Viešųjų pastatų atnaujinimas

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 m.,  planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 510 000 m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir apie 450 000 m2 savivaldybių viešųjų pastatų ploto.  Kasmet bus sutaupoma apie 20 GWh energijos ir bendrai ši priemonė leis sutaupyti apie 1,1 TWh.

Šiuo metu galiojančioje Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje (toliau – Programa) planuojama nustatyti tikslus iki 2030 m., taikomus valstybei priklausantiems viešiesiems pastatams – pagerinti viešųjų pastatų ir jų inžinerinių sistemų fizines ir energines savybes didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atnaujintuose viešuosiuose pastatuose iki 2030 metų sutaupyti 80 GWh metinės pirminės energijos, įdiegti atsinaujinančių energijos išteklių priemones – pastato energijos poreikiams gaminti, užtikrinti, kad veiksmingai būtų naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, skiriamos viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir viešiesiems pastatams eksploatuoti, mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2), užtikrinti viešųjų pastatų infrastruktūros atitiktį higienos normų reikalavimams.

Programoje nurodyta, kad:

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija parengia ir atnaujina Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų, kurių bendras plotas yra 250 kv. metrų ar didesnis, sąrašą (toliau – Sąrašas).

Sąraše esantys pastatai, atitinkantys ir kitus reikalavimus, gali būti atnaujinami pagal priemonę „Centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą“ (toliau – Priemonė).

Toliau pateikiami Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.) norintiems atnaujinti pastatus pagal šią priemonę.

D.U.K. pagal priemonę
Centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą
(kvietimas sustabdytas)


2. Kas planuoja lėšų poreikį Priemonei ir nustato finansavimo sąlygas?
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija planuoja lėšų poreikį veiklai įgyvendinti, rengia finansavimo skyrimo tvarką ir nustato finansavimo išmokėjimo bei grąžinamosios  subsidijos grąžinimo sąlygas.
3. Kas administruoja pagal Priemonę įgyvendinamus projektus?

Aplinkos projektų valdymo agentūra vykdo paraiškų vertinimą, projektų ir skirto finansavimo administravimą.

4. Kada ir kur bus paskelbtas kvietimas teikti paraišką?

Kvietimas teikti paraiškas paskelbtas Aplinkos projektų valdymo agentūros interneto svetainėje.

5. Kada bus galima teikti paraišką?

Paraiškos gali būti teikiamos iki 2023 m. birželio 1 d., bet ne ilgiau, negu pasibaigs investicinei priemonei skirtų lėšų paskirstymas.

Paraiškų pateikimo terminas pratęstas iki 2023 m. liepos 31 d., bet ne ilgiau nei pasibaigs kvietimui skirtų lėšų paskirstymas (pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2023 m.  gegužės 15 d. raštą Nr. 3-730 bei https://apvis.apva.lt/ (https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/centrines-valdzios-viesuju-pastatu-atnaujinimas-didinant-energetini-efektyvuma-2022-12) Paraiškų informaciją).

6. Kokius dokumentus reikia parengti prieš teikiant paraišką?

 • turi būti atliktas ir suderintas su Lietuvos energetikos agentūra planuojamo atnaujinti pastato energijos vartojimo auditas;

 • turi būti gautas raštiškas pastate prekiaujančio ar paslaugas teikiančio ūkio subjekto sutikimas, kad jam būtų registruota de minimis pagalba (jei taikoma);

 • turi būti parengtas pastato naudojimo planas visam projekto ataskaitiniam laikotarpiui, kaip numatyta Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos 25 punkte;

 • jei yra daugiau nei vienas pastato savininkas ar valdytojas, turi būti parengtas ir pasirašytas visų pastato patalpų savininkų ar valdytojų rašytinis susitarimas dėl projekto vykdymo, kuriame įgaliojamas vienas iš patalpų savininkų ar valdytojų teikti paraišką ir pasirašyti projekto sutartį bei numatomas grąžinamosios subsidijos lėšų grąžinimo paskirstymas tarp pastato savininkų ar valdytojų.

7. Kaip vyksta energijos vartojimo audito derinimas su Lietuvos energetikos agentūra?

Teikiant paraišką, būtina kartu pateikti ir su Lietuvos energetikos agentūra suderintą energijos vartojimo auditą (toliau – EVA).

Parengus EVA, jis turi būti suderintas su Lietuvos energetikos agentūra. EVA derinimui gali pateikti pastato valdytojas, arba kitas įgaliotas asmuo (pavyzdžiui auditorius, atlikęs auditą).

Gavusi parengtą EVA patikrai, Lietuvos energetikos agentūra tikrina:

 • atitiktį projektų finansavimo sąlygų aprašui pagal priemonę „Centrinės valdžios viešųjų pastatų renovacija, didinant juose energijos vartojimo efektyvumą“;

 • atitiktį Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodikai.

Lietuvos energetikos agentūra, patikrinusi, ar  EVA atitinka minėtuose teisės aktuose nurodytiems reikalavimams, suderina jį arba grąžina patikslinimui, nurodydama ką reikia patikslinti. Tik tinkamai parengtas EVA būna suderinamas su Lietuvos energetikos agentūra.

9. Kas gali būti pareiškėju?

Centrinės valdžios viešuosius pastatus patikėjimo, panaudos arba nuosavybės teise valdantys:

  • biudžetinės įstaigos;
  • valstybės įmonė Turto bankas;
  • viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė (arba kai valstybė turi ne mažiau kaip 50 procentų  balsų visuotiniame dalininkų susirinkime) ir kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės imti paskolų. Į šią pareiškėjų kategoriją nepatenka viešosios įstaigos, kurios turi teisę imti paskolas, tačiau kurioms kredito įstaigos ar finansų įmonės nesuteikė arba nesuteiktų paskolų dėl jų finansinės būklės, patikimumo arba kitų priežasčių, taip pat viešosios įstaigos, kurios neturi teisės imti paskolų vien tik dėl to, kad tokia nuostata yra įtraukta į jų įstatus.
10. Kaip teikiama parama pagal Priemonę?

Projektui skiriamos finansavimo lėšosgrąžinamoji subsidija. Sėkmingai įgyvendinus projektą, dalį subsidijos projekto vykdytojas privalo grąžinti.

11. Koks paramos dydis?

60–80 procentų – tai projekto negrąžinama finansavimo dalis. Ją kiekvienam projektui Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) nustato atskirai.

Grąžintinų lėšų dydis kiekvienam projektui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

  1. Grąžinama 30 procentų grąžinamosios subsidijos, kai pasiekiama ne mažesnė kaip B energinio naudingumo klasė, įrengiant atsinaujinančių energijos ištekllių (toliau – AEI) technologijas šilumos energijai gaminti prie CŠT sistemos neprijungtuose pastatuose ir elektros energijai gaminti (arba įsigyjant jas iš nutolusių AEI elektrinių parkų);
  2. Grąžinama 25 procentai grąžinamosios subsidijos, kai pasiekiama ne mažesnė kaip A energinio naudingumo klasė, įrengiant AEI technologijas šilumos energijai gaminti prie centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemos neprijungtuose pastatuose ir įrengiant AEI technologijas elektros energijai gaminti (arba įsigyjant jas iš nutolusių AEI elektrinių parkų);
  3. Grąžinama 20 procentų grąžinamosios subsidijos, kai pasiekiama ne mažesnė kaip  A+ arba A++ energinio naudingumo klasė, įrengiant AEI technologijas šilumos energijai gaminti prie CŠT sistemos neprijungtuose pastatuose ir elektros energijai gaminti (arba įsigyjant jas iš nutolusių AEI elektrinių parkų);
  4. Visiems pareiškėjo projektams nustatomas 20 procentų grąžinamosios subsidijos lėšų grąžinimo dydis ir atitinkamai koreguojami anksčiau to paties pareiškėjo įgyvendintų projektų grąžinamosios subsidijos lėšų grąžinimo grafikai, kai 1 ir 2 punkte nurodytais atvejais, nepriklausomai nuo šiuose punktuose numatytų grąžintinų lėšų dydžių, jeigu pagal kvietimą teikti paraiškas vienu arba keliais to paties pareiškėjo projektais atnaujinama (modernizuojama) ne mažiau kaip 10 000 m2 pastatų bendro ploto. Jeigu šį pastatų plotą pareiškėjas atnaujina įgyvendindamas daugiau kaip vieną projektą skirtingu laiku, grąžinamosios subsidijos grąžinimo grafike iš pradžių nustatomi  1 arba 2 punkte nurodyti grąžinamosios subsidijos lėšų grąžinimo dydžiai, o pareiškėjui įgyvendinus visus projektus, pagal kuriuos atnaujinama ne mažiau kaip 10 000 m2 pastatų bendro ploto, atitinkamai koreguojami anksčiau to paties pareiškėjo įgyvendintų projektų grąžinamosios subsidijos lėšų grąžinimo grafikai;
  5. 14 punktuosenurodytais atvejais grąžintinų lėšų dydis didinamas 10 procentinių punktų projektams, kuriems įgyvendinti buvo skirtas finansavimas iš Energijos efektyvumo fondo ir (arba) pagal 04.3.1-VIPA-T-113 priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“ ir buvo užbaigti rangos darbų viešieji pirkimai bei nustatytas laimėtojas.
12. Per kiek laiko reikės grąžinti subsidijos dalį?

Grąžinamosios subsidijos lėšos grąžinamos pagal su Aplinkos projketų valdymo agentūra suderintą grafiką bet ne ilgiau kaip 10 metų po projekto įgyvendinimo pabaigos.

13. Kokios projekto išlaidos yra tinkamos finansuoti?

Statybos rangos darbai:

  • šildymo (vėsinimo) ir karšto vandens inžinerinių sistemų modernizavimas;
  • vėdinimo ir (ar) rekuperacijos sistemų modernizavimo ar įrengimas;
  • stogo šiltinimo (taip pat ir naujos stogo dangos įrengimo), perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas;
  • išorinių pastato sienų ir cokolio šiltinimas, taip pat ir sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimas ir nuogrindos sutvarkymas;
  • perdangų, kurios ribojasi su išore, šiltinimas;
  • lauko ir tambūro durų keitimas, taip pat ir įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams;
  • langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus;
  • rūsio perdangos ir (ar) grindų ant grunto šiltinimas, šildomo rūsio atitvarų šiltinimas;
  • apšvietimo sistemos modernizavimas;
  • atnaujintame pastate esančios katilinės modernizavimas;
  • energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginių diegimas;
  • centralizuotai pagamintos šilumos tiekimo pastatui tinklų ir įrenginių įrengimas;
  • bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (elektros, priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių nuotekų, drenažo, taip pat ir pastatui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimo ar keitimas;
  • konstrukcijų (balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo į pastatą), keitimas;
  • bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas (vidaus sienų, lubų, grindų paruošimas dažyti ir dažymas, laiptų, laiptų turėklų atnaujinimas ir dažymas).

Projektavimo, konsultavimo ir kt. paslaugos:

  • projektavimo, ekspertizės, techninės priežiūros, pastatų energijos vartojimo audito ir kitų su pastatų renovacijos darbų atlikimu susijusios būtinos paslaugos;
  • konsultacijos rengiant individualius projektus, energijos vartojimo audito, viešųjų pirkimų ir parengtų projektų dokumentų (energijos vartojimo audito, projektinių pasiūlymų ir kt.) analizės paslaugos.
14. Kokie rezultatai turi būti pasiekti atnaujinus pastatą?
  • sumažintas pirminės energijos suvartojimas (ne mažiau kaip 30 procentų);
  • sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos (ne mažiau kaip 30 procentų);
  • atnaujintas pastatas (pastatai) iki ne žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės;
  • įdiegtos atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) technologijos šilumos energijai gaminti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos neprijungtuose pastatuose, kuriuose iki projekto įgyvendinimo pradžios nebuvo įdiegtos AEI technologijos;
  • įdiegtos AEI technologijos elektros energijai gaminti pastatuose, kuriuose iki projekto įgyvendinimo pradžios nėra įdiegtos AEI technologijos. 
15. Per kiek laiko turės būti įvykdyta renovacija?

Projekto veiklos turi būti įgyvendintos per 48 mėnesius (gali būti trumpiau) nuo projekto sutarties pasirašymo, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Dėl priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. birželio 30 d.

16. Kokie būtų pagrindiniai projekto įgyvendinimo žingsniai?
  1. Pradinis įvertinimas: ar tinkamas pareiškėjas ir projektas pagal priemonės „Centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – PFSA).
  2. Energijos vartojimo audito (toliau – EVA) ir energinio naudingumo sertifikatų (prieš ir po modernizavimo) pirkimas.
  3. Kitų dokumentų, reikalingų teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA), surinkimas.
  4. EVA atlikimas ir suderinimas su Lietuvos energetikos agentūra (toliau – LEA).
  5. Paraiškos rengimas ir teikimas APVA (paskelbus kvietimą).
  6. APVA paraiškos įvertinimas ir sprendimo dėl finansavimo priėmimas (negrąžinama finansavimo dalis sudaro nuo 60 iki 80 procentų).
  7. Sutarties su APVA dėl finansavimo projektui įgyvendinti suteikimo pasirašymas.
  8. Tarpinių mokėjimo prašymų APVA teikimas.
  9. Statinio projekto pirkimas (jei reikalinga, perkama ir projekto vykdymo priežiūra, projekto ekspertizė, statinio ekspertizė, geologiniai tyrinėjimai, geodeziniai matavimai ar kt. su pastato renovacija susijusios būtinos paslaugos).
  10. Statinio projekto rengimas.
  11. Statybos leidimo gavimas.
  12. Tarpinių mokėjimo prašymų APVA teikimas.
  13. Statybos rangos darbų, statybos techninės priežiūros pirkimas.
  14. Statybos rangos darbų, statybos techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros vykdymas.
  15. Prašymo teikimas APVA dėl papildomo finansavimo projektui skyrimo (esant poreikiui ir atitinkant PFSA numatytas sąlygas).
  16. Tarpinių mokėjimo prašymų APVA teikimas.
  17. Statybos darbų užbaigimo akto gavimas.
  18. Galutinio mokėjimo prašymo APVA teikimas (kartu su energinio naudingumo sertifikatu po modernizavimo ir kt. dokumentais).
  19. Grąžinama subsidijos dalis (nuo 20 iki 40 procentų) pagal projekto sutartyje ir grąžinamosios subsidijos lėšų grąžinimo grafike numatytą tvarką (ne ilgiau kaip 10 metų).
  20. Informacijos, reikalingos pastato stebėsenai po modernizavimo atlikti teikimas LEA.