Jūrinės vėjo energetikos vystymas

Vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų projektų, kurio tikslas yra padidinti vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir sumažinti priklausomybę nuo elektros importo. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (2015 m.) papildyme jūrinių teritorijų dalimi numatyta potenciali atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija, kurios bendras plotas siekia 644,33 km².

Tvarumas

Jūros vėjo energija yra nepakeičiamas Lietuvos klimato strategijos elementas, kuris padės pasiekti šaliai klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus ir prisidėti prie bendrų Europos tikslų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti ambicingi siekiai atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, padidinti iki  95 proc. iki 2050 m. Planuojama, kad didžiąją šių energijos išteklių dalį sudarys būtent vėjo energija.

Skaičiuojama, jog per numatomą 20 metų eksploatavimo laikotarpį jūrinio vėjo parkas išmes 100 kartų mažiau CO_2, palyginti su kitais elektros gamybos būdais, pavyzdžiui, naudojant iškastinį kurą. Remiantis kitų šalių atliktais skaičiavimais, statybų ir eksploatavimo metu  išmetami jūrinių vėjo parkų CO₂ kiekiai, o kartu ir aplinkosauginė žala, „atsiperka“ jau per pirmuosius 1–2 metus. Dėl šios priežasties vėjo energija yra itin aktuali stabdant klimato kaitą. Be to, vėjo energetika mažina iškastinio kuro naudojimą ir kartu prisideda prie švaresnės aplinkos.

Ekonominė vertė

Vėjo energetikos plėtra Lietuvos Baltijos jūroje turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai, gyventojams, darbo rinkai, akademinei bendruomenei ir susijusioms Lietuvos įmonėms.

Didžiausias netiesioginis poveikis šalies BVP teks elektros įrangos, mechanizmų, metalo, statybų industrijoms, taip pat nemaža dalis teks inžinerijos, krovos, sandėliavimo paslaugų bei nekilnojamojo turto sektoriams. Numatoma, jog projektų įgyvendinimui bus pritrauktos kelių milijardų eurų privačios investicijos bei sukurta daugiau nei tūkstantis naujų darbo vietų.

Šalies uostai yra kritiškai svarbūs vystant jūrinę energetiką. Jie vaidina lemiamą vaidmenį vietinėje tiekimo grandinėje, logistikoje ir palaikomojoje aptarnavimo infrastruktūroje. Uostai gali teikti šias paslaugas, įvykdę ženklias investicijas į jų infrastruktūros pagerinimą ir plėtrą, o šios investicijos galėtų atsipirkti per 5 metus.

Tikimasi, jog įgyta patirtis, vystant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje, paskatins ir kitas inovacijas mūsų šalyje, pavyzdžiui, pagamintas žaliasis vandenilis galės būti naudojamas įvairiuose sektoriuose, maišomas su gamtinėmis dujomis, eksportuojamas į užsienio rinkas. Ilguoju laikotarpiu potencialo sukurti pridėtinę vertę taip pat turi investicijos į tyrimus jūrinės vėjo energetikos ir aplinkosaugos srityse.

Jūrinių vėjo parkų vystymas

Atsižvelgiant į Vėjo jėgainių plėtros Baltijos jūroje studiją, kurioje buvo išanalizuota Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorija bei pateikti siūlymai dėl optimalių vietų jūrinio vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, bei bendrą Lietuvos atsinaujinančios energetikos potencialą Baltijos jūroje, iki 2030 metų numatytoje teritorijoje planuojama pastatyti du jūrinio vėjo elektrinių parkus. 

Bendra šių vėjo elektrinių parkų galia sieks apie 1,4 GW ir jie bus prijungti prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos. Abu vėjo elektrinių parkai pagamins apie 6 TWh elektros energijos per metus.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“  vysto pirmąjį – apie 700 MW galios – jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“ Baltijos šalyse. Šis parkas statomas be valstybės paramos, vystytojas pats atliks jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus. Tikimasi, kad parkas galės pradėti veikti apie 2030 m.

Antrojo jūrinio vėjo parko konkursas, atnaujinus konkurso sąlygas, bus skelbiamas iš naujo 2024 m. pabaigoje. Šio parko vystytojas turės galimybę pasirinktinai pasinaudoti valstybės paramą (CfD kontraktas), o jos atsisakęs – galės siūlyti didžiausią vystymo mokestį. Šiam parkui yra atlikti visi reikalingi tyrimai ir susiję veiksmai, tarp kurių: poveikio aplinkai vertinimas, vėjo greičio matavimai bei dugno geofiziniai ir geotechniniai tyrimai. 2024 m. Įvykus konkursui, skaičiuojama, kad antrasis parkas galės pradėti gaminti elektrą apie 2030 m. ir šalies elektros gamybą padidins dar beveik ketvirtadaliu.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžta potenciali atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija bei pirmuoju (oranžinis plotas) ir antruoju (žalias plotas) etapais vystomi plotai

Detalesnę informaciją apie jūrinio vėjo parkus rasite interneto svetainėje offshorewind.lt.