Jūrinės vėjo energetikos vystymas

Energetinė nepriklausomybė

Vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų projektų, kurio tikslas yra padidinti vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir sumažinti priklausomybę nuo elektros importo. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (2015 m.) papildyme jūrinių teritorijų dalimi numatyta potenciali atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija, kurios bendras plotas siekia 644,33 km2.
Numatyta potenciali atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija Baltijos jūroje 


Tvarumas

Jūros vėjo energija yra nepakeičiamas Lietuvos klimato strategijos elementas, kuris padės pasiekti šaliai klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus ir prisidėti prie bendrų Europos tikslų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti ambicingi siekiai atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, padidinti iki 80 proc. iki 2050 m. Planuojama, kad didžiąją šių energijos išteklių dalį sudarys būtent vėjo energija.

Skaičiuojama, jog per numatomą 20 metų eksploatavimo laikotarpį jūrinio vėjo parkas išmes 100 kartų mažiau CO2 palyginus su kitais elektros gamybos būdais, pavyzdžiui, naudojant iškastinį kurą. Remiantis kitų šalių atliktais skaičiavimais, statybų ir eksploatavimo metu  išmetami jūrinių vėjo parkų CO2 kiekiai, o kartu ir aplinkosauginė žala, jau „atsiperka“ per pirmuosius 1–2 metus. Dėl šios priežasties vėjo energija yra itin aktuali kovoje su klimato kaita. Be to vėjo energetika mažina iškastinio kuro naudojimą ir kartu prisideda prie švaresnio aplinkos oro.

Ekonominė vertė

Vėjo energetikos plėtra Lietuvos Baltijos jūroje turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai, gyventojams, darbo rinkai, akademinei bendruomenei ir susijusioms Lietuvos įmonėms.

Didžiausias netiesioginis poveikis šalies BVP teks elektros įrangos, mechanizmų, metalo, statybų industrijoms, taip pat nemaža dalis teks inžinerijos, krovos, sandėliavimo paslaugų bei nekilnojamojo turto sektoriams. Numatoma, jog būsimų projektų metu bus pritrauktos kelių mlrd. eurų privačios investicijos bei sukurta daugiau nei tūkstantis naujų darbo vietų.

Šalies uostai yra kritiškai svarbūs vystant jūrinę energetiką. Jie vaidina lemiamą vaidmenį vietinėje tiekimo grandinėje, logistikoje ir palaikomojoje aptarnavimo infrastruktūroje. Uostai gali teikti šias paslaugas įvykdę ženklias investicijas į jų infrastruktūros pagerinimą ir plėtrą, o šios investicijos galėtų atsipirkti jau per 5 metus.

Tikimasi, jog įgyta patirtis, vystant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje, paskatins ir kitas inovacijas mūsų šalyje, pavyzdžiui, pagamintas žalias vandenilis galės būti naudojamas įvairiuose sektoriuose, maišomas su gamtinėmis dujomis, eksportuojamas į užsienio rinkas. Ilguoju laikotarpiu potencialo sukurti pridėtinę vertę taip pat turi investicijos į tyrimus jūrinės vėjo energetikos ir aplinkosaugos srityse.

Jūrinių vėjo parkų vystymas

Atsižvelgiant į Lietuvos atsinaujinančios energetikos potencialą Baltijos jūroje, iki 2030 metų numatytoje teritorijoje planuojama pastatyti du vėjo elektrinių parkus. Jau 2023 metų bus surengti du aukcionai dėl šių vėjo elektrinių parko vystymo.


2023 metų pirmoje pusėje planuojama užbaigti visas reikalingas procedūras ir studijas, susijusias su pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymu, o rugsėjo mėnesį tikimasi paskelbti aukcioną dėl būsimo vystytojo atrankos. Laimėtoją planuojama atrinkti 2024 metų pradžioje.

Antrasis vėjo elektrinių parkas bus statomas be valstybės paramos, vystytojas turės pats atlikti jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus. Tačiau tikimasi, jog projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins dar beveik ketvirtadaliu.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžta potenciali atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija bei pirmuoju (žalias plotas) ir antruoju (oranžinis plotas) etapais vystomi plotai


● Pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“ nustatė Lietuvos jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų.

Pirmojo vėjo elektrinių parko teritorija, pažymėta žalia spalva, ir jos koordinatės

Pirmajam jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia 137,5 km2, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – nuo 38 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis prognozuojamas vėjo greitis, kuris, atlikus reikalingus tikslinius matavimus jūroje iki 2023 m. vidurio bus patikslintas, siekia apie 9 m/s. Anot ekspertų, siūloma jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.

Skaičiuojama, kad apie 700 MW įrengtosios galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo. Svarbu paminėti, kad būsimas projektas taip pat galėtų pritraukti apie 1 mlrd. eurų privačių investicijų bei sukurti per 1300 naujų darbo vietų.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
 numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija – organizuoja vėjo elektrinių plėtrai Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje reikalingų jūrinių tyrimų ir kitų veiksmų atlikimą.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, vykdydama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos suteiktus įgaliojimus, įvertino privalomų jūrinių tyrimų ir veiksmų poreikį, parengė būtinus dokumentus, reikalingus tyrimų ir paslaugų pirkimams organizuoti, ir  inicijavo su šiuo projektu susijusius tarptautinius viešuosius pirkimus, siekiant nustatyti paslaugų teikėjus, atliksiančius numatytus tyrimus ir paslaugas.

Rengiantis pirmojo jūrinio vėjo parko vystymui, skiriamas ypatingas dėmesys teritorijos vertinimui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus bei remiantis europine praktika. Šiam Lietuvos Respublikai strategiškai svarbiam energetiniam projektui yra atliekamos visos reikalingos procedūros ir studijos:

  • parengtas specialusis planas ir atliktas jo strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV);
  • atliekamos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros;
  • vykdomi geofiziniai ir geotechniniai jūros dugno tyrimai;
  • atliekami hidrometeorologiniai matavimai.
      Visą informaciją apie pirmąjį jūrinio vėjo parką rasite interneto svetainėje offshorewind.lt.
      ● Antrasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Lietuvoje
      Siekiant kuo skubiau užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus dėl aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo poreikį, 2022 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kurios nustato sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvos jūrinėje teritorijoje be paramos.

      Įstatymų pataisomis įtvirtinami procedūriniai pakeitimai, leis paspartinti antrojo projekto vystytojo nustatymą, o taip pat ir sukurti kaip įmanoma aiškesnes bei spartesnes konkursų organizavimo procedūras elektros energijos gamybos pajėgumo iš atsinaujinančių išteklių plėtrai Baltijos jūroje. Visa tai įgalins vystytoją kaip įmanoma greičiau pradėti parengiamuosius darbus ir vykdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą jūrinėje teritorijoje, įvardintoje kaip antrasis jūros vėjo elektrinių parkas.

      Šis parkas,  kartu su pirmuoju, padidins vietinę elektros gamybą iki pusės Lietuvai reikalingo kiekio. Elektros perdavimo tinklai yra rezervuoti dviejų jūrinio vėjo elektrinių statybai iki 1,4 GW galios, todėl tikslinga, kad tinklų pralaidumai būtų maksimaliai ir efektyviai išnaudojami.

      Numatyta teritorija apima maždaug 120 km2, joje gylis siekia 25–45 metrus, o teritorija patenka į 9-10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną (vėjo greičio duomenys gauti matematinio skaičiavimo pagrindu, 100 metrų aukštyje). Antrojo parko teritorija yra nutolusi nuo pakrantės apie 36 km.

      Antrojo vėjo elektrinių parko teritorija, pažymėta oranžine spalva, ir jos koordinatės


      Įstatymų pakeitimais taip pat nustatyta, kad antrojo jūrinio vėjo parko vystytojo konkursą vykdys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Už jūrinės teritorijos, kurioje būtų įgyvendinama elektrinių plėtra, ištyrimą, poveikio aplinkai vertinimą ir kitus reikalingus atlikti veiksmus bus atsakingas konkurso laimėtojas, o Energetikos ministerija parengs reikiamus teritorijų planavimo dokumentus. Šiame be valstybės paramos konkurse turės teisę dalyvauti Lietuvos ir užsienio asmenys ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkančios nustatytus reikalavimus.

      Numatyta, kad konkursą laimės vystytojas, pasiūlęs didžiausią vystymo mokestį, kuris galės būti skirtas tolimesniam atsinaujinančios energetikos skatinimui ir aukštų energijos kainų padarinių Lietuvoje mažinimui. Konkurso laimėtojas projektą vykdys be valstybės paramos ir turės  prisiimti visas rizikas pagal turimą kompetenciją ir patirtį, bei bus atsakingas ir už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumoje bei už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Be to, konkurso laimėtojas privalės atitikti nacionalinio saugumo reikalavimus. 

      Numatyta, jog būsimieji konkurso dalyviai privalės turėti patirties vystant bent 150 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parką – būti tokį pastatę ar įgiję teisę vystyti. Patvirtintais reikalavimais numatytas skatinimas jūrinio vėjo elektrinių parko statybų metu pasirinkti ekologiškas transporto priemones ir taip mažinti klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos bei vidutinio dydžio įmonės.

      Visi reikalavimai bus įtraukti į konkurso sąlygas būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams, konkursą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbs 2023 metų antrąjį pusmetį. Pagal įstatymų pakeitimus konkurso procedūros truks apie 95 dienas.