Naujiena

Vertinant naujausius elektros ateities sandorius, matyti, kad 2023 m. prognozuojamas Vokietijos elektros kainų lygis galėtų būti nuo 130 Eur/MWh iki 200 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje – nuo 50 Eur/MWh iki 105 Eur/MWh.

Lietuvos didmeninės elektros kainos nagrinėjamą savaitę buvo arčiau Šiaurės Europos kainų lygio. Vertinant elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad per savaitę Vokietijos ateities sandoriai 2023 m. vidutiniškai padidėjo 7,5 proc., o Šiaurės Europos – 11 procentų.

Nagrinėjamą savaitę bendra elektros gamyba Lietuvoje didėjo 10,8 proc., palyginti su ankstesne savaite, ir siekė 105 GWh. Bet augo tik vėjo elektrinių gamyba, kuri padidėjo 88,7 proc., palyginti su ankstesne savaite. Vėjo ir saulės jėgainės bei hidroelektrinės pagamino 28 proc. viso Lietuvos elektros energijos poreikio.

Aptariamą savaitę į Lietuvą importuojamos elektros kiekis mažėjo nuo 66 proc. iki 62 proc. viso šalies poreikio. Atitinkamai per Latvijos jungtį importas mažėjo 29,3 proc. ir siekė 120,1 GWh, iš Švedijos ketvirtosios zonos (SE4) importas augo 54,2 proc. ir siekė 100,5 GWh.

Dujų kainoms ir toliau nuosekliai mažėjant,  TTF kainų vidurkis lyginant su praėjusia savaite sumažėjo 8,7 proc. – nuo 66,5 Eur/MWh iki 60,7 Eur/MWh. Tačiau pagal ateities gamtinių dujų sandorių naujausius duomenis matyti, kad gamtinės dujos 2023 m. gali būti apie 2 Eur/MWh brangesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę.

ES dujų saugyklų užpildymas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 75 proc. iki 71,64 procento. Pagal ES saugyklų dujų kiekio 2023 m. pavasariui scenarijų (dujų kiekio mažėjimo vidurkį lapkričio 14 d. – vasario 1 d.), dujų kiekis saugyklose šių metų balandžio pradžioje gali siekti 55 procentus.

Latvijoje esančios Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas sumažėjo nuo 45 proc. iki 44,41 procento. Pagal dujų srauto iš saugyklos lapkričio 16 d. – vasario 1 d. vidurkį, balandžio pradžioje saugyklos užpildymas gali siekti apie 33 procentus.

Nagrinėjamu laikotarpiu per Klaipėdos terminalą buvo importuota 770 GWh, arba 0,6 proc. mažiau dujų, nei ankstesnę savaitę. 68 proc. (522,86 GWh) per terminalą importuotų dujų keliavo į Latviją ir Lenkiją.

Lietuvos dujų suvartojimas mažėjo 6,3 proc. ir nagrinėjamą savaitę siekė 238,59 GWh, palyginti su 254,62 GWh suvartojimu ankstesnę savaitę.

Bendrai į Latviją siunčiamų dujų kiekis per nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo nežymiai –2,7 proc.: nagrinėjamą savaitę siunčiamų dujų kiekis siekė 387,72 GWh, ankstesnę savaitę – 398,43 GWh. Iš Lenkijos dujų srautas nebeteka jau devintą savaitę iš eilės. Į Lenkiją aptariamą savaitę išsiųsta 135,14 GWh, ankstesnę savaitę – 111,41 GWh dujų.

Degalų kainos visose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse didėjo 0,3–2,2 proc., išskyrus Vokietiją. Vidutinės degalų kainos mažiausiai padidėjo Latvijoje, kurioje benzinas brango 1 proc., arba 0,017 Eur/l, ir Lenkijoje, kurioje dyzelinas pabrango 0,3 proc., arba 0,005 Eur/l. Vokietijoje vidutinė dyzelino kaina sumažėjo 0,1 proc., arba 0,002 Eur/l.

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,524 Eur/l) nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos yra mažesnė už dyzelino (1,692 Eur/l).