet elektromobilumas Lietuvoje spartėja, o vien per balandį įregistruoti 2 422 lengvieji elektriniai automobiliai, arba 79 proc. daugiau nei prieš metus tą patį mėnesį. Iš viso Lietuvoje jau yra įregistruota 51 530 elektrinių visų kategorijų lengvųjų automobilių, kai prieš metus registre jų iš viso buvo 33 006. Naujai įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius ketvirtą mėnesį iš eilės buvo didesnis nei grynųjų elektromobilių.
Daugiau informacijos apžvalgose:
Didelius pokyčius ir mažesnes energijos sąnaudas gali lemti maži, paprasti sprendimai, nes energijos taupymas prasideda nuo mūsų kasdienių įpročių. Kaip paskatinti Lietuvos gyventojus keisti savo energijos vartojimo įpročius, sąmoningai taupyti energiją ir sumažinti išlaidas energijos ištekliams? Koks savivaldybių vaidmuo energetikos sektoriuje, didinant energijos taupymą? Apie vartotojų elgsenos svarbą taupant energiją ir nacionalinius energetinio efektyvumo didinimo tikslus bei atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą Lietuvos energetikos agentūra komanda kalbėjo Panevėžyje surengtame seminare. Akcentuota, kad efektyvus energijos vartojimas ir taupymas svarbus stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę.
Lietuva jau pasiekė 57,4 proc. energijos taupymo tikslo – iki 2030 m. sutaupyti 39,3 TWh energijos. Net 29 proc. nacionalinių energijos sutaupymo tikslų turėtų būti pasiekta atnaujinus pastatus – tai 11,53 TWh sutaupytos energijos. Per 2020–2030 m. šalyje turi būti modernizuota 1,2 mln. kv. metrų centrinės valdžios ir 0,9 mln. kv. metrų savivaldybių institucijoms priklausančių pastatų. Todėl energijos vartojimo auditus pastatuose atliekančių auditorių kompetencijų didinimas padeda siekti nacionalinių energijos taupymo tikslų.
Savivaldybėms skirtas svarbus vaidmuo, Lietuvai įgyvendinant nacionalinius tikslus energetikos sektoriuje, spartinant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo plėtrą, siekiant didinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įgyvendinti Europos Sąjungos didinamus energijos taupymo įpareigojimus.
Apie tai kalbėta Ignalinoje vykusiame Lietuvos energetikos agentūros (LEA) seminare, skirtame gyventojams, verslo ir viešojo sektoriaus įmonių atstovams, kurį LEA Ignalinoje surengė kartu su Ignalinos Savivaldybe. Renginyje dalyvavo LEA direktorė Agnė Bagočiutė ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.