EnerGIS

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų kainos sumažėjo: benzino vidutinė kaina nukrito 0,7 proc., o dyzelino – 0,6 procento. Europos Sąjungos šalių benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,6 proc., o dyzelino – 0,9 procento. Palyginti su Lietuva, Lenkijoje degalų kainos išlieka 0,04–0,08 Eur/l didesnės.

Vidutinė liepos mėn. (1–23 d.) elektros energijos kaina biržoje yra 0,101 Eur/kWh be PVM – tai 10 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą (0,092 Eur/kWh be PVM). Pastarąsias aštuonias savaites biržoje vidutinės elektros kainos iš esmės yra stabilios, nes svyruoja tik 0,09–0,10 Eur/kWh ribose.

Per savaitę energijos išteklių kainos Lietuvoje keitėsi neženkliai bei išliko ganėtinai stabilios, tiesa, lyginant skirtingus energijos išteklius, jų kainos dažniau mažėjo nei didėjo: TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 1,5 proc., Brent naftos kainos susitraukė 1,1 proc., didmeninės elektros kainos vidurkis sumažėjo 0,2 proc., benzinas mūsų šalyje atpigo 0,2 proc., o dyzelinas pabrango 0,1 proc. Ženkliausiai keitėsi biokuro kainos, pastarasis per savaitę pabrango 2 proc., tačiau vis tiek išliko pigesnis nei Latvijoje (20,54 Eur/MWh).

Siekiant taupyti, naudingiausia kelionėms rinktis aplinkai draugiškus sprendimus. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad, palyginti 2024 m. antrąjį ketvirtį su tų pačių metų pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu.

Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galia Lietuvoje 2023 m. sparčiai didėjo: praėjusių metų pabaigoje vėjo jėgainių galia viršijo 1 200 MW, o saulės elektrinių – 1 000 MW. Lietuvos energetikos agentūros penktą kartą atlikto kasmetinio savivaldybių darnios energetikos plėtros praėjusiais metais vertinimo rezultatai rodo, kaip savivaldybės skatina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, darnų judumą ir energetinių paslaugų prieinamumą.