Visos elektros kaupimo sistemos įrengimo kaina Lietuvoje šiuo metu 6 proc. mažesnė nei prieš metus ir 5 proc. mažesnė, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Kaupimo įrenginių kainų mažėjimas stebimas po jų augimo šiemet pirmąjį pusmetį. Atpigimą lėmė didėjanti pasiūla. Kaupimo įrenginio (baterijos) dalis bendroje elektros kaupimo sistemos kainos struktūroje padidėjo nereikšmingai – 2 procentus. Valstybės priimti sprendimai ir nuoseklus finansavimas lėmė, kad šiemet elektros gamybos pajėgumų galia šalyje sparčiai didėja.
2026 m. trečiąjį ketvirtį vienodos talpos elektros kaupimo įrenginiai vidutiniškai kainuoja 417 Eur/1 kWh, paėjusį ketvirtį vidutinė kaina buvo 426 Eur/1 kWh. Tai pirmasis metų ketvirtis, kai fiksuojamas elektros kaupimo įrenginių kainų kritimas po šiemet stebėto šių įrenginių kainos augimo.
Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta ličio geležies fosfato (LFP) ir kitų tipų (pvz., NMC) elektros kaupimo įrenginių ir jų sistemų kainų analizė, apklausus daugiau nei 50 kaupimo įrenginiais ir sistemomis prekiaujančių įmonių. LFP – efektyviausias pasirinkimas pagal kainos ir naudos santykį.
Šiemet liepą–rugsėjį Lietuvoje 15 kWh elektros kaupimo sistemos vidutinė kaina, įskaitant stebėjimo, valdymo ir balansavimo sistemas, siekė 7 255 eurus – tai 6 proc. mažiau nei prieš metus, kai vidutinė kaina buvo 7 741 euras, ir 5 proc. mažiau nei ankstesnį šių metų ketvirtį, kai ji siekė 7 624 eurų.
Pigiausių elektros kaupimo sistemų kaina šiemet trečiąjį ketvirtį buvo 4 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – ji sumažėjo 180 eurų.
Brangiausių kaupimo sistemų kaina dabar 21 proc. mažesnė nei prieš metus, sumažėjusi 3 000 eurų.
Skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių elektros energijos kaupimo sistemų šį ketvirtį siekė 2,3 karto, palyginti su 2,8 karto tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai rodo, kad kainų skirtumas tarp rinkoje siūlomų kaupimo sistemų mažėja, o skirtingų kainų segmentų pasiūla tampa labiau panaši.
Elektros kaupimo įrenginio dalis bendroje elektros kaupimo sistemos kainos struktūroje sudaro 86 proc. –beveik tiek pat, kaip ir ankstesnį šių metų ketvirtį ir pernai paskutinį metų ketvirtį.
Lietuvoje įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių galia, rugpjūčio 27 d. duomenimis, pasiekė 1 044 MW – per 4 kartus daugiau nei 2024 metais, kai buvo 249 MW, ir per 2,5 karto daugiau negu 2025 m. pabaigoje, kai tesiekė 415 MW.
Naujų elektros energijos kaupimo projektų tendencija taip pat aiški: nors naujų projektų pradedama mažiau – iki 2026 m. trečiojo ketvirčio pradėti 13 projektų, palyginti su 22 pernai, – jų kaupiamoji talpa yra gerokai didesnė. Šiemet suderintų projektų, kuriuose pradėti statybos darbai, kaupiamoji talpa siekė 2 164 MWh – daugiau nei dvigubai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai ji buvo 990 MWh.
2026 m. rugsėjį skirstomajame tinkle tiek buitinių, tiek ir komercinių kaupimo įrenginių įrengtoji galia, lyginant su birželio mėnesiu, išaugo apie 40 MW, o jų dalis išliko nepakitusi – atitinkamai 59 proc. ir 41 proc. nuo visos prie skirstomųjų tinklų prijungtos kaupimo įrenginių įrengtosios galios.
Užsienio ir vietiniams investuotojams įžvelgiant elektros energijos kaupimo projektų ekonominį atsiperkamumą, rinka pereina nuo daugybės mažesnės apimties komercinių sprendimų prie didesnio masto projektų.
Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje nuo 2026 m. antrojo ketvirčio skelbiamos interaktyvios švieslentės, kuriose pateikiami naujausi saulės elektrinių, jų modulių ir elektros kaupiklių kainų duomenys. Pateikiama informacija apie saulės elektrinių ir jų modulių, elektros energijos kaupimo įrenginių ir kaupimo sistemų kainas, šių kainų pokyčius ir jų dedamąsias dalis, saulės modulių kainų rinkos tendencijas Lietuvoje ir regione.
Švieslentės leidžia patogiai analizuoti duomenis – vartotojai gali filtruoti informaciją pagal metus, ketvirčius ir kitus pasirinktus pjūvius, stebėti kainų pokyčius bei palyginti skirtingus laikotarpius. Tai padeda geriau suprasti rinkos tendencijas ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.
