Naujiena

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos rugpjūčio 1 d. buvo užpildytos 57,16 proc., liepos 1 d. saugyklų užpildymas siekė apie 59,15 procento, o prieš metus – apie 68,85 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla rugpjūčio1 d. buvo užpildyta apie 46,68 proc., liepos 1 d. saugyklos užpildymas siekė apie 38,35 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 49,4 procento. Lietuvoje gamtinių dujų vartojimo poreikį visiškai patenkino Klaipėdos SGD terminalas – rinkai patiekta 3,09 TWh gamtinių dujų.

Lietuvoje liepos mėnesį dujų suvartota apie 6 proc. mažiau, palyginti su birželiu. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,64 TWh, o į skirstymo sistemas perduotas dujų kiekis siekė 0,30 TWh – sumažėjo 3,23 proc., palyginti su birželiu. Bendrai Baltijos šalys liepos mėn. suvartojo 1,2 TWh dujų – tai 10 proc. mažiau nei birželio mėn. (1,3 TWh) ir 20 proc. daugiau nei pernai liepą, kai suvartota 1 TWh.

Brent naftos kainų vidurkis liepą siekė 83,8 USD/bbl, kai birželį nafta vidutiniškai kainavo apie 84,2 USD/bbl. Kainų lygio mažėjimą lėmė mažesnės naftos kainos liepos pradžioje, įsivyravus trapiai taikai Artimuose Rytuose. Pagal ateities sandorius prognozuota, kad naftos kainos toliau gali svyruoti apie 80–90 USD/bbl.

Liepą, palyginti su birželiu, mažmeninės vidutinės benzino kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 1,732 Eur/l iki 1,730 Eur/l, arba 0,1 proc., o dyzelino kainos padidėjo nuo 1,806 Eur/l iki 1,865 Eur/l, arba 3,3 procento.

Biokuro kaina Lietuvoje, ruošiantis naujam šildymo sezonui, paskutinę liepos savaitę buvo 26,8 Eur/MWh, arba 9,6 proc. didesnė nei birželio paskutinę savaitę (buvo 24,45 Eur/MWh) ir 58,1 proc. didesnė nei 2025 m. liepos paskutinę savaitę (buvo 16,95 Eur/MWh).

Liepos mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 25,8 Eur/MWh, arba 8,4 proc. didesnis nei birželį (23,8 Eur/MWh) ir 51,8 proc. didesnis nei pernai liepą (buvo 17 Eur/MWh). Lietuvoje sudaromų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina liepą buvo 29,53 Eur/MWh – tai 43 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (20,7 Eur/MWh).

Sukauptas biokuro sezoninis atsargų rezervas liepą siekė 16 proc. metų kuro poreikio.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainų vidurkis liepą siekė 8,03 ct/kWh – 1,13 proc. daugiau nei birželį, kai buvo 7,94 ct/kWh, ir 30,57 proc. didesnis nei prieš metus, kai pernai liepą siekė 6,15 ct/kWh. Vidutinė kaina penkiuose didžiuosiuose miestuose liepą siekė 7,2 ct/kWh – 2,4 proc. didesnė nei birželį, kai buvo 7,03 ct/kWh, ir 27,9 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai liepą siekė 5,63 ct/kWh.

Nacionalinė elektros generacija liepą patenkino apie 100 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris buvo apie 3,2 proc. didesnis nei birželį ir 6,4 proc. didesnis nei pernai liepą. Vietoje pagaminta elektra patenkino 90,4 proc. bendrojo šalies elektros poreikio, o trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos bei per Lietuvos–Latvijos jungtis.

Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 392,4 GWh, arba 40,4 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 381 GWh, arba 39,2 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 76,7 GWh, arba 7,9 proc. visos šalyje suvartotos elektros.

Didmeninė elektros kaina liepos mėnesį buvo 75,63 Eur/MWh – ji sumažėjo 19,4 proc., palyginti su birželio mėnesiu, kai siekė 93,80 Eur/MWh. Elektros kainos krito visame Baltijos regione, Lietuvoje jos mažėjo dėl 8,6 proc. punkto padidėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos (nuo 71 proc. iki 79,6 proc. nuo vartojimo). Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 73–96 Eur/MWh.

Europos Sąjungos valstybių didmeninių elektros kainų vidurkis liepą siekė 102 Eur/MWh.

Lyginant 2026 m. liepos ir birželio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos mažėjo visose valstybėse vidutiniškai 22,8 proc., o labiausiai krito Suomijoje – 66 procentų. Lyginant visas ES valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos liepą buvo Airijoje ir Italijoje (155–158 Eur/MWh), o mažiausios – Suomijoje ir Švedijoje (15–39 Eur/MWh).

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėn. planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh per liepos mėnesį padidėjo nuo 0,292 Eur/kWh (2026-06-30) iki 0,296 Eur/kWh (2026-07-28), arba 1,2 procento.

Planų su fiksuota 12 mėn. kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per liepos mėnesį padidėjo nuo 0,284 Eur/kWh (2026-06-30) iki 0,287 Eur/kWh (2026-07-28), arba 0,9 procento.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, sumažėjo nuo 0,267 Eur/kWh iki 0,245 Eur/kWh, arba 8,2 procento.

Lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius per liepą Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,4 proc. – padaugėjo 2 401 elektromobiliu. 2026 m. rugpjūčio 1 d. iš viso buvo įregistruoti 57 158 keleiviniai lengvieji elektromobiliai (29 035 grynieji elektromobiliai ir 28 123 – įkraunami hibridai). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 56,4 procento. Taip pat registre yra 1 156 krovininiai lengvieji elektromobiliai (1 102 – grynieji elektromobiliai ir 54 – įkraunami hibridai).

Daugėjant elektromobilių, viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 3,1 GWh elektros energijos – 80 proc. daugiau nei prieš metus liepą, kai suvartota 1,7 GWh, ir  22,7 proc. daugiau nei šių metų birželį (2,5 GWh). Elektromobiliai viešosiose įkrovimo stotelėse per liepą suvartojo daugiau elektros nei visa Lazdijų r. savivaldybė vidutiniškai suvartodavo per vieną mėnesį pernai.

Lietuvoje rugpjūčio 1 d. buvo įregistruota 5 599 viešojo įkrovimo prieiga, kurių atiduodamoji galia siekė 363,5 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 58 vienetais, arba 1,1 proc., o instaliuota galia padidėjo 1,7 MW (0,5 proc.). Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius augo 80,9 proc. (2 504 vnt.), o bendra atiduodamoji galia – 68,1 procento (147,3 MW).

Nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, liepos mėnesį kainavo 3,69 Eur, arba 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (11,07 Eur) ir 2,7 karto pigiau nei dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (9,88 Eur).

Liepos mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje „Energetikos duomenų mėnesių apžvalgos“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.