Katilų keitimas

LEA nuo 2023 m. spalio 5 d. pradėjo skelbti  kvietimus gyventojams (namų ūkiams) teikti paraiškas kompensacijai gauti pagal Energetikos ministerijos patvirtintas Neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių (taršių) katilų keitimo gyventojams (namų ūkiams) projektų finansavimo sąlygas (žr. 2 priedas), kurios įsigaliojo 2023 m. liepos 26 d.

Visi pirmojo etapo kvietimai teikti paraiškas jau pasibaigė 2024-04-05. Jų kompensacijoms (dotacijoms) numatyta paskirstyti per 20,15 mln. EUR lėšų.

Bendrai Neefektyvių ir taršių katilų keitimo priemonei per 6 metų laikotarpį (iki 2029 III ketv.) planuojama paskirstyti 112,4 mln. EUR Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Kvietimai teikti paraiškas bus skelbiami etapais. Planuojama juos skelbti kasmet nuo 2023 m. iki 2026 m., o projektų įgyvendinimas truks iki 2029 m.

Antro etapo kvietimus teikti paraiškas planuojama skelbti 2024 m. III ketvirtį.

SVARBU:

1. Namų ūkis (gyventojas) jau nuo 2023-07-26 galėjo keisti neefektyvų ir taršų katilą į efektyvesnį šilumos gamybos įrenginį iki LEA kvietimo paskelbimo teikti paraiškas dienos, susipažinęs su projektų finansavimo sąlygomis ir įsivertinęs galimas rizikas, o kompensacijos (dotacijos) kreiptis, LEA paskelbus kvietimą teikti paraiškas.

2. Kompensaciją (dotaciją) pagal jau pateiktas paraiškas gali gauti  Lietuvos gyventojai (namų ūkiai) nuosavybės teise valdantys nekilnojamo turto objektą – individualų (vienbutį / dvibutį) arba sodo namą, neprijungtą prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

3. Gali būti keičiami tik: 

• neefektyviai biomasę (MALKOS, GRANULĖS, PJUVENŲ BRIKETAI ir t. t.) naudojantis katilas – šilumos gamybos įrenginys, tiekiantis šilumą į vandens pagrindu veikiančią būsto šildymo sistemą, kad vienoje arba keliose uždarose erdvėse būtų pasiektas ir išlaikomas reikiamas patalpos temperatūros lygis;
• iškastinį kurą (ANGLYS, DUJOS, DURPĖS ir t. t.) šilumos gamybai naudojantis šilumos gamybos įrenginys – šilumos gamybai iškastinį kurą naudojantis įrenginys, tiekiantis šilumą į vandens pagrindu veikiančią būsto šildymo sistemą, kad vienoje arba keliose uždarose erdvėse būtų pasiektas ir išlaikomas reikiamas patalpos temperatūros lygis. 

4. Kompensaciją (dotaciją) galima gauti tik įrengus naujus ir nenaudotus šilumos gamybos įrenginius: 5 klasės biokuro katilą ar šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo ir oras–vanduo.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių gyventojai dar prieš teikdami paraišką turėtų susižinoti, ar pagal šių miestų savivaldybių šilumos ūkio vystymo planus jų būstas nepatenka į centralizuoto aprūpinimo šilumos zonas. Jeigu jų individualus namas paraiškos pateikimo metu yra neprijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, bet patenka į atitinkamos savivaldybės centralizuoto aprūpinimo šilumos zonas, tokiu atveju pagal kvietimo teikti paraiškas sąlygas neefektyvų biomasę ar iškastinį kurą naudojantį katilą jie gali keisti tik į šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo ir oras–vanduo. 

5. Visais atvejais paraiškoje būtinai nurodoma:

1. individualaus arba sodo namo (nekilnojamojo turto objekto) adresą, kuriame bus keičiamas neefektyvus biomasę ar iškastinį kurą naudojantis katilas;
2. unikalų nekilnojamojo turto numerį, kurį nemokamai galite rasti VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje čia, suvedę nekilnojamojo turto duomenis: savivaldybę, vietovę, gatvės pavadinimą, namo numerį.

Tais atvejais, kai paraiškoje nurodytame individualiame ar sodo name bus registruota ūkinė veikla ir (arba) nuosavo įnašo dalis viršys 10 tūkst. EUR, reikės pateikti papildomus dokumentus, nurodytus kvietimuose teikti paraiškas.

Paraiškos atrenkamos tęstinės atrankos būdu, t. y. po kvietimo paskelbimo paraiškos priimamos, įvertinamos ir atitinkančioms visus keliamus reikalavimus skiriamas finansavimas iki pasibaigs  kvietimui numatyta lėšų suma.

Gautos paraiškos vertinamos ir atrenkamos eilės tvarka, pagal jų registracijos datą. Vertinimas paprastai turėtų trukti iki 40 darbo dienų. Tačiau esant dideliam paraiškų srautui ir poreikiui gauti informaciją iš kitų institucijų, įstaigų, vertinimo terminas gali būti pratęstas.

Pirmojo kvietimų etapo ATMINTINĘ, kurioje pateikiama esminė informacija, žinotina pareiškėjui, galima rasti čia.

6. Kompensacijos (dotacijos) gavimo žingsniai:

7. Naujas šilumos gamybos įrenginys turi būti įrengtas ir tik jį įrengus Lietuvos energetikos agentūrai teikiamas mokėjimo prašymas kartu su naujo šilumos gamybos įrenginio įsigijimo ir įrengimo sąskaita (-omis), jo technine specifikacija, montavimo/ įrengimo perdavimo–priėmimo aktu ir kitais privalomais dokumentais ne vėliau kaip per 18 mėn. nuo LEA rašto apie skirtą finansavimą gavimo dienos.

8. Kompensacijos (dotacijos) dydis, išmokamas gyventojui (namų ūkiui) priklausys nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo, jo galios (naudojama naujo šilumos gamybos įrenginio techniniuose dokumentuose nurodyta vardinio šilumos atidavimo (angl. Prated) galia).

Didžiausia galima finansuoti (kompensuoti) išlaidų, patirtų neefektyviam ir taršiam katilui keisti, suma – ne daugiau kaip 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, apmokamų taikant fiksuotuosius įkainius nustatytus Europos socialinio fondo agentūros atliktame tyrime. 

Katilų keitimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotieji vieneto įkainiai 1 kW (dauginami iš konkretaus įrenginio techniniame pase nurodytos vardinio šilumos atidavimo (angl. Prated) galios):

1. jos bus patirtos nuo projektų finansavimo sąlygų aprašo įsigaliojimo dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2023-07-26;
2. neefektyvus biomasę ar iškastinį kurą naudojantis katilas bus pakeistas į efektyvesnį šilumos gamybos įrenginį, atitinkantį kvietimo teikti paraiškas sąlygose jam ir jo finansavimui keliamus reikalavimus;
3. gyventojo paraiška Lietuvos energetikos agentūros bus pripažinta tinkama finansuoti pagal kvietimo teikti paraiškas sąlygas, t. y. atitiks projektams keliamus bendruosius ir specialųjį reikalavimus, bus pateikti visi reikalaujami dokumentai.
   
   

Finansavimo sąlygos ir detali informacija apie paraiškų teikimo procesą ir dokumentus, atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus skelbiami LEA interneto svetainėje www.ena.lt ir  svetainėje www.esinvesticijos.lt.

Turint klausimų, galite kreiptis el. paštu [email protected] arba tel. 8 5 230 3312 (darbo dienomis).

____________________________________________________________

Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus individualiuose namuose,  skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“. Jungtinis projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742, 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.1 konkretų uždavinį „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, finansuojamą Sanglaudos fondo ir  Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Lietuvoje yra virš 522 tūkst. vienetų individualių gyvenamųjų pastatų, kurie šilumos energiją gaminasi individualiai, tačiau seni, neefektyvūs ir taršūs individualūs šilumos gamybos įrenginiai blogina nacionalinius energetikos ir oro taršos rodiklius bei neužtikrina gyventojų efektyvaus ir optimalaus (mažesnio) patiriamų išlaidų dydžio šildymui.

Šiuo metu Lietuvos decentralizuotame namų ūkių segmente šilumos energijai gaminti naudojamų visų senų šilumos gamybos įrenginių taršos emisijos sukelia 232 mln. eurų dydžio metinę socialinę-ekonominę žalą Lietuvai (daugiausia dėl neefektyvių biokuro katilų ir iškastinio kuro katilų taršos).

Jungtiniu projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos decentralizuoto šilumos ir vėsumos sektoriaus dekarbonizacijos bei atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) ir energijos efektyvumo rodiklių gerinimo, skatinant Lietuvos gyventojus (namų ūkius) neefektyvius biomasę naudojančius ar iškastinį kurą naudojančius katilus keisti į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos.

Jungtinio projekto tikslas: skatinti neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimą į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Remiama veikla: neefektyviai biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų individualiuose namuose keitimas į 5 klasės biokuro katilus ar šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo ir oras–vanduo.

Jungtinio projekto įgyvendinimo laikotarpis: 70 mėnesių (2023-10–2029-08).

Projektu siekiami rezultatai: iki 2029 m. gruodžio 31 d. 43 068 būstai turės efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius, bus sukurta 168 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.

Jungtinio projekto biudžetas: 118,2 mln. EUR Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.