NEKS veiksmų plano įgyvendinimo stebėsena

Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros viena iš pagrindinių veiklos rūšių, nustatytų jos įstatuose, yra dalyvauti Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKSVP) rengime, atnaujinime, vykdyti NEKSVP priemonių, už kurių įgyvendinimo koordinavimą atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

Minėta veiklos rūšis apima šias funkcijas:

• vertinti, modeliuoti ir prognozuoti NEKSVP priemonių įgyvendinimo poveikį, teikti siūlymus Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl šių priemonių tikslinimo;
• vykdyti NEKSVP priemonių įgyvendinimo ir jų rodiklių stebėseną, kaupti ir analizuoti stebėsenos rodiklių duomenis, teikti siūlymus Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl šių rodiklių tikslinimo;
• nustatyta tvarka rengti ir teikti NEKSVP priemonių įgyvendinimo pažangos ataskaitas Lietuvos Respuklikos energetikos ministerijai ir Europos Komisijai.

Lietuva yra parengusi Lietuvos Respublikos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 metams (toliau – NEKS planas), laikantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 dėl Energetikos sąjungos ir klimato politikos nustatytų reikalavimų. NEKS planas parengtas remiantis ir integruojant Lietuvos nacionalinių teisės aktų, tarptautinių įsipareigojimų, strategijų ir kitų planavimo dokumentų nuostatas, tikslus, uždavinius bei įgyvendinamas ir planuojamas įgyvendinti priemones.

Pagrindiniai strateginiai dokumentai, integruoti į NEKS planą, yra:

• Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija,
• Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija,
• Nacionalinis oro taršos mažinimo planas.

NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui:

• priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas,
• energijos vartojimo efektyvumas,
• energetinis saugumas,
• energijos vidaus rinkos vystymas,
• mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

Visoms valstybėms narėms yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad:

• šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.),
• bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą,
• iki 45 proc. padidinti AEI dalį visoje energetikoje.

Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Pirmosios viešosios konsultacijos Lietuvoje vykdytos nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės mėn.  Sulaukus EK rekomendacijų, paskelbtų 2019 m. birželio 18 d. bei visuomenės pasiūlymų vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai. 2019 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene. Suderintam NEKS planui pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. pasitarime (protokolas Nr. 52 (PDF)).

Europos Komisija galutinius integruotus valstybių narių NEKS planus 2021–2030 metams paskelbė 2020 m. balandžio 20 d.

Atliktas Lietuvos NEKS plano politikos ir priemonių poveikio makroekonomikai, įgūdžiams ir socialiniam aspektui vertinimas.