Naujiena

Dujų kaina toliau mažėja ir išlieka rekordiškai maža

2023 01 27

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad dujų kainos 2023 m. sausio 20–26 d. toliau mažėjo (3 proc.) ir pasiekė seniai nematytas žemumas – 66,5 Eur/MWh. Kainų kritimą iš esmės ir toliau lemia šiltesni nei įprasta orai, sumažėjęs dujų suvartojimas ir rekordiškai didelis kiekis dujų saugyklose. Vidutinė elektros kaina antrą savaitę iš eilės augo vidutiniškai apie 66 proc. visame Baltijos jūros regione. Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje (benzinas – 1,496 Eur/l, dyzelinas – 1,666 Eur/l). 

Vidutinė savaitės elektros kaina augo visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje kaina siekė 146,1 Eur/MWh ir buvo 82,1 proc. didesnė nei praėjusią savaitę.

Atitinkamai elektros kaina Latvijoje augo 70,7 proc., iki 136,5 Eur/MWh, Estijoje augo 70,7 proc., iki 136,5 Eur/MWh. Suomijoje elektros kaina ir toliau augo mažiausiai – 24,4 proc., iki 89 Eur/MWh. Švedijos 4 kainų zonoje augo žymiausiai – iki 96,4 proc. (iki 143,7 Eur/MWh), o Lenkijoje didėjo 32,2 proc. (iki 134 Eur/MWh). Vokietijoje vidutinė kaina apžvelgiamą savaitę didėjo 86,7 proc., iki 176 Eur/MWh ir išliko didžiausia regione.

Dujų kaina toliau mažėja ir išlieka rekordiškai maža

Vertinant naujausius elektros ateities sandorius, matyti, kad analizuojamą savaitę pirmojo pusmečio prognozuojamas Vokietijoje elektros kainų lygis galėtų būti nuo 120 Eur/MWh iki 180 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje – 30–100 Eur/MWh. Lietuvos didmeninės elektros kainos nagrinėjamą savaitę buvo arčiau Vokietijos kainų lygio. Vertinant elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad per savaitę Vokietijos ateities sandoriai 2023 m. vidutiniškai sumažėjo 11,7 proc., o Šiaurės Europos net 24 procentus.

Nagrinėjamą savaitę bendra elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 11,8 proc., lyginant su savaite prieš tai ir siekė 94,8 GWh. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 56,5 proc., palyginti su praėjusia savaite, tačiau augo hodroelektrinių (17,4 proc.) ir šiluminių elektrinių (166 proc.) gamyba. Vėjo, saulės ir hidroelektrinės pagamino 21 proc. viso Lietuvos poreikio.

Importuojamos elektros augo nuo 60 proc. iki 66 proc. viso poreikio. Atitinkamai per Latvijos jungtį importas augo 42,5 proc. ir siekė 169,8 GWh, iš Švedijos ketvirtosios zonos (SE4) importas mažėjo 30,9 proc. ir siekė 65,2 GWh.

Dujų kainos nuosekliai mažėja nuo gruodžio mėnesio. TTF kainų vidurkis lyginant su praėjusia savaite sumažėjo 3 proc. – nuo 68,6 Eur/MWh iki 66,5 Eur/MWh.

Pagal ateities dujų sandorius 2023 m. dujų kainos turėtų siekti 70–80 Eur/MWh, tačiau pagal naujausius duomenis, prognozės šiek tiek pasikeitė – sumažėjo apie 3 Eur/MWh nei buvo prieš savaitę.

Dėl šiltų orų ES dujų saugyklos toliau ir toliau pildėsi – palyginti su praėjusia savaite, jų užpildymas nežymiai sumažėjo iki 76,5 proc. nuo 80,5 proc. Pagal ES saugyklų dujų kiekio 2023 m. pavasariui scenarijų (dujų kiekio mažėjimo vidurkį lapkričio 14 – sausio 25 d.), dujų kiekis saugyklose 2023 m. balandžio pradžioje gali siekti daugiau nei 50 procentų.  

Latvijoje esančios Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas taip pat, nors ir nežymiai, mažėjo – nuo 46 proc. iki 45 proc.  Pagal dujų srauto iš saugyklos 2022 m. lapkričio 16 d.– 2023 m. sausio 25 d. vidurkį, balandžio pradžioje saugyklos užpildymas gali siekti apie 30 procentų.

Nagrinėjamu laikotarpiu per Klaipėdos terminalą buvo importuota 663,8 GWh, arba 1 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. 65 proc. (429,66 GWh) per terminalą importuotų dujų keliavo į Latviją ir Lenkiją.


Lietuvos dujų suvartojimas augo 28,1 proc. ir nagrinėjamą savaitę siekė 222 GWh
(palyginti su 173,28 GWh praėjusią savaitę). Dujų vartojimas augo dėl dvi dienas (sausio 20–23 d.) veikusio Elektrėnų 9 bloko ir atvėsusių orų.  

Bendrai į Latviją siunčiamų dujų kiekis per nagrinėjamą savaitę išliko panašus, palyginti su savaite prieš tai (per nagrinėjamą savaitę siunčiamų dujų kiekis siekė 339,21 GWh, praėjusią savaitę – 338,91 GWh). Iš Lenkijos dujų srautas nebeteka jau aštuntą savaitę iš eilės. Į Lenkiją buvo išsiųsta 90,45 GWh, praėjusią savaitę – 146,77 GWh.

Degalų kainos didėjo visose lyginamose valstybėse (0,8–1,7 proc.), išskyrus Lenkiją. Vidutinės degalų kainos mažiausiai padidėjo Lietuvoje (benzinas – 0,8 proc. (0,012 Eur/l), dyzelinas – 0,8 proc. (0,013 Eur/l).  Lenkijoje benzino vidutinė kaina nepakito, o dyzelino sumažėjo 0,4 proc. (0,006 Eur/l).

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,496 Eur/l) nuo rugpjūčio pabaigos yra mažesnė už dyzelino (1,666 Eur/l).

Daugiau informacijos paskelbta Savaitinėje energetikos duomenų apžvalgoje.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175