Naujiena
2025-ieji – rekordinė vietinė elektros gamyba, spartus atsinaujinančios energetikos augimas ir naujas energetinės nepriklausomybės etapas
2026 06 30Lietuvos energetikos agentūra paskelbė 2025 m. Lietuvos energetikos duomenų apžvalgą, atskleidžiančią reikšmingą šalies pažangą stiprinant energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę energijos gamybą ir spartinant energetikos transformaciją. 2025-ieji buvo lūžio metai energetikoje: Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos tinklais, Lietuva pasigamino rekordinį kiekį elektros energijos, net 77 proc. šalies vartojimo poreikio padengė vietinė gamyba, sparčiai augo saulės ir vėjo energetika, daugiau nei dvigubai išaugo biometano gamyba. Gyventojai už elektrą ir šilumą mokėjo mažiau nei daugumoje kaimyninių šalių, fiksuotos ir mažiausios degalų kainos Baltijos regione. Elektromobilumo proveržis ir energijos vartojimo efektyvumo pažanga rodo, kad Lietuva nuosekliai mažina priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių ir artėja prie ilgalaikių klimato bei energetikos tikslų.
Apžvalga apima pagrindines energetikos sektoriaus sritis – elektrą, gamtines dujas, šilumos ūkį ir biokurą, naftos produktus ir degalus, energijos vartojimo efektyvumą, energetikos sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei ateinančio laikotarpio prognozes.
Svarbiausiu metų įvykiu tapo 2025 m. vasario 9 d. įvykusi Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais, užbaigusi vieną svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės etapų.
2025 metais Lietuva pasiekė didžiausią vietinės elektros gamybos lygį nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Šalyje pagaminta 9,72 TWh elektros energijos, kuri patenkino 77 proc. viso šalies elektros vartojimo poreikio. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2009 metų ir reikšmingas žingsnis link tikslo visą reikalingą elektros energiją pasigaminti Lietuvoje.
Per metus užfiksuotos net 68 paros, kai šalyje buvo pagaminta daugiau elektros energijos nei suvartota.
Prie šio rezultato labiausiai prisidėjo spartus atsinaujinančių energijos išteklių augimas. Per metus Lietuvoje įrengta 1 172 MW naujų saulės elektrinių ir 763 MW naujų vėjo elektrinių. Metų pabaigoje saulės elektrinių galia pasiekė 3,2 GW, o vėjo elektrinių – 2,5 GW. Ketvirtus metus iš eilės vėjo energetika išliko didžiausiu elektros gamybos šaltiniu Lietuvoje – pagaminta 4,29 TWh elektros energijos.
Toliau augo ir gyventojų bei verslo įsitraukimas į energetikos transformaciją. 2025 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 170,2 tūkst. gaminančių vartotojų – per metus jų padaugėjo 47,2 tūkstančio. Gaminantiems vartotojams priklausančios elektrinės per metus pagamino apie 1,49 TWh elektros energijos, arba 17 proc. visos šalies vartojimui reikalingos elektros.
Svarbų vaidmenį energetikos sistemoje įgauna elektros energijos kaupimas. Per metus kaupimo įrenginių galia išaugo 67 proc., iki 415 MW, o vystomų projektų talpa padidėjo beveik keturis kartus. Tai stiprina sistemos lankstumą ir sudaro geresnes sąlygas integruoti vis didesnius saulės ir vėjo energijos kiekius.
Spartėjanti vietinės elektros gamybos ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtra 2025 m. prisidėjo prie energijos kainų stabilizavimo ir mažėjimo. Lietuvos didmeninės elektros energijos kainos vidurkis siekė 85,31 Eur/MWh ir buvo 2,3 proc. mažesnis nei 2024 m., o tai mažiausia vidutinė kaina per pastaruosius penkerius metus. Auganti nacionalinė generacija taip pat leido reikšmingai sumažinti elektros energijos importą – per metus jis mažėjo daugiau kaip trečdaliu.
Elektros kainų mažėjimo naudą pajuto ir vartotojai. Buitiniai vartotojai 2025 m. už elektros energiją vidutiniškai mokėjo 0,231 Eur/kWh – 6 proc. mažiau nei 2024 m. ir beveik trečdaliu mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Nebuitinių vartotojų mokama elektros energijos kaina taip pat buvo 4,5 proc. mažesnė nei ankstesniais metais.
Naftos ir degalų sektoriuje 2025 m. Lietuva toliau stiprino energetinį saugumą diversifikuodama importą ir mažindama priklausomybę nuo tradicinių tiekimo krypčių. Pagrindinėmis žaliavinės naftos tiekėjomis tapo Saudo Arabija ir Norvegija, o Brent naftos vidutinė kaina buvo 14,4 proc. mažesnė nei 2024 m. Tai prisidėjo prie palankesnės kainų aplinkos vartotojams – benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų kainos Lietuvoje išliko mažesnės nei Europos Sąjungos vidurkis, o pagal 2021–2025 m. vidurkius buvo mažiausios Baltijos šalyse. Tuo pat metu transporto sektoriuje ryškėjo struktūriniai pokyčiai: mažėjo dyzelino vartojimas, sparčiai augo elektromobilių skaičius ir plėtėsi įkrovimo infrastruktūra, rodydami nuoseklų transporto sistemos perėjimą prie švaresnių ir efektyvesnių energijos šaltinių.
2025-ieji buvo reikšmingi ir elektromobilumo srityje. Lietuvoje metų pabaigoje buvo registruota 44,3 tūkst. elektromobilių, viešojo įkrovimo infrastruktūra išaugo iki 4 901 įkrovimo prieigos, o elektromobilių viešosiose įkrovimo stotelėse suvartotas elektros kiekis per metus padidėjo 43 proc. Šios tendencijos rodo nuoseklų transporto sistemos perėjimą prie švaresnių ir efektyvesnių energijos šaltinių.
Reikšmingų pokyčių fiksuota ir gamtinių dujų sektoriuje. Klaipėdos SGD terminalas „Independence“ išliko vienu svarbiausių regiono energetinio saugumo garantų – per jį importuotas gamtinių dujų kiekis padidėjo 28 proc., Lietuva ne tik visiškai apsirūpino dujomis vidaus poreikiams, bet ir didino tiekimą kaimyninėms šalims.
Biometano gamyba per metus išaugo 103 proc., o tai rodo augančią vietinių atsinaujinančių dujų svarbą energetikos sistemoje.
Šilumos ir biokuro sektoriuje apie 80 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos buvo pagaminta naudojant biokurą, o bendra atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekų dalis centralizuoto šildymo sektoriuje pasiekė beveik 87 procentus. Lietuvoje išliko mažiausios šilumos kainos Baltijos šalyse – vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina siekė 6,91 ct/kWh.
Pažanga fiksuota ir energijos vartojimo efektyvumo srityje. 2025 m. Lietuva buvo pasiekusi 25,1 TWh energijos sutaupymą – apie 64 proc. viso 2021–2030 m. nacionalinio energijos sutaupymo tikslo. Didžiausią indėlį į energijos taupymą davė pastatų renovacija, šildymo sistemų modernizavimas bei energijos vartojimo efektyvumo priemonės namų ūkiuose ir versle.
2025 m. Lietuvos energetikos duomenų apžvalgoje taip pat pažymima, kad prognozuojama atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime padidėjo iki 42,1 proc. Tai rodo, kad Lietuva nuosekliai siekia Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytų tikslų.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. 8 661 89 175.