DUK


● Kas yra gaminantis vartotojas ir kaip juo tapti?
Gaminantis vartotojas – tai galimybė elektros vartotojams pasigaminti žaliosios elektros energijos savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti, nesuvartotą elektros energiją tiekti į elektros tinklus, o atsiradus poreikiui, ją susigrąžinti. Kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo gali tapti gaminančiu vartotoju, pasistatęs elektrinę arba įsigijęs ar išsinuomojęs jos dalį saulės parkuose.

Gaminančių vartotojų skaičius nuolat auga: per 2022 m. jų skaičius padidėjo 2,25 karto, palyginti su 2021 m., o 2023 m. sparčiai daugėja toliau. Taip pat didėja elektros energiją gaminančių vartotojų kaupiamoji galia, kurios padidėjimą lemia atsirandančių nutolusių saulės elektrinių parkų įrengimas.

Daugiau informacijos galima rasti čia.
● Kas gali įsteigti Atsinaujinančių išteklių energijos bendriją ir kaip ji veikia?
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių įmonės, įstaigos bei administracijos – beveik visi norintieji, kurie atitinka reikalavimus. Pagrindinis reikalavimas – bendrija privalo būti pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Bendrijos tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą. Taip pat ne mažiau kaip 51 proc. balsų visuotiniame dalyvių susirinkime turi priklausyti bendrijos dalyviams, gyvenantiems toje apskrityje, kurioje planuojama statyti bendrijos AEI elektrinę.

Lietuvos energetikos agentūra parengė Rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų: kaip tapti atsinaujinančių išteklių energetikos bendrija, kokius reikalavimus reikia atitikti ir kokią naudą galima kurti bei kokia dalintis.

Daugiau informacijos galima rasti čia.
● Kur galima surasti patarimus, kaip taikyti energijos taupymo priemones ir kokias jas rinktis?
Lietuvos energetikos agentūra parengė Energijos taupymo gaires, padėsiančias gyventojams, įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms susipažinti su efektyviausiais energijos taupymo patarimais greituoju laikotarpiu ir galimybėmis investuoti į išteklius, tausojančius aplinką, energetinę nepriklausomybę užtikrinančius sprendimus ateičiai. Visos taupymo priemonės įvertintos pagal laiko trukmę, pastangas, reikalingas investicijas, taip pat pristatantis aktualias valstybės investicijų programas.

Daugiau informacijos galima rasti čia.
● Kada bus statomi Lietuvos jūrinio vėjo parkai?

Jūrinio vėjo parkai Lietuvoje – vieni iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės projektų. Atsižvelgiant į Lietuvos atsinaujinančios energetikos potencialą Baltijos jūroje, planuojama pastatyti du vėjo elektrinių parkus: 2028 metais Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūros dalyje ties Palanga pradėsi veikti du maždaug 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkai, kurie pagamins iki 6 TWh žaliosios elektros energijos per metus, t. y. pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio, taip pat pritrauks beveik 3 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.

700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko (I etapas – 2023 m. pavasario konkursas) numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kv. km. Šis parkas nuo kranto bus nutolęs apie 36 kilometrų.

700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parkui (II etapas – 2023 m. rudens konkursas) numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136,39 kv. km. Parkas nuo kranto bus nutolęs apie 30 kilometrų. Aukciono laimėtojas bus paskelbtas 2024 metų II ketv., o pirmąjį jūrinio vėjo jėgainių parką planuojama pastatyti 2028 metais.

Daugiau informacijos apie jūrinio vėjo parkų projektus galima rasti čia.

● Kaip vykdomas centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą?
Lietuvos energetikos ministerija parengia ir atnaujina Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų, kurių bendras plotas yra 250 kv. metrų ar didesnis, sąrašą. Šiame sąraše esantys pastatai, atitinkantys ir kitus reikalavimus, gali būti atnaujinami pagal priemonę „Centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą“.

Planuojama pagerinti viešųjų pastatų ir jų inžinerinių sistemų fizines ir energines savybes, didinant energijos vartojimo efektyvumą, ir atnaujintuose viešuosiuose pastatuose iki 2030 metų sutaupyti 80 GWh metinės pirminės energijos.

Daugiau informacijos galima rasti čia.
● Kokia ES parama teikiama atsinaujinančių išteklių energijos projektų vystytojams?
Lietuvos energetikos agentūra administruoja ir įgyvendina priemones, įskaitant finansinės paskatos priemones, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir saugumas, vystoma atsinaujinančių išteklių energijos plėtra.

Daugiau informacijos galima rasti čia.
● Ar Lietuva yra sukaupusi pakankamai naftos produktų atsargų ir kaip jas kaupia?
Lietuva prisideda prie Tarptautinės energetikos agentūros iniciatyvų sureguliuoti pasaulines naftos rinkas, kad neatsirastų naftos ir naftos produktų stygiaus ar jų kainų augimo, todėl nedidelė dalis atsargų yra skiriama šiems tikslams, bet jos yra atstatomos pagal nustatytus terminus.

Lietuvos energetikos agentūra yra centrinė naftos produktus ir naftos atsargas kaupianti ir tvarkanti organizacija Lietuvoje. Agentūra valstybės lėšomis kaupia ir tvarko specialiąsias naftos produktų atsargas, kurių reikia sukaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus. Likusią atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės. Agentūra užtikrina laikomų naftos produktų kokybės atitikimą privalomiesiems naftos produktų kokybės reikalavimams.

Daugiau informacijos galima rasti čia.