EnerGIS

Per praėjusią savaitę ir benzinas, ir dyzelinas Lietuvoje atpigo atitinkamai 1,3 proc. ir 1,2 procento. Vidutinė degalų kaina mažėjo penktą savaitę – per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,08 Eur/l, arba 5 proc., o dyzelino kaina sumažėjo 0,11 Eur/l, arba 7,5 proc. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina per savaitę taip pat sumažėjo: benzino – 0,6 proc., dyzelino – 0,2 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,7 proc., dyzelino – 5,5 procento. Per savaitę skirtumas tarp degalų kainų Lietuvoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,03 Eur/l ir dabar sudaro 0,02–0,03 Eur/l. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 62,1 USD/bbl – tai 2 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 63,3 USD/bbl.

Praėjusią savaitę pasigaminome 99 proc. visos vartojimui reikalingos elektros, likęs reikalingas jos kiekis importuotas iš Švedijos. O savaitės pradžioje, gegužės 5–7 d., šalyje pagaminta daugiau vietinės elektros energijos nei suvartota, todėl ji buvo eksportuojama. Lietuvoje didmeninių elektros energijos kainų savaitės vidurkis padidėjo 58 procentais. Kiti energijos ištekliai pigo: Brent naftos kainos krito 1,9 proc., o gamtinių TTF dujų kainų vidurkis per savaitę mažėjo 2 proc. ir dujos kainavo 33 Eur/MWh, toliau pildant Europos dujų saugyklas. Biokuras mūsų šalyje per savaitę atpigo 0,8 proc., dyzelinas ir benzinas pigo po 0,9 procento.

Šiemet balandis buvo vienas palankiausių mėnesių energijos vartotojams. Elektros kainos, palyginti su kovu, per mėnesį Lietuvoje krito daugiausiai Baltijos jūros regiono valstybėse – beveik 19 procentų. Tai lėmė išaugusi nacionalinė elektros generacija, ypač saulės elektrinių dėl to mažėjo ir elektros importas, ir elektros kainos. Vietinė elektra patenkino apie 99 proc. šalies elektros vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. Mažėjo ir kitų energijos išteklių kainos: gamtinės dujos TTF per mėnesį atpigo 12 proc., biokuras – 2,4 proc., centralizuotai tiekiama šiluma – 13,4 proc., Brent naftos kainos sumažėjo 7,2 proc., o degalai mūsų šalies degalinėse atpigo 1,5–6 procentus.

Lietuvoje balandį dar sparčiau daugėjo elektrinių automobilių: per mėnesį mūsų šalyje įregistruoti 1 335 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 609 – grynieji elektromobiliai (iš kurių 122 – TESLA) ir 726 – įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai 21 proc. daugiau nei kovą, kai įregistruoti 1 102 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Taip pat balandį įregistruota 13 krovininių lengvųjų elektromobilių – tai 9 proc. daugiau nei kovą, kai įregistruota 11 tokių transporto priemonių. Balandį vėl įregistruota daugiau įkraunamų hibridinių automobilių nei grynųjų elektromobilių. Per mėnesį 14 proc. išaugo naujų automobilių ir 13 proc. – naudotų automobilių registracija. Beveik pusė visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių buvo hibridiniai (HEV).

Vidutinė didmeninė elektros kaina 2025 m. pirmuosius keturis mėnesius Lietuvoje buvo 0,6 proc. mažesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Balandžio mėnesį didmeninę elektros kainą Lietuvoje mažino didelė nacionalinė elektros generacija ir mažesnis suvartojimas dėl šiltesnių orų. Ir didmeninė, ir galutinė elektros kainos balandį mūsų šalyje išliko artimos ES šalių vidurkiui. Neveikianti „EstLink 2“ jungtis, taip pat balandžio pradžioje neveikusi, o vėliau apribota „NordBalt“ jungtis ir atominių elektrinių remonto darbai Suomijoje bei šiek tiek mažesnė mūsų šalies vėjo jėgainių generacija lėmė, kad balandį Lietuvoje elektros kaina buvo 1,8 proc. didesnė nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis. Galutinis vartotojas mūsų šalyje už elektrą balandį mokėjo 2 proc. daugiau ne vidutiniškai ES šalyse.