Naujiena

Investavimo į energijos vartojimo efektyvumo (EVE) didinimą rizikos remiantis PENS ir pastatų EVA metodikomis

2021 02 23

Investavimas į energijos vartojimo efektyvumo priemones turi būti pagrįstas ekonomine logika ir kaštų/naudos santykio principu. Klaidingas gaunamos naudos įvertinimas atveda prie klaidingų sprendimų priėmimo. VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA) identifikavo kritinius aspektus, kurie gali klaidinti investuotojus sprendžiančius dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo.

LEA atlikdama energijos vartojimo auditų kokybės patikrą pastatuose identifikavo ženklų skirtumą faktinių energijos vartojimų ir remiantis PENS metodika apskaičiuojamų energijos suvartojimų. Pagal PENS metodiką apskaičiuotų energijos sutaupymų dydis nėra tinkamas, nes esmingai klaidina investuotoją – sutaupytas energijos kiekis yra didesnis, nei faktinis nemodernizuotų pastatų vartojimas (energijos sutaupymų analizė pateikta anksčiau publikuotame pranešime).

Atlikus duomenų analizę duomenų rinkiniui, kurį sudaro rodikliai surinkti iš 107 visuomeniniams pastatams atliktų energijos vartojimo auditų pateiktų finansinei paramai gauti nustatyta, kad:


1. Pagal PENS metodiką apskaičiuoti energijos sutaupymai kWh/m2 viršija faktinį nerenovuoto pastato energijos vartojimą. Vidutiniškai duomenų masyve esančių pastatų prognozuojami energijos sutaupymas vertinant PEN sertifikato energijos sąnaudas prieš ir po modernizacijos viršija faktines sąnaudas 1,16 karto, o atskirais atvejais iki 1,37 karto. Nemodernizuotų pastatų faktinio išmatuoto energijos suvartojimo ir PENS metodika prognozuojamų sutaupymų palyginimas pagal pastatų paskirtį pateikiamas grafike:

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia situacija, kai energijos sutaupymai viršija nemodernizuoto projekto faktinį vartojimą, nėra galima (atvejai, kai galutinės energijos vartojimas mažinamas diegiant šilumos siurblius iš palyginimo, yra eliminuoti). Didesnis sutaupymas reikštų, kad pastato sąnaudos yra visiškai eliminuojamos ir pastatas gamina energiją. Kadangi analizuojami pastatai po modernizacijos siekia padidinti energinį naudingumą iki C, B ar A PEN klasių, tokia interpretacija yra techniškai atmestina. Todėl toks sutaupymų prognozavimo metodo taikymas negali būti laikomas tinkamai pritaikytu ir patikimu.

2. Pagal pateiktus pastatų energijos vartojimo auditus ir juose numatytą taupymo priemonių sukuriamą taupymo efektą (apskaičiuotą pagal EVA pastatuose metodiką) priemonių atsipirkimo laikas ženkliai skiriasi nuo PENS metodikos apskaičiuotų energijos sutaupymų pagrindu apskaičiuotos investicijų atsipirkimo trukmės.

 

Projekto ekonominis naudingumas pagal PENS metodikos pagrindu apskaičiuotus sutaupymus (PEN sertifikatuose nurodomų energijos sąnaudų skirtumą prieš ir po modernizacijos) yra klaidinantis investuotoją. Dėl vidutiniškai 1,15-2 kartus didesnio atsipirkimo laiko, projektas pradeda nešti naudą ženkliai vėliau, nei prognozuojama. Tai tampa aktualu, jei projektas finansuojamas iš paskolos, o ne nuosavų lėšų: kai paskolos ir palūkanų dalį yra numatoma padengti iš dėl mažesnio energijos vartojimo sumažėjusių išlaidų.

Susisteminus patikrinimo metu vertintų paraiškų duomenis išryškėja, kad ženkliai skiriasi:

  • Modernizavimo projektuose naudojami energijos taupymo priemonių rezultatyvumo įvertinimo metodai
  • Taikomų metodų – energijos vartojimo audito ir pastatų energinio naudingumo metodikomis pagrįsti vertinimų rezultatai
  • Priemonių atsipirkimo laikotarpis dėl skirtingai apskaičiuojamo energijos sutaupymo dydžio.

Klaidingos informacijos naudojimo sprendimų priėmimui pasekmės

Ilgesnis nei prognozuojama priemonių atsipirkimo laikas iškreipia sprendimų priėmimo procesą ir lemia investicija į priemonės, kuriančias mažesnę ekonominę naudą, nei yra manoma – projektų grynoji dabartinė vertė vertinant 20 metų periodą vidutiniškai sumažėja nuo +47,24 Eur/m2 iki -0,61 Eur/m(pagal 2020 metų šilumos ir elektros energijos kainų vidurkį, bei 2% vidutinę infliacijos normą)

Dirbtinai padidinamas energijos sutaupymų kiekis (pagal 107 pastatų atvejo analizę – vidutiniškai – 2,19 Karto) lemia iliuziją, kad įdiegus energijos taupymo priemones, finansinė nauda gaunama per šildymo sezoną bus ženkliai didesnė. Didesnė įplaukų suma, esant tai pačiai investicijų sumai, sukuria įspūdį apie greičiau atsiperkančias ir anksčiau pelną nešti pradedančias priemones. Tokia prielaida lemia klaidingą situacijos interpretavimą – faktinis investicijų atsipirkimas yra 1,65 karto ilgesnis. Sprendimo priėmimo stadijoje, žinant apie tokią situaciją, gali būti apsvarstytas alternatyvus taupymo priemonių paketo pasirinkimas, užtikrinantis norimą atsipirkimo trukmę, esant ribotiems finansiniams resursams.

Neobjektyvu vertinti vien energijos vartojimo kaštų sumažėjimą, kaip vienintelę modernizavimo naudą. Dėl atnaujintų pastato atitvarų ir kitų modernizavimą lydinčių darbų padidėja pastato rinkos vertė. Tačiau viešiems pastatams šis aspektas nėra toks aktualus kaip gyvenamiesiems pastatams, dėl minimalaus poreikio palaikyti rinkos vertę, siekiant brangiau parduoti nekilnojamą turtą.

REKOMENDACIJA

LEA atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti šių rizikų, būtina pasirinkti objektyvią informaciją formuojančius metodus, kurie svarbūs sprendimo priėmimui. Faktinių išmatuotos energijos sutaupymų prognozavimui netinkamo metodo taikymas kuria finansines rizikas. Todėl primygtinai rekomenduojama sutaupymų prognozavimui taikyti pastatų energijos vartojimo audito metodikos pagrindu atliktus vertinimus.

--------------

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA) atliko 129 energijos vartojimo auditų, pateiktų finansavimo priemonei Nr. 04.3.1-VIPA-T-113. LEA bendradarbiaujant su UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) atliko kokybės tikrinimo procedūras, siekiant padidinti skiriamo finansavimo patikimumą. Patikrinimo metu surinkti duomenys buvo atrinkti ir normalizuoti. Šių duomenų pagrindu atlikta analizė ir pateikiami palyginamieji duomenys.

Už pateiktų duomenų tikslumą ir patikimumą atsako juos pateikę energijos vartojimo auditoriai.