Naujiena
Per rugsėjį elektromobiliai suvartojo tiek elektros, kiek visas Skuodo rajonas, o gamtinių dujų kaina kilo ir Europos, ir JAV biržose
2026 10 15Lietuvoje rugsėjį toliau daugėjo elektromobilių – per mėnesį jų įregistruota beveik 2 500. Viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse visi 62 000 elektromobilių per mėnesį suvartojo elektros 75 proc. daugiau nei prieš metus, arba daugiau nei per vieną mėnesį suvartojo visa Skuodo rajono savivaldybė. Tradiciniai naftos degalai toliau brango: vidutinės mažmeninės benzino kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 8,3 proc., o dyzelino kainos išaugo 8,6 procento. Brent naftos kainų vidurkis siekė apie 101,6 USD/bbl. Dėl geopolitinių konfliktų ir didelio dujų poreikio pildant saugyklas, Europoje dujų kainos per mėnesį didėjo 25,8 proc., JAV rinkoje brango 5,1 procento. Elektros kainos rugsėjį kilo visose ES šalyse. Vidutinė didmeninė elektros kaina mūsų šalyje siekė 108 Eur/MWh – tai viena mažiausių kainų Europos Sąjungoje ir 26 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį.
Dujų kainų didėjimą lėmė svyruojančios rinkų nuotaikos dėl geopolitinės situacijos Artimuosiuose Rytuose bei intensyvus dujų pildymo sezonas. Pagal spalio 1 d. ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos artimiausiu metu gali svyruoti 71–72 Eur/MWh ribose.
Lietuvai tampa vis aktualesnės Henry Hub biržos kainos – tai vienas svarbiausių JAV ir pasaulinės dujų rinkos kainų orientyrų. 2027–2036 m. Lietuva turės galiojančią ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo sutartį su didžiausia JAV gamtinių dujų gamintojų bendrove „EQT Corporation“. JAV Henry Hub dujų kainos rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, didėjo 5,1 proc. ir svyravo 2,58–3,21 USD/MMBtu intervale. Pagal spalio 1 d. ateities sandorius prognozuojama, kad dujų kainos artimiausiu metu gali svyruoti 2,97–3,32 USD/MMBtu ribose.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos spalio 1 d. buvo užpildytos 71,64 proc., prieš metus, 2025 m. rugsėjo pradžioje, jos buvo užpildytos apie 82,59 procento. Rugsėjo 1 d. saugyklų užpildymas siekė apie 65,5 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla spalio 1 d. buvo užpildyta apie 48,97 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 55,85 proc., prieš mėnesį, rugsėjo 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 45,03 procento.
Lietuvoje gamtinių dujų vartojimo poreikį visiškai patenkino Klaipėdos SGD terminalas – rugsėjo mėnesį rinkai patiekta 2,64 TWh gamtinių dujų.
Lietuvoje rugsėjo mėnesį dujų suvartota apie 2,41 proc. daugiau, palyginti su rugpjūčiu. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,594 TWh – mažėjo 6,74 proc., o į skirstymo sistemas perduotas dujų kiekis siekė 0,365 TWh – didėjo 15,1 proc., palyginti su rugpjūčiu. Bendrai Baltijos šalys rugsėjo mėn. suvartojo 1,3 TWh dujų – tai yra tiek pat kaip ir rugpjūčio mėn., – 1,3 TWh ir 23,5 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, kai suvartota 1,7 TWh.
Brent naftos kainų vidurkis rugsėjį siekė 101,6 USD/bbl – ši vidutinė kaina 15,3 proc. didesnė nei rugpjūtį (88,1 USD/bbl). Kainų lygio augimą lėmė išaugusi geopolitinė įtampa Artimuose Rytuose. Pagal ateities sandorius prognozuota, kad naftos kainos toliau gali svyruoti apie 99–104 USD/bbl.
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, mažmeninės vidutinės benzino kainos Lietuvoje padidėjo nuo 1,779 Eur/l iki 1,926 Eur/l, arba 8,3 proc., o dyzelino kainos išaugo nuo 2,031 Eur/l iki 2,206 Eur/l, arba 8,6 procento.
Nacionalinė elektros generacija rugsėjį patenkino apie 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris buvo apie 2,5 proc. didesnis nei rugpjūtį ir 11,5 proc. didesnis nei pernai rugsėjį. Vietoje pagaminta elektra patenkino 85 proc. bendrojo šalies elektros poreikio, o trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos bei per Lietuvos–Latvijos jungtis.
Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija rugsėjį buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 509,6 GWh, arba 51 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 237,1 GWh, arba 23,7 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 63,3 GWh, arba 6,3 proc. visos šalyje suvartotos elektros.
Didmeninė elektros kaina rugsėjį Lietuvoje siekė 108,44 Eur/MWh – ji padidėjo 35,6 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu, kai buvo 80 Eur/MWh. Tai viena mažiausių kainų Europos Sąjungoje ir ši kaina 26 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį, kuris rugsėjį siekė 146 Eur/MWh. Tik trijose ES šalyse elektra pigesnė nei Lietuvoje. Baltijos regione brangimą lėmė 130 proc. brangesnės, palyginus su 2025 m. rugsėju, gamtinės dujos, NordBalt jungties remontas ir hidrodeficitas Skandinavijoje, dėl kurio brangiau importavome elektrą trūkumo laikotarpiais.
Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 102–112 Eur/MWh.
Lyginant rugsėjo ir rugpjūčio didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos didėjo visose valstybėse vidutiniškai 30 proc., o labiausiai augo Suomijoje – 38 procentais.
Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos rugsėjį buvo Airijoje ir Italijoje (184–209 Eur/MWh), o mažiausios – Suomijoje ir Švedijoje (57–68 Eur/MWh).
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėn. planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh per rugsėjo mėnesį padidėjo nuo 0,312 Eur/kWh (2026-08-25) iki 0,317 Eur/kWh (2026-09-29), arba 1,6 proc., per metus 1 kWh vidutinė kaina padidėjo 26,3 procento.
Planų su fiksuota 12 mėn. kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per rugsėjo mėnesį padidėjo nuo 0,301 Eur/kWh (2026-08-25) iki 0,317 Eur/kWh (2026-09-29), arba 5,3 proc., per metus 1 kWh vidutinė kaina padidėjo 26,8 procento.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, padidėjo nuo 0,250 Eur/kWh iki 0,282 Eur/kWh, arba 12,8 proc., o per metus brango 18 procentų.
2026 m. rugsėjį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 2,6 GWh elektros energijos – 13,9 proc. mažiau nei rugpjūtį, tačiau 75 proc. daugiau nei prieš metus rugsėjį, kai suvartota 1,5 GWh.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per rugpjūtį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,2 proc. – padaugėjo 2 485 elektromobiliais. Spalio 1 d. buvo įregistruota 61 730 elektromobilių (31 168 grynieji elektromobiliai ir 30 562 – įkraunami hibridai). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 56,3 procento.
Spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos 5 803 viešojo įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia siekė 389,8 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius išaugo 304, arba 5,5 proc., o instaliuota galia padidėjo 13,9 MW (3,7 proc.). Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 28 proc. (1 270 vnt.), o bendra atiduodamoji galia didėjo 20,5 procento (66,3 MW).
Rugsėjo mėnesį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,92 Eur, arba 3,1 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (12,33 Eur) ir 3 kartu pigiau nei dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (11,69 Eur).
Rugsėjo mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 30,3 Eur/MWh, arba 9,8 proc. didesnis už rugpjūčio kainų vidurkį (buvo 27,6 Eur/MWh) ir 63,8 proc. didesnis nei 2025 m. rugsėjo mėnesio kainos vidurkis (buvo 18,5 Eur/MWh).
2026 m. paskutinę rugsėjo savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 29,71 Eur/MWh, arba 0,8 proc. didesnė nei rugpjūčio paskutinę savaitę (buvo 29,46 Eur/MWh), 56,6 proc. didesnė nei 2025 m. rugsėjo paskutinę savaitę (buvo 18,97 Eur/MWh).
Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvos penkiuose didžiuosiuose miestuose rugsėjį siekė 7,49 ct/kWh – ji 2,6 proc. didesnė nei rugpjūtį, kai buvo 7,3 ct/kWh, ir 26,7 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai rugsėjį siekė 5,91 ct/kWh.
Rugsėjo mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.