Naujiena

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos birželio 1 d. buvo užpildytos 40,76 proc., prieš metus, 2025 m. birželio pradžioje, jos buvo užpildytos apie 48,34 procento. Gegužės 1 d. saugyklų užpildymas siekė apie 33,06 procento.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla birželio 1 d. buvo užpildyta apie 33,04 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 38,87 proc., prieš mėnesį, gegužės 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 26,56 procento.

Lietuvoje gamtinių dujų vartojimo poreikį visiškai patenkino Klaipėdos SGD terminalas – gegužės mėnesį rinkai patiekta 2,81 TWh gamtinių dujų.

Lietuvoje gegužės mėnesį dujų suvartota apie 8,33 proc. mažiau, palyginti su balandžiu. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,69 TWh – padidėjo 7,81 proc., o į skirstymo sistemas perduotas dujų kiekis siekė 0,39 TWh – sumažėjo 33,9 proc., palyginti su balandžiu.

Bendrai Baltijos šalys gegužės mėn. suvartojo 1,5 TWh dujų – tai 25 proc. mažiau nei balandį (2 TWh) ir 11,6 proc. mažiau nei pernai gegužę, kai suvartota 1,7 TWh.

Brent naftos kainų vidurkis gegužę siekė 104,1 USD/bbl – buvo panašus kaip balandį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 104 USD/bbl, tačiau 62,7 proc. didesnis nei 2025 m. gegužę, kai vidutinė kaina siekė 62,7 USD/bbl. Aukštą kainų lygį lėmė įvykiai Artimuosiuose Rytuose. Bet naftos kainų vidurkis išliko mažesnis nei 2022-ųjų gegužę, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 113 USD/bbl. Pagal ateities sandorius prognozuota, kad naftos kainos toliau gali svyruoti apie 88–104 USD/bbl.

Gegužės mėn., palyginti su balandžiu, mažmeninės vidutinės benzino kainos Lietuvoje padidėjo nuo 1,73 Eur/l iki 1,80 Eur/l, arba 4 proc., o dyzelino kainos sumažėjo nuo 2,09 Eur/l iki 1,96 Eur/l, arba 6,5 procento.

Nacionalinė elektros generacija balandį patenkino apie 101 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris buvo apie 7 proc. didesnis nei balandį ir 0,3 proc. didesnis nei pernai gegužę. Vietoje pagaminta elektra  patenkino 92 proc. bendrojo šalies elektros poreikio, o trūkstama elektra buvo importuojama per Lietuvos–Latvijos jungtis.

Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija balandį išlikto vėjo elektrinės, pagaminusios 416,8 GWh, arba 45 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 319,7 GWh, arba 34 proc. mūsų šalyje pagamintos elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 75,8 GWh, arba 8 proc. visos šalyje pagamintos elektros.

Didmeninės elektros kainų vidurkis gegužės mėnesį siekė 82,33 Eur/MWh – jis padidėjo 41,4 proc., palyginti su balandžio mėnesiu, kai buvo 58,23 Eur/MWh. Elektros kainos kilo dėl jungties tarp Latvijos ir Estijos planuoto remonto bei mažesnės vėjo elektrinių generacijos. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 90–125 Eur/MWh.

Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis gegužę siekė 90 Eur/MWh.

Lyginant 2026 m. gegužės ir balandžio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos augo visose valstybėse, labiausiai Latvijoje (43,4 proc.), mažiausiai Suomijoje (7 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos gegužę buvo Airijoje ir Italijoje, o mažiausios – Prancūzijoje, Suomijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėn. planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo nuo 0,283 Eur/kWh (2026-04-28) iki 0,287 Eur/kWh (2026-05-26), arba 1,4 procento. Planų su fiksuota 12 mėn. kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo nuo 0,283 Eur/kWh (2026-04-28) iki 0,285 Eur/kWh (2026-05-26), arba 0,7 procento.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina gegužės mėnesį, palyginti su balandžio mėnesiu, padidėjo nuo 0,231 Eur/kWh iki 0,253 Eur/kWh, arba 9,5 procento.

2026 m. gegužę viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 2,1 GWh elektros energijos – 5,8 proc. daugiau nei balandį ir 71 proc. daugiau nei prieš metus gegužę, kai suvartota 1,23 GWh.

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per gegužę Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4 proc. – padaugėjo 2 017 elektromobiliais. 2026 m. birželio 1 d. buvo įregistruoti 52 519 elektromobilių (26 979 grynieji elektromobiliai ir 25 540 – įkraunamų hibridų). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 55,9 procento.

Birželio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 5 119 viešojo įkrovimo prieigų, kurių atiduodamoji galia siekė 348,2 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius išaugo 86 vienetais, arba 1,7 proc., o instaliuota galia padidėjo 11,9 MW (3,5 proc.). Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 83,4 proc., arba 2 328, o bendra atiduodamoji galia augo 94,7 procento.

Gegužę nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,56 Eur, arba 3,2 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (11,55 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (10,57 Eur).

2026 m. gegužės mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 22,19 Eur/MWh, arba 4,4 proc. didesnis nei balandžio mėnesį (buvo 21,26 Eur/MWh) ir 37,4 proc. didesnis nei 2025 m. gegužės mėnesį (buvo 16,15 Eur/MWh).

Paskutinę gegužės savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 22,55 Eur/MWh, arba 3 proc. didesnė nei balandžio paskutinę savaitę (buvo 21,9 Eur/MWh) ir 37,2 proc. didesnė nei pernai gegužės paskutinę savaitę (buvo 16,43 Eur/MWh).

Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje gegužę siekė 7,65 ct/kWh – ji 3,04 proc. mažesnė nei balandį, kai buvo 7,89 ct/kWh, ir 26,45 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai gegužę siekė 6,05 ct/kWh.

Gegužės mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje „Energetikos duomenų mėnesių apžvalgos“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.