AKTUALU!
 |
EnerGIS |
Interaktyvi platforma efektyviam
|
Sumažėjus elektros energijos vartojimui ir išaugus saulės elektrinių gamybai, didmeninės elektros energijos kainos vidurkis Lietuvoje mažėjo 7 proc., šalyje pasigaminome apie 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Saulės elektrinės per savaitę pagamino daugiausia elektros. Brent naftos kaina per savaitę sumažėjo 1,9 proc., JAV paskelbus apie nedidelę pažangą taikos derybose su Iranu. Išliekant Hormuzo sąsiaurio apribojimui, gamtinių dujų kainos TTF vidurkis buvo 2,8 proc. didesnis nei ankstesnę savaitę. Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 0,5 proc., suskystintų naftos dujų vidutinė kaina mažėjo 1,9 proc., o benzinas pabrango 1,2 procento. Biokuras per savaitę Lietuvoje atpigo 4,5 procento.
Lietuvoje penktadienio rytą, palyginti su ketvirtadieniu, vidutinės benzino, dyzelino ir SND kainos sumažėjo atitinkamai 0,9 proc., 1,1 proc. ir 0,3 procento. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) gegužės 22 d. pateikė 76 degalais prekiaujančios įmonės, valdančios 765 degalines.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Europos Sąjungos šalyse vidutinė svertinė benzino kaina per savaitę padidėjo 0,4 proc., o dyzelino kaina sumažėjo 1,5 procento. Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinė mažmeninė benzino kaina padidėjo 0,5 proc., dyzelino kaina sumažėjo 1,6 procento. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje yra mažiausias nuo sausio pradžios.
Lietuvoje ketvirtadienio rytą, palyginti su trečiadieniu, vidutinės benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 0,4 proc. ir 0,6 proc., o SND kaina padidėjo 0,3 procento. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) gegužės 21 d. pateikė 76 degalais prekiaujančios įmonės, valdančios 765 degalines.
Lietuvos energetikos agentūra planuoja įsigyti sausumos vėjo ir saulės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, ir energijos kaupimo įrenginių paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonų plano parengimo ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikimo paslaugas. Kviečiame visus suinteresuotus asmenis iki 2026 m. birželio 3 d. 16:00 val. dalyvauti rinkos konsultacijoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Energetikos ateitį kuria ne vien technologijos. Ne mažiau už infrastruktūrą, inžinerinius bei finansinius sprendimus svarbu žmonės, gyvenantys savo įprastoje aplinkoje, kurią pakeičia nauji projektai. Vietos bendruomenių įsitraukimas leidžia įgyvendinti didžiausius pokyčius. Apie energetikos sektoriaus pasiekimus, ateities perspektyvas, saugumą, tvarumą, bendradarbiavimo tarp institucijų ir bendruomenių stiprinimą kalbėta Vilniuje gegužės 15 d. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) surengtoje konferencijoje „Nuo energijos prie sinergijos: investuojame į Lietuvos energetikos ateitį“. Ypatingas dėmesys skirtas bendruomenių įsitraukimo, partnerystės, tarptautinės patirties svarbai, įgyvendinant naujosios energetikos projektus, kurie kuria realią ilgalaikę vertę bendruomenėms.
Didelius pokyčius ir mažesnes energijos sąnaudas gali lemti maži, paprasti sprendimai, nes energijos taupymas prasideda nuo mūsų kasdienių įpročių. Kaip paskatinti Lietuvos gyventojus keisti savo energijos vartojimo įpročius, sąmoningai taupyti energiją ir sumažinti išlaidas energijos ištekliams? Koks savivaldybių vaidmuo energetikos sektoriuje, didinant energijos taupymą? Apie vartotojų elgsenos svarbą taupant energiją ir nacionalinius energetinio efektyvumo didinimo tikslus bei atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą Lietuvos energetikos agentūra komanda kalbėjo Panevėžyje surengtame seminare. Akcentuota, kad efektyvus energijos vartojimas ir taupymas svarbus stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę.
Lietuva jau pasiekė 57,4 proc. energijos taupymo tikslo – iki 2030 m. sutaupyti 39,3 TWh energijos. Net 29 proc. nacionalinių energijos sutaupymo tikslų turėtų būti pasiekta atnaujinus pastatus – tai 11,53 TWh sutaupytos energijos. Per 2020–2030 m. šalyje turi būti modernizuota 1,2 mln. kv. metrų centrinės valdžios ir 0,9 mln. kv. metrų savivaldybių institucijoms priklausančių pastatų. Todėl energijos vartojimo auditus pastatuose atliekančių auditorių kompetencijų didinimas padeda siekti nacionalinių energijos taupymo tikslų.