AKTUALU!
 |
EnerGIS |
|
Interaktyvi platforma efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui |
||
|
|
||
| ♦ Energetikos bendrijos |
||
| ♦ Energijos taupymo gairės | ||
| ♦ Parama EV įkrovimo prieigoms įrengti | ||
| ♦ Degalų kainų pokyčiai | ||
| ♦ Elektros kainų ES šalyse palyginimas | ||
| ♦ Energetikos duomenų apžvalga | ||
| ♦ Nacionalinės elektros generacijos pokyčiai |
||
| ♦ Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai | ||
| ♦ Saulės elektrinių modulių vidutinės kainos | ||
| ♦ Elektros kaupimo įrenginių vidutinės kainos | ||
| ♦ Šilumos energijos kainų pokyčiai |
||
| ♦ Pagrindinių energijos išteklių kainos |
||
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 93 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę, balandžio 14–20 d., didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje mažėjo 9 proc., biokuras atpigo 2,2 proc., dyzelinas – 3,1 proc., benzinas – 1,8 procento. Gamtinių dujų kaina TTF krito 3,8 proc., o Brent naftos kaina, rinkoms šiek tiek nusiraminus, pakilo 2,7 proc. nuo ankstesnę savaitę buvusių rekordinių žemumų.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje balandžio mėnesį (1–22 d.) siekia 0,073 Eur/kWh – ji 21 proc. mažesnė už kovo vidutinę mėnesio kainą, kuri buvo 0,092 Eur/kWh, ir 52 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri siekė 0,152 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 93 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė vienos savaitės elektros kaina sudarė 0,064 Eur/kWh ir buvo 9 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,070 Eur/kWh.
Per praėjusią savaitę degalų vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo: benzinas atpigo 1,7 proc., o dyzelinas – 3,1 procento. Pirmą kartą šiais metais po akcizų padidinimo, ir benzinas, ir dyzelinas Lietuvoje kainuoja pigiausiai tarp Baltijos šalių. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat mažėjo: benzino – 1,5 proc., dyzelino – 2 procentais. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,8 proc., dyzelino – 3,5 procento. Vidutinė praėjusios savaitės Brent naftos kaina yra 64,1 USD/bbl – tai 11 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 72,0 USD/bbl.
Nuvažiuoti 100 km atstumą elektra varomu automobiliu yra pigiausia, palyginus su kelionės išlaidomis, važiuojant dyzelinėmis ir benzininėmis transporto priemonėmis. Siekiant taupyti, naudingiausia išlieka keliauti aplinkai draugišku transportu. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje (1–15 d.) siekia 0,070Eur/kWh – ji 24 proc. mažesnė už kovo vidutinę mėnesio kainą, kuri buvo 0,092 Eur/kWh, ir 54 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri siekė 0,152 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 96 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė vienos savaitės elektros kaina sudarė 0,070 Eur/kWh ir buvo 35 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,108 Eur/kWh.
2025 m. pirmasis ketvirtis išliks mūsų šalies istorijoje dėl energetinei nepriklausomybei svarbios datos – Vasario 9-ąją Lietuvos elektros tinklai prijungti prie kontinentinės Europos tinklų. Nacionalinės elektros gamybos apimtys nuolat auga. Kovą vieną savaitę pasigaminome visą vartojimui reikalingą elektrą, be to, pirmą kartą lietuviška elektra buvo eksportuojama visomis kryptimis į kaimynines šalis. Kaip šios žiemos orai ir geopolitinės priežastys veikė elektros, gamtinių dujų, degalų ir šilumos energijos kainas? Kas lėmė galutines mokamas sąskaitas?
Lietuvos energetikos agentūra kartu su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialu surengė seminarą, kuriame pristatyta verslui ir viešajam sektoriui aktuali informacija - atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra mūsų šalyje, jų įtaka energijos kainoms ir elektros kainų svyravimai „Nord Pool“ biržoje bei valstybės teikiamas finansavimas atsinaujinančios energetikos plėtros projektams įgyvendinti.
Lietuvos energetikos agentūroje šiomis šaltomis dienomis vyksta šilti susitikimai su svečiais iš Armėnijos. Vilniuje vasario 13–14 d. lankosi Armėnijos atsinaujinančių išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo fondo R2E2 atstovų delegacija. Susitikimuose didelis dėmesys skirtas Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai, įgyvendinamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms, energetikos inovacijų sistemai, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bei projektų finansavimo iššūkiams.