Vandenilis
Apibendrinta informacija apie vandenilį
Vandenilis – tai plačiausiai paplitęs cheminis elementas, kuris sudaro 75 proc. visatos masės.
Vandenilis yra švarus kuras, kurio degimo produktai yra energija ir vanduo. Vandenilį gaminant iš atsinaujinančių energijos išteklių, tokių kaip vėjas ar saulė, galima ženkliai sumažinti CO2 emisijas ir oro taršą.
Priklausomai nuo žaliavų ir gamybos būdo, vandenilis gali būti skirtingų spalvų: pilkasis, mėlynasis, turkio spalvos, rožinis, geltonasis, baltasis, raudonasis, rudasis, juodasis, žaliasis.
Lietuvoje pradedamas gaminti žaliasis vandenilis, kuris gaminamas elektrolizės būdu, naudojant vandenį ir elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, Tai švarus vandenilio gamybos būdas, kurio metu nesusidaro CO2.
Ilgus metus energetikos sektoriuje dirbantys žino seną juokelį: vandenilis yra ateities kuras, tokiu jis ir liks. Ši kandi frazė netiesiogiai atspindi vadinamosios „vandenilio ekonomikos“ kūrimo ir plėtros problematiką: šioje srityje esama dar daugybės technologinių ir net konceptualių klausimų, į kuriuos iki šiol neatsakyta. Todėl pesimistai nesiliauja kalbėję apie vaikščiojimą klystkeliais, o optimistai investuoja į tyrimus, perka susijusius verslus ir modeliuoja „vandenilinio“ pasaulio ateitį.
Vandenilio ekonomikos koncepcija reiškia ateities energetikos sistemos viziją, kurioje vandenilis pakeistų tradicinį iškastinį kurą, suteikdamas švarų, tvarų ir lankstų energijos nešiklį įvairiems sektoriams. Šis pokytis dažnai vertinamas kaip būdas pasiekti dekarbonizaciją visose pramonės šakose ir yra neatsiejamas nuo platesnio masto pastangų siekiant tvaraus vystymosi.
Populiariausi vandenilio produktai yra metanolis ir amoniakas. Metanolis tai sintetinių degalų rūšis, amoniakas naudojamas trąšų gamybai.
ES Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijoje vandeniliui suteikiamas svarbus vaidmuo įgyvendinant klimato neutralumo tikslus iki 2050 m. Žaliasis vandenilis padės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus ir kurti konkurencingą, klimatui neutralią ekonomiką. ES yra viena iš lyderių žaliojo vandenilio gamybos technologijų – elektrolizės įrenginių, vandenilio talpyklų ir kitų – srityje ir turi visas galimybes pasinaudoti pasauline žaliojo vandenilio plėtros praktika. ES investicijos į žaliojo vandenilio plėtrą iki 2050 m. gali siekti 180–470 mlrd. eurų.
Lietuvoje vandeniliu galima pakeisti iškastinį kurą dalyje taršių pramonės procesų, sumažinti išmetamą ŠESD kiekį bei sustiprinti kitų taršių pramonės sektorių konkurencingumą ateityje, grįstą neutraliomis klimatui technologijomis. Lietuvoje vandenilį galima naudoti kaip žaliavą, degalus, energijos nešėją arba energijos kaupimo priemonę. Jis taip pat turi plačias panaudojimo galimybes pramonės, transporto ir energetikos sektoriuose. Siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, vandenilis gali būti žaliava arba energijos šaltinis procesuose ir sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra techniškai neįmanoma arba nekonkurencinga. Vandenilis energetikos sektoriuje gali būti kaip priemonė balansuoti ir stabilizuoti energetikos sistemą ir kaupti perteklinę atsinaujinančių išteklių energiją.
ES vandenilio strategijoje išskiriami trys pagrindiniai vystymo etapai:
- 2020–2024 m. – buvo numatyta įrengti bent 6 GW elektrolizerių ir pagaminti iki 1 mln. tonų žaliojo vandenilio.
- 2025–2030 m. – vandenilis turi tapti integruota energetikos sistemos dalimi. Planuojama pasiekti bent 40 GW elektrolizerių pajėgumus ir pagaminti iki 10 mln. tonų žaliojo vandenilio.
- 2030–2050 m. – žaliojo vandenilio technologijos bus plačiai taikomos sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose.
RED III (Atsinaujinančių išteklių direktyva III) įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad pramonės sektoriuje bent 42% naudojamo vandenilio 2030 m. būtų iš atsinaujinančių išteklių. Taip pat numatyta, kad transporto sektoriuje 1,2% galutinės energijos 2030 m. turės sudaryti atsinaujinančios kilmės vandenilis.
Lietuva, siekdama savo klimato ir energetikos tikslų bei atsižvelgdama į ES strategiją bei direktyvos reikalavimus, aktyviai investuos į žaliojo vandenilio gamybą ir panaudojimą. Vandenilis gali pakeisti iškastinį kurą taršiuose pramonės procesuose, padėti stabilizuoti elektros tinklus ir didinti energetinę nepriklausomybę. Pramonės, transporto ir energetikos sektoriai bus pagrindinės vandenilio taikymo sritys.
Sektoriai
Pramonė – vandenilis svarbus gamybos procesuose, cheminių junginių (pvz., amoniako, metanolio, plastiko) gamyboje, metalų apdirbime ir suvirinime. Šis sektorius yra vienas perspektyviausių žaliojo vandenilio taikymui. Vandenilis atlieka svarbų vaidmenį gaminant įvairius cheminius junginius, valant naftos produktus bei apdirbant metalus.Vandenilis kaip žaliava naudojamas amoniako, metanolio, vandenilio peroksido, tirpiklių, plastiko, poliesterio, nailono gamyboje. Vandenilio dujos naudojamos krosnyse metalams grūdinti, o vandenilio ir deguonies liepsna naudojama juodiems metalams pjauti. Vandenilis taip pat dažnai maišomas su argonu, naudojamas suvirinant metalus.
Vandenilio (iš atsinaujinančių išteklių energijos) gamybos ir naudojimo pramonėje Lietuvoje potencialas gali būti siejamas su stiklo gamyba ir kitais aukštos temperatūros (>200°C) reikalaujančiais pramoniniais procesais (pavyzdžiui, cemento gamyba), kuris galėtų būti kiekybiškai įvertintas pramonės įmonėms sėkmingai įvykdžius bandomuosius projektus, skirtus gamtines dujas pakeisti kitomis pramoninėmis dujomis ar kita kuro rūšimi. Vandenilis iš atsinaujinančių išteklių energijos ar mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis turi didžiausią potencialą pramoniniuose procesuose, kuriuose nėra galimybių vandenilį pakeisti kitomis pramoninėmis dujomis (pavyzdžiui, cheminiuose procesuose).
Vandenilio iš atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pramonėje Lietuvoje turi didžiulį potencialą, nes šalyje vykdoma rafinuotų naftos produktų ir amoniako gamyba, naudojant vandenilį iš iškastinio kuro, kuris jau artimiausioje ateityje galėtų būti pakeistas vandeniliu iš atsinaujinančių išteklių energijos ar mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliu.
Didžiausia vandenilio paklausa šiuo metu matoma trąšų pramonėje, tačiau didelę riziką šio sektoriaus konkurencingumui kelia vandenilio kaina.
Transportas – vandenilis ir žalieji sintetiniai degalai gali pakeisti benziną, dyzeliną ir gamtines dujas. Jis gali būti naudojamas kuro elementuose, vidaus degimo varikliuose ar neelektrifikuotame transporte (pvz., tolimųjų maršrutų sunkvežimiuose, traukiniuose, laivyboje, aviacijoje).
Vandenilio dujos gali būti naudojamos kaip aplinkos neteršianti kuro alternatyva benzinui ir dyzelinui. Dujinės ar skystos formos vandenilis gali būti naudojamas įprastuose vidaus degimo varikliuose, o jo degimo metu į aplinką neišmetamos kenksmingos dalelės.
Nors vandenilis turi didžiulį potencialą kaip alternatyvus kuras transporto sektoriuje, tačiau galimybės rinkoje pasinaudoti vandenilio privalumais vis dar yra ribotos. Bateriniai elektromobiliai gali pakeisti didelę šiuo metu naudojamų asmeninių transporto priemonių dalį, tačiau sudėtinga panaikinti sunkiojo transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes tiesioginės elektrifikacijos galimybės yra ribotos dėl nedidelio išlaidų veiksmingumo ir techninių priežasčių. Kadangi baterijos kelia praktinių problemų jas pritaikant sunkiosiose transporto priemonėse, neelektrifikuotų linijų traukiniams, krovininiams laivams arba lėktuvams, tai sudaro galimybių kitiems energijos šaltiniams, pavyzdžiui, vandeniliui, nes dideli jo kiekiai gali būti laikomi transporto priemonėje arba laive, prireikus galima greitai pripildyti degalų.
Energetika – vandenilis gali stabilizuoti elektros tinklus ir kaupti perteklinę atsinaujinančių išteklių energiją, mažindamas priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jis gali būti naudojamas tiek tiesiogiai, tiek konvertuojamas į sintetinius degalus, metanolį ar amoniaką, taip pat transportuojamas įvairiais būdais (vamzdynais, laivais, geležinkeliais).
Norint sumažinti visų ekonomikos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro reikės didesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, o tai gali lemti didesnius svyravimus elektros energijos tinkle, tuo tarpu energijos kaupimo paklausa turės būti labai padidinta, kad būtų užtikrintas stabilus energijos tiekimas. Kadangi vandenilis ilgą laiką gali kaupti didelius energijos kiekius, todėl jis gali kompensuoti sezoninius elektros energijos paklausos svyravimus. Be to, vandenilis gali būti transportuojamas sunkvežimiais, laivais ar vamzdynais, todėl atsinaujinančių išteklių energiją galima gaminti ten, kur ji yra efektyviausia, o vandenilio forma transportuoti tolimais atstumais, nesudarant apkrovos elektros energijos tinklui.
Vandenilio iš atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas energetikos ir transporto sektoriuose Lietuvoje taip pat turi didžiulį potencialą. Vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių gali būti naudojamas gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių grindžiamai Lietuvos elektros energijos sistemai subalansuoti: elektrą konvertuojant į vandenilį ar amoniaką, kai susidarys pigios atsinaujinančiųjų išteklių energijos perteklius, ir sistemai suteikiant lankstumo.
Vandenilis taip pat gali būti naudojamas kasdieniam arba sezoniniam kaupimui, kaip atsarginis energijos šaltinis arba atliks buferio funkciją, taip padėdamas užtikrinti tiekimo saugumą vidutinės trukmės laikotarpiu. Vandenilis turi didelį potencialą kaip atsinaujinančiosios energijos kaupiklis (greta baterijų), užtikrinantis energijos atsargą sezoniniams svyravimams išlyginti, ir kaip energijos nešiklis, jungiantis gamybos vietas su labiau nutolusiais energijos paklausos centrais
Vykdant vandenilio ekosistemos ir infrastruktūros plėtrą, iki 2030 m. daugelyje sričių bus pradedami nauji vandenilio projektai, siekiant sukurti naujus gamybos, transportavimo ir panaudojimo pajėgumus, taip pat bus atliekamos papildomos studijos ar įgyvendinami demonstraciniai projektai. Įgyvendinti projektai leis pritaikyti vandenilio naudojimą pramonės ir transporto sektoriuose, sukurti vandenilio infrastruktūrą, ugdyti kompetencijas ir plačiau panaudoti vandenilį po 2030 m.
Kai diskutuojama apie žaliojo vandenilio plėtrą Lietuvoje, viena iš dažniausių visuomenės baimių yra susijusi su šių dujų transportavimo saugumu. Vis dėlto Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ iniciatyva „Spinter“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 68 proc. respondentų mano, jog žaliojo vandenilio gamyba ir transportavimas yra saugūs procesai. Iš tų 32 proc., kurie abejoja, net 27 proc. pasirinko „greičiau ne“ – panašu, jog šie nuogąstavimai nėra tvirti ir dažnai kyla dėl informacijos trūkumo.
Visuomenės požiūris į žaliojo vandenilio plėtrą Lietuvoje rodo, kad dauguma gyventojų yra nusiteikę teigiamai šios technologijos atžvilgiu. Remiantis tyrimo rezultatais, 83 proc. respondentų žino apie vandenilį, tačiau tik 22 proc. jaučiasi pakankamai gerai informuoti apie jo naudas. Šie skaičiai rodo, kad, nors daugumai žmonių informacija apie žaliojo vandenilio potencialą dar nėra aiškiai suvokiama, bendra nuostata nėra neigiama. Be to, net 62 proc. apklaustųjų sutinka, kad Lietuva turėtų gaminti ir eksportuoti žaliąjį vandenilį į kitas šalis.
Įdomu tai, jog 40 proc. respondentų mano, jog Lietuvoje trūksta specialistų, kurie galėtų saugiai vykdyti žaliojo vandenilio gamybą. Tačiau tai – tik mitas, nes Lietuvoje yra kompetentingų specialistų, sukaupusių ilgalaikę vandenilio gamybos patirtį. Be to, universitetai ir mokymo įstaigos šiuo metu ruošia naują energetikos ir inžinerijos specialistų, kurie prisidės prie šios pramonės plėtros ateityje, kartą.
Lietuva gali didžiuotis ilga vandenilio gamybos istorija – pilkojo vandenilio gamyba Jonavoje ir Mažeikiuose buvo vykdoma dešimtmečius, laikantis griežtos saugumo kontrolės ir sukuriant tvirtą technologinį pagrindą. Tinkamai valdant technologijas, galima užtikrinti aukštą saugumo lygį ir pritaikyti esamas žinias pereinant prie žaliojo vandenilio gamybos.
Lietuva turi pakankamai patirties vandenilio gamyboje, todėl perėjimas prie žaliojo vandenilio bus natūralus ir saugus žingsnis. Ši patirtis ir specialistų kompetencija leidžia manyti, jog bus sukurta saugi aplinka tiek gamyboje, tiek transportavime.
Europinės saugumo garantijos
Europa vandenilio pramonėje laikosi griežtų saugumo reikalavimų, kurie įpareigoja, kad šios technologijos plėtra būtų vykdoma be incidentų. Pavyzdžiui, Seveso-III direktyva įpareigoja įvairias medžiagas, tarp jų – ir vandenilį, tvarkyti laikantis aukščiausių standartų.
Be to, Vokietijoje ir Prancūzijoje jau vykdomi plataus masto vandenilio vamzdynų projektai, kuriems naudojami esami gamtinių dujų tinklai, paverčiant juos vandenilio transportavimo tinklais. Tokia praktika ne tik sumažina infrastruktūros plėtros sąnaudas, bet ir užtikrina, kad vandenilis būtų saugiai pervežamas dideliais atstumais, laikantis visų saugumo priemonių.
Vienas didžiausių vandenilio pramonės iššūkių yra saugus jo transportavimas. Lietuva kaip Europos Sąjungos narė pritaikys tarptautinius standartus, kurie numato pažangiausias saugumo priemones. Įrengiant naujus vandenilio vamzdynus bus laikomasi aukščiausių saugos standartų ir diegiamos pažangiausios saugumo priemonės, taip sukuriant saugų vandenilio tiekimą tiek šalies viduje, tiek eksportuojant į kitas ES šalis. Planuojamas Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius (angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor) ateityje turėtų sujungti Skandinaviją su Vokietija, o infrastruktūra drieksis ir per Lietuvą.
Vandenilio plėtros Lietuvoje gairėse dėl žaliojo vandenilio ypatingas dėmesys skiriamas saugumui, kad šalies gyventojai galėtų pasitikėti šia nauja energetikos kryptimi. Atsižvelgiant į vandenilio technologijų pobūdį, bus siekiama didinti įvairių visuomenės grupių žinias apie vandenilio ir kitų jo produktų saugų eksploatavimą bei naudojimą. Šalies ilgametė patirtis vandenilio srityje, tarptautiniai standartai bei pažangios saugumo priemonės mums leis sėkmingai įsilieti į Europos žaliojo vandenilio rinką ir saugiai imtis šios technologijos plėtros.
Tyrimo rezultatai rodo, kad, nors visuomenėje yra tam tikrų nuogąstavimų dėl vandenilio, bendra nuostata šios technologijos atžvilgiu yra teigiama. Gyventojai palaiko žaliojo vandenilio gamybą ir suvokia jo potencialą stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Laikantis griežtų saugumo standartų ir skiriant dėmesį edukacijai, galima ne tik išsklaidyti visuomenės baimes, bet ir užtikrinti sėkmingą žaliojo vandenilio plėtrą Lietuvoje.
Vandenilis laikomas vienu iš svarbiausių ateities energijos šaltinių, galinčių padėti pereiti prie švarios ir tvarios energetikos sistemos. Plėtojant „žaliąjį vandenilį” gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, mažinamos išlaidos ir gerinamas elektrolizės efektyvumas, vandenilio ekonomika artėja prie realybės. Saugumo, sandėliavimo ir transportavimo klausimai taip pat sprendžiami nuolat tobulėjant technologijoms. Didėjant visuomenės supratimui apie klimato kaitą ir poreikį mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, vandenilis tampa vis patrauklesne alternatyva iškastiniam kurui.
Baimės dėl vandenilio gamyklų gali būti pagrįstos, jei gamybos procesas nėra tinkamai valdomas arba jei nėra tinkamai įgyvendintos saugos priemonės. Vis tik jis pabrėžė, kad dauguma šiuolaikinių gamybos technologijų yra saugios ir mažina teršalų išmetimą bei jų poveikį aplinkai ir sveikatai. Jeigu vandenilis gaminamas vandens elektrolizės būdu, tuomet teršalų rizikos apskritai nelieka, nes gamybos procese nenaudojamos jokios nuodingos cheminės medžiagos.
Ar galime būti tikri, kad elektrolizės technologija nėra tokia pavojinga?
Vandens elektrolizė – tai procesas, kai vanduo panaudojant elektros energiją skaidomas į vandenilį ir deguonį, kuris buvo išrastas dar XIX a., o vėliau tapo pramonės dalimi. Pasitelkiant šiuolaikines technologijas, vandenilis išgaunamas dideliu mastu ir maišomas su CO2, pastarasis gaunamas deginant biodujas, surinktas biologiškai skaidant atliekas sąvartynuose, nuotekų valymo ar mėšlo tvarkymo procesuose, ir taip sukuriamas ekologiškas metanolis.
Ar „Power-to-X“ gamykla gali sprogti?
Labai mažai tikėtina, kad „Power-to-X“ elektrinė sprogtų, nes joje įdiegta daugybė saugos sistemų.
Galutinis produktas – metanolis – užsidega daug sunkiau nei benzinas, be to, yra įdiegtos gaisrų gesinimo ir nuo galimo išsiliejimo apsaugančios sistemos. „Power-to-X“ elektrinė bus pradėta eksploatuoti tik gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento leidimą.
Vandenilis gamykloje gaminamas elektrolizės būdu, kai vanduo skaidomas į deguonį ir vandenilį, naudojant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Tai uždaro ciklo procesas, ir dėl daugybės įdiegtų saugos sistemų nekelia jokio pavojaus. Pramoniniam elektrolizės proceso pritaikymui reikalingi griežti saugos protokolai ir procedūros, įskaitant tinkamą ventiliaciją, asmenines apsaugos priemones ir išsamias mokymo programas, susijusias su gamyklos statyba ir eksploatavimu.
Ar „Power-to-X“ elektrinės išmetami teršalai gali turėti įtakos visuomenės sveikatai?
Tai uždaras ir saugus procesas, jam taikoma daug saugos lygių. Gamykloje saugu dirbti ir lankytis.
Vilniaus šilumos tinklai
2023 m. Vilniaus miesto Taryba pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte vystymui. Sostinė planuoja įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų, kurie pakeis dyzelinu varomus autobusus. Taip bus mažinama miesto priklausomybė nuo iškastinio kuro, mieste mažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kietųjų dalelių išmetimas. Vandenilio gamybos procese susidaranti atliekinė šiluma bus tiekiama į Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemą.
Per metus planuojama pagaminti 1 140 000 m3 žaliojo vandenilio, kurį naudos 16 vandeniliu varomų viešųjų autobusų. Jie pakeis dyzelinu varomus autobusus, todėl per metus galėtų būti sutaupoma apie 1 414 tonų CO2 ekvivalento – tiek susidaro nuvažiavus autobusui apie 1,7 mln. kilometrų.
Planuojama, kad Vilniaus šilumos tinklų teritorijoje įrengto 3 MW galingumo elektrolizerio užtektų pagaminti vandenilio dujų 40 autobusų (įvertinus jų vidutinių maršrutų ilgį).
Projekte numatyta įrengti ir vandenilio saugyklą. Justiniškėse bus įrengta viešosios prieigos vandenilio stotelė su vandenilio užpylimo taškais.
Vilniuje žaliąjį vandenilį planuojama gaminti nuo 2026 metų.
Bendra projekto vertė – 8,056 mln. Eur. Energetikos ministerija finansuos 70 proc. projekto įgyvendinimo lėšų (5,6 mln. Eur), likusi dalis – 2,4 mln. Eur bus finansuojama iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
AB Vilniaus šilumos tinklai žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarios energetikos link – 2025 m. gauta teigiama poveikio aplinkai vertinimo išvada dėl žaliojo vandenilio gamybos viešajam transportui Vilniaus mieste projekto. Tai atveria kelią tęsti projekto įgyvendinimo etapus ir pereiti prie infrastruktūros kūrimo.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Žaliąjį vandenilį Klaipėdos uoste gaminti ir tiekti planuojama 2026-aisiais. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros šiam projektui baigtos 2024 m. gegužę. Šiuo metu vyksta teritorijos projektavimo darbai, artimiausiu metu bus paskelbtos viešųjų pirkimų procedūros aikštelės, kurioje stovės vandenilio gamybos įranga, darbų rangovui parinkti. 2024 m. spalio viduryje pasirašyta sutartis su įmone, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus. Žaliasis vandenilis bus gaminamas Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40, Klaipėda).
Klaipėdos uoste elektrolizės būdu pagamintas žaliasis vandenilis, visų pirma, bus naudojamas uosto reikmėms: statomas iš uosto išplaukiančių ir į uostą atplaukiančių laivų atliekoms surinkti skirtas laivas, jis bus varomas uoste pagamintu žaliuoju vandeniliu. Likusi pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti. Vandenilis bus prieinamas viešajam transportui ir asmeniniams automobiliams papildyti.
Žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo juo stotelių projektai Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projektų vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. Eur.
Amber Grid
2024 m. pradėtas Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekte galimybių studijų rengimo etapas.
Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos pradeda Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (angl. Nordic Baltic Hydrogen Corridor, NBHC) galimybių studijų etapą. 2024 metais sėkmingai atlikus išankstinę galimybių studiją, šeši projekte dalyvaujantys operatoriai planuoja pradėti galimybių studijas projekte dalyvaujančiose šalyse. Šiose studijose daug dėmesio bus skiriama svarbiausioms dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams ir saugos klausimams, taip pat įgyvendinimo grafikui. Tikimasi, kad šios studijos bus atliktos iki 2026 m. vidurio.
Be galimybių studijų NBHC projekte dalyvaujantys operatoriai atliks kelias tarpvalstybines studijas, kurioms bus naudojami rezultatai iš aukščiau paminėtų studijų. Tarpvalstybinių studijų rezultatai bus integruoti į NBHC projekto planavimą. Šios studijos apims projekto koordinavimą, techninės ir komercinės dalies suderinimą, klientų ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą. Planuojama, kad tarpvalstybinės studijos bus užbaigtos iki 2026 m. pabaigos.
NBHC yra svarbus projektas, prisidedantis Europai pereinant prie tvarios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos, siekiant ES klimato tikslų ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje. Planuojama, jog Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius iki 2050 m. galėtų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį iki 37 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus.
Projektas padidins regiono ir Europos energetinį saugumą ir tiekimo šaltinių įvairovę, sujungdamas vietinę žaliojo vandenilio gamybą su esamais ir naujais vartojimo centrais, taip pat prisidės prie reikšmingai nuo iškastinio kuro priklausomų sektorių dekarbonizacijos.
Europos Komisija paskelbė, kad iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF) skiriamas finansavimas tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams pagal transeuropinių energetikos tinklų programą (TEN-E). Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektui patvirtinta 6,8 mln. eurų parama, skirta jo galimybių studijos etapo finansavimui.
HyTruck – vandenilio pildymo stotelių plėtra
2022 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija patvirtino Interreg Baltijos jūros regiono projektą „Tarptautinio vandenilio pildymo punktų tinklo vilkikams kūrimas“ (HyTruck), kurio partneris yra Susisiekimo ministerija.
Projektu siekiama skatinti netaršų krovininį transportą Baltijos jūros šalių regione kuriant tarptautinį vandenilio pildymo punktų tinklą, skirtą sunkiajam transportui. Projekto rezultatas - tarptautiniu mastu suderinti vandenilio pildymo punktų tinklo, pritaikyto sunkiajam transportui, vystymo principai ir išdėstymas Baltijos jūros šalių regione.
Projekto veiklos apima teritorinės plėtros priemonių kūrimą, ekonominį ir aplinkosauginį vertinimą, technologinius standartus, vandenilio pildymo punktų plėtros Baltijos jūros regione koncepcijos ir gairių parengimą, institucinės ir finansinės paramos projekto rezultatams įgyvendinti paiešką.
Projekte dalyvauja suinteresuoti partneriai iš Latvijos Estijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos.
Projekto trukmė: 2023 sausio 1 d. – 2025 gruodžio 31 d.
Projekto biudžetas sudaro 2,56 mln. Eur, iš kurių 2,05 mln. Eur Europinės regioninės plėtros fondo lėšos.
Europos Komisijos parama
2025 m. kovo mėn. Europos Komisija pranešė, kad Lietuvai skirs 36 mln. eurų vandenilio gamybai. Anot Komisijos, šiomis europinės paramos lėšomis bus galima pagaminti iki 13 tūkst. šio žaliojo kuro ir sumažinti anglies dvideginio emisijas 61 tūkst. tonų. Tai padės šalims narėms Lietuvai ir Austrijai, kuriai patvirtinta 400 mln. eurų parama, pasiekti nacionalinius vandenilio gamybos tikslus bei atsinaujinančių nebiologinės kilmės degalų naudojimo transporto ir pramonės sektoriuose rodiklius.
Parama bus skirstoma elektrolizės gamybos pajėgumų plėtotojams Lietuvoje pagal Europos vandenilio banko viešųjų pirkimų schemą: subsidiją gaus didžiausią vandenilio kiekį už mažiausią kainą galintys pagaminti projektai. Jiems bus skirta tiesioginė paskola, apskaičiuota už kiekvieną pagaminto vandenilio kilogramą.
Europos vandenilio bankas
2022 m. Komisija įsteigė Europos vandenilio banką, kad užtikrintų investicijų saugumą ir verslo galimybes Europos ir pasaulio vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai. Ji nėra sukurta kaip fizinė institucija, bet yra finansavimo priemonė, kurią viduje valdo Europos Komisijos tarnybos.
Pagrindinis priemonės tikslas – pritraukti privačių investicijų į vandenilio vertės grandines tiek ES, tiek visame pasaulyje, susiejant atsinaujinančiosios energijos tiekimą su ES paklausa ir sprendžiant pradinius investavimo uždavinius.
Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Europos Horizontas
Nauja bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ pakeitė 2014–2020 m. programą „Horizontas 2020“. Programos tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. „Europos horizontas“ apima tris veiklos sritis (angl. Pillars). Visos veiklos sritys grindžiamos tarptautinio bendradarbiavimo, atvirojo mokslo bei partnerystės horizontaliaisiais principais.
Šiai programai įgyvendinti planuojama skirti beveik 95,5 mlrd. Eurų.
Programos „Europos horizontas“ veiklos sritys: (1) „Aukšto lygio mokslas“ (ERC, MSCA, „Mokslinių tyrimų infrastruktūra“); (2) „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas“; (3) „Inovatyvi Europa“ (EIC, „Europos inovacijų ekosistemos“, „Europos inovacijų ir technologijų institutas“), Horizontalioji sritis „Pažangos sklaida ir Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtra“ – skirta mažinti mokslo kokybės ir inovacijų atotrūkį tarp Europos šalių.
Viena veiklos srities “Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas” grupių yra „Klimatas, energetika ir judumas“, kuruos tikslai – kovoti su klimato kaita ir geriau suprasti klimato kaitos priežastis, pokyčius, rizikas, poveikį ir galimybes. Taip pat siekti, kad energetikos ir transporto sektoriai taptų atsparesni aplinkos veiksniams, draugiškesni klimatui ir aplinkai, efektyvesni, konkurencingi, pažangūs bei saugūs.
Eureka
Eureka buvo įsteigta 1985 m. kaip 18 šalių ir Europos Komisijos susitarimas, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą ir rinkos integraciją bei bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje.
Nuo tada dalyvių ratas išsiplėtė ir įtrauktos 47 šalys (Europoje ir už jos ribų), kurios turi tuos pačius tikslus,. Teikiamas nacionalinis finansavimas organizacijoms, kurios teikia paraiškas pagal Eureka programas.
Per daugelį metų patobulintos programos, kad geriausiai galima būtų remti tarptautinius pramonės vadovaujamus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Programos suteikia lankstumo tarptautiniams partneriams (tinklo projektai ir "Globalstars"), skatina mišrius konsorciumus su didelėmis įmonėmis (klasteriai), leidžia MVĮ siekti aukštesnių tikslų ("Eurostars"), remia mokslinius tyrimus ir verslo įmones naujose rinkose ("Innowwide") ir skatina įmones siekti privačių investicijų (pasirengimas investicijoms).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė esamomis ir planuojamomis politikos priemonėmis planuoja iki 2030 m. skatinti vandenilio projektus pramonės, transporto ir energetikos sektoriuose:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1069 „Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. patvirtinimo“;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“.
ES teisės aktai
2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013
1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/70 dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB
Nacionaliniai teisės aktai
Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ patvirtinimo“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1069 „Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. patvirtinimo“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1070 „Dėl Vandenilio plėtros Lietuvoje 2025–2027 metais gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“
Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos”
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo”
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2024 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1-81 „Dėl Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairių patvirtinimo”
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“?
Lietuva turi gerai išvystytą gamtinių dujų tinklą, kuris gali būti pritaikytas vandeniliui transportuoti. Sėkmingai įgyvendinus bandomąjį vandenilio maišymo dujų tinkle projektą, atlikus tyrimų programą, iki 2030 metų esama gamtinių dujų infrastruktūra gali būti pritaikyta vandenilio ir metano mišiniui transportuoti.
Vandenilio maišymas dujų tinkle numatomas kaip pereinamoji priemonė paskatinti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kuriant pirmuosius transportavimo pajėgumus. Planuojama, kad vandenilio maišymas dujų tinkle bus ribojamas - vandenilio kiekis neturėtų viršyti 10 procentų, tačiau galutinis ribojimas bus taikomas atsižvelgus į planuojamų tyrimų ir bandymų rezultatus. Todėl lygiagrečiai bus analizuojamas grynojo vandenilio transportavimo nacionalinės ir europinės sistemos vystymo poreikis.
2024 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1070 „Dėl Vandenilio plėtros Lietuvoje 2025–2027 metais gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), kuriame yra numatyta veiklų, už kurias atsakingu vykdytoju paskirta viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra.
Viena veiklų – iki 2026 m. kovo 31 d. atlikti analizę, įvertinant galimybes transportuoti vandenilį įvairių rūšių transporto priemonėmis (toliau – Analizė), atsižvelgiant į Lietuvos energetikos tikslus iki 2030–2050 m.
Analizei parengti yra sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje Aplinkos, Susisiekimo ministerijų, AB „KN Energies“, AB „Amber Grid“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Vandenilio energetikos asociacijos, Vilnius TECH – Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertai.
Jau įvyko 2 darbo grupės posėdžiai (2025 m. kovo 31 d. ir 2025 m. balandžio 7 d.), kurių metu buvo pasiskirstyta funkcijomis, numatyti konkretūs darbai ir jų atlikimo terminai, pristatytas LCOHT modeliavimo planas, kurio pagalba Analizei bus rengiami vandenilio transportavimo scenarijai.
Kita Nutarime numatyta veikla - informuoti žaliojo vandenilio ir išvestinių vandenilio produktų gamintojus apie galimybes pasinaudoti ES teikiama parama, vykdyti konsultacijas iki 2027 m. IV ketv.