EnerGIS

Praėjusią savaitę Brent naftos vidutinė kaina mažėjo ir išliko beveik 10 proc. mažesnė nei prieš metus. Lietuvoje vasario pradžioje (iki vasario 11 d.) benzino ir dyzelino didmeninės kainos didėjo. Degalai degalinėse pabrango: benzino vidutinė kaina padidėjo 1 proc., o dyzelino kilo 0,9 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų nepakito ir sudaro 0,16 Eur/l. Europos Sąjungos šalyse praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos degalinėse taip pat kilo: benzinas vidutiniškai brango 0,2 proc., o dyzelinas – 0,1 procento. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 10,7 proc., dyzelino kaina didesnė 1,7 procento.

Sausis buvo vienas šalčiausių mėnesių per pastarąjį dešimtmetį, todėl elektros energijos vartojimas išaugo ketvirtadaliu ir didelė paklausa lėmė reikšmingą kainų spaudimą didmeninėje elektros rinkoje. Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje 2026 m. sausį atspindėjo itin nepalankias žiemos sąlygas regione ir buvo 152 Eur/MWh, arba apie 22,3 proc. didesnė nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis. 2025 m. gruodį didmeninė elektros kaina siekė 84 Eur/MWh. Kainų augimo tendencijos persikėlė ir į mažmeninę rinką. Sausį galutinė elektros kaina vartotojui Lietuvoje siekė 28,4 ct/kWh ir buvo apie 10 proc. didesnė nei ES šalių vidurkis bei 5,2 proc. didesnė nei 2025 m. gruodį. Analogiškos tendencijos sausį fiksuotos ir kaimyninėse šalyse: tiek didmeninės, tiek ir galutinės elektros kainos augo visose Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Suomijoje. ES šalių didmeninių elektros kainų vidurkis sausį, palyginus su gruodžiu, padidėjo 33 proc., nuo 94 Eur/MWh iki 125 Eur/MWh.

Remiantis ilgamečiu stebėjimu, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos kasmet būna didžiausios sausį ir vasarį, kai didelis šildymo poreikis. Kasmet šalčiausius mėnesius – sausį ir vasarį suvartojama daugiau šilumos energijos nei kitus mėnesius. Šią žiemą nemažėjant šalčiams ir šildymo poreikiui, per sausį išaugo biokuro paklausa ir jo kaina, o centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,4 ct/kWh, arba 5,4 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,97 ct/kWh, ir 4,7 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai vasarį siekė 8,02 ct/kWh.

Remiantis ilgamečiu stebėjimu, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos kasmet didžiausios būna šalčiausiais žiemos mėnesiais – sausį ir vasarį, kai didelis šildymo poreikis. Žiemą suvartojama daugiausia šilumos energijos, todėl gyventojų gaunamos sąskaitas už būsto šildymą sausį ir vasarį kasmet būna didesnės nei kitus mėnesius. Galutines gaunamas sąskaitas lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra, kiekvieno pastato būklė ir jo gyventojų energijos vartojimo įpročiai. Susimažinti išlaidas už šildymą gali padėti būsto atnaujinimui skirtos investicijos, kurias remia valstybė.

Dėl šaltų orų ir didelio energijos vartojimo, per savaitę Lietuvoje biokuras pabrango 1,6 proc., gamtinių dujų vidutinė kaina pakilo 2,6 proc., o Brent naftos kainos pasaulio rinkose sumažėjo 1,3 procento. Aukštas didmenines elektros kainas palaikė sumažėjusi nacionalinė generacija ir dėl užsitęsusių šalčių išliekantis didelis elektros poreikis. Didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje padidėjo 12 procentų. Elektra brango ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Vasario 2 d. pasiektas paros elektros vartojimo rekordas – 53,7 GWh. Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina padidėjo 0,8 proc., benzino – 0,4 procento.