Naujiena

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos gegužės 1 d. buvo užpildytos 33,07 proc., o 2025 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 39,89 procento. Prieš mėnesį, balandžio 1 d., saugyklų užpildymas siekė apie 27,87 procento.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla gegužės 1 d. buvo užpildyta apie 26,56 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 33,85 proc., prieš mėnesį, balandžio 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 22,97 procento.

Per Klaipėdos SGD terminalą kovą rinkai patiekta 2,7 TWh gamtinių dujų – tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį.

Lietuvoje balandį dujų suvartota apie 14,3 proc., mažiau, palyginti su kovu. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,64 TWh – sumažėjo 4,48 proc., o į skirstymo sistemas perduotas dujų kiekis siekė 0,59 TWh – sumažėjo 13,24 proc., palyginti su kovu.

Bendrai Baltijos šalys balandį suvartojo 2 TWh dujų – tai 16,7 proc. mažiau nei kovą (2,4 TWh) ir 13,04 proc. mažiau nei pernai balandį, kai suvartota 2,3 TWh. Šį balandį, palyginti su 2025 m. balandžiu, gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo – 20 proc., Latvijoje padidėjo 16,7 proc., o Estijoje suvartojimas nepakito.

Brent naftos kainų vidurkis balandį siekė 104 USD/bbl – 6,1 proc. didesnis nei kovą, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 98 USD/bbl, ir 52,05 proc. didesnis nei 2025 m. balandį, kai buvo 68,4 USD/bbl. Kainų augimą lėlė įvykiai Artimuosiuose Rytuose. Šį balandį naftos kainų vidurkis išliko mažesnis nei 2022-ųjų balandį, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 106,7 USD/bbl. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad naftos kainos toliau gali svyruoti apie 85–105USD/bbl.

Lietuvoje vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino kainos balandžio 27 d., palyginti su kovo 30 d., buvo mažesnės atitinkamai 0,008 Eur/l ir 0,135 Eur/l. Bet balandį, palyginti su kovu, mažmeninės vidutinės mėnesio benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje išaugo atitinkamai 6 proc. ir 8 procentais.

Nacionalinė elektros generacija balandį patenkino apie 108 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris buvo apie 11,2 proc. mažesnis nei kovą ir 3,2 proc. mažesnis nei pernai balandį. Vietoje pagaminta elektra 99 proc. patenkino bendrąjį elektros poreikį (pavyzdžiui, įskaitant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės veiklą), todėl trūkstama elektra buvo importuojama per Lietuvos–Latvijos jungtis.

Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija balandį išlikto vėjo elektrinės, pagaminusios 513,9 GWh, arba 55 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 203 GWh, arba 22 proc. mūsų šalyje pagamintos elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 83 GWh, arba 9,2 proc. visos šalyje pagamintos elektros.

Didmeninės elektros kainų vidurkis balandžio mėnesį siekė 58,23 Eur/MWh – sumažėjo 29,1 proc., palyginti su kovo mėnesiu, kai buvo 82,15 Eur/MWh. Elektros kainų kritimą lėmė padidėjusi saulės ir vėjo elektrinių gamyba. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 85–105 Eur/MWh.

Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis balandį – 77 Eur/MWh.

Lyginant 2026 m. balandžio ir kovo mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos daugiausiai augo Suomijoje (78 proc.), labiausiai mažėjo Lietuvoje (-29 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos balandį buvo Italijoje ir Vengrijoje, mažiausios – Švedijoje, Švedijoje ir Slovėnijoje.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėn. planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per balandį sumažėjo nuo 0,285 Eur/kWh iki 0,283 Eur/kWh, arba 0,9 procento. Planų su fiksuota 12 mėn. kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo nuo 0,289 Eur/kWh iki 0,283 Eur/kWh, arba 2,1 procento.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina balandį, palyginti su kovu, sumažėjo nuo 0,260 Eur/kWh iki 0,231 Eur/kWh, arba 11,2 procento.

2026 m. balandį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 2 GWh elektros energijos – 9,9 proc. daugiau nei kovą ir 68 proc. daugiau nei prieš metus balandį, kai suvartota 1,18 GWh.

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per balandį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,6 proc. – padaugėjo 2 209 elektromobiliais. 2026 m. gegužės 1 d. buvo įregistruoti 50 502 elektromobiliai (26 083 grynieji elektromobiliai ir 24 419 – įkraunamų hibridų). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 55,7 procento.

Gegužės 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos 5 033 viešojo įkrovimo prieigos, kurių atiduodamoji galia siekė 336,3 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius sumažėjo 550 vienetų, arba 9,9 proc., o instaliuota galia sumažėjo  32,2 MW (8,7 proc.). Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 76,9 proc. (2 174), o bendra atiduodamoji galia augo 79,1 procento.

Balandį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,59 Eur, arba 3,1 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (11,25 Eur) ir pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (11,10 Eur).

Biokuro kainos vidurkis balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 21,26 Eur/MWh, arba 0,2 proc. mažesnis nei kovą (buvo 21,31 Eur/MWh) ir 29,9 proc. didesnis nei prieš metus, pernai balandį, kai buvo 16,4 Eur/MWh.

Paskutinę balandžio savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 21,9 Eur/MWh, arba 8,7 proc. didesnė nei kovo paskutinę savaitę (buvo 19,59 Eur/MWh) ir 33,7 proc. didesnė nei 2025 m. balandžio paskutinę savaitę (buvo 15,93 Eur/MWh).

Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina balandį Lietuvoje siekė 7,89 ct/kWh – 11,05 proc. mažesnė nei kovą, kai buvo 8,87 ct/kWh, bet 16,72 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai balandį siekė 6,76 ct/kWh. Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 7,15 ct/kWh – 13,2 proc. mažesnė nei kovą, kai siekė 8,24 ct/kWh, ir 13,5 proc. didesnė nei pernai balandį, kai buvo 6,3 ct/kWh.

Balandžio mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje „Energetikos duomenų mėnesių apžvalgos“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.