Naujiena

JAV biržoje Henry Hub dujų kainos rugpjūtį, lyginant su liepa, mažėjo 5,15 proc. ir svyravo 2,56–2,94 USD/MMBtu intervale. Pagal rugsėjo pradžios ateities sandorius prognozuojama, kad dujų kainos artimiausiu metu gali svyruoti 2,92–3,51 USD/MMBtu. Lietuvai tampa vis aktualesnės biržos Henry Hub kainos, nes tai vienas svarbiausių JAV ir pasaulinės dujų rinkos kainų orientyrų. 2027–2036 m. Lietuva turės galiojančią ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo sutartį su didžiausia JAV gamtinių dujų gamintojų bendrove „EQT Corporation“.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos rugsėjo 1 d. buvo užpildytos 65,6 proc., prieš metus rugsėjo pradžioje, jos buvo užpildytos apie 78,1 proc., prieš mėnesį – apie 68,85 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla rugpjūčio1 d. buvo užpildyta apie 45,03 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 46,68 proc., prieš mėnesį, rugpjūčio 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 46,68 procento.

Lietuvoje gamtinių dujų vartojimo poreikį visiškai patenkino Klaipėdos SGD terminalas – rugpjūčio mėnesį rinkai patiekta 1,05 TWh gamtinių dujų.

Lietuvoje rugpjūtį dujų suvartota apie 1,57 proc. daugiau, palyginti su liepa. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,64 TWh, o į skirstymo sistemas perduotas dujų kiekis siekė 0,32 TWh – 6,29 proc. didesnis, palyginti su liepa. Bendrai Baltijos šalys rugpjūčio mėn. suvartojo 1,3 TWh dujų – tai 8,33 proc. daugiau nei liepą (1,2 TWh) ir 8,3 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, kai suvartota 1,2 TWh.

Brent naftos kainų vidurkis rugpjūtį siekė 88,1 USD/bbl – 4,8 proc. daugiau nei liepą, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 84 USD/bbl. Kainų augimą lėmė geopolitinė įtampa Artimuose Rytuose. Pagal ateities sandorius prognozuota, kad naftos kainos toliau gali svyruoti apie 86–88 USD/bbl.

Per rugpjūtį mažmeninės vidutinės benzino kainos Lietuvoje padidėjo nuo 1,730 Eur/l iki 1,779 Eur/l, arba 2,8 proc., o dyzelino kainos išaugo nuo 1,865 Eur/l iki 2,031 Eur/l, arba 8,9 procento.

Nacionalinė elektros gamyba rugpjūtį patenkino apie 95 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris buvo apie 0,3 proc. didesnis nei liepą ir 13,4 proc. didesnis nei prieš metus rugpjūtį. Vietoje pagaminta elektra patenkino 87 proc. bendrojo šalies elektros poreikio, o trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos bei per Lietuvos–Latvijos jungtis.

Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija rugpjūtį buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 384,2 GWh, arba 39 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 365,5 GWh, arba 38 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 65,2 GWh, arba 7 proc. visos šalyje suvartotos elektros.

Didmeninė elektros kaina liepos mėnesį siekė 80,0 Eur/MWh – ji padidėjo 5 proc., palyginti su liepos mėnesiu, kai buvo 75,63 Eur/MWh. Elektros kainos augo visame Baltijos regione, bet Lietuvoje kainų augimas buvo mažiausias ES. Kainų kilimą lėmė brangesnės dujos ir hidroenergijos deficitas Skandinavijoje, dėl kurio importavome brangesnę elektrą. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 104–114 Eur/MWh.

Vidutinė didmeninė elektros kaina rugpjūtį Europos Sąjungos šalyse narėse siekė 125 Eur/MWh. Per mėnesį ES šalių elektros kainų vidurkis padidėjo 22,5 proc., ir, palyginus su liepa, elektros kainos nesumažėjo nė vienoje ES valstybėje. Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos rugpjūtį buvo Airijoje ir Italijoje (171–183 Eur/MWh), o mažiausios – Suomijoje ir Švedijoje (41–52 Eur/MWh). Lyginant kainų vidurkius Baltijos jūros regione, kainos labiausiai augo Suomijoje – 173 procentus.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėn. planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh per rugpjūčio mėnesį padidėjo nuo 0,296 Eur/kWh iki 0,312 Eur/kWh, arba 5,4 procento.

Planų su fiksuota 12 mėn. kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per rugpjūčio mėnesį padidėjo nuo 0,287 Eur/kWh iki 0,301 Eur/kWh, arba 4,9 procento.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo nuo 0,245 Eur/kWh iki 0,250 Eur/kWh, arba 2 procentais.

Per rugpjūtį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 3,06 GWh elektros energijos, kai  liepą buvo suvartota 3,09 GWh, o prieš metus rugpjūtį suvartojimas siekė 1,7 GWh – 78 proc. mažiau nei šiemet.

Rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 5 499 viešojo įkrovimo prieiga, kurių atiduodamoji galia siekė 375,9 MW. Per vieną mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius sumažėjo 100 vienetų, arba 1,8 proc., o instaliuota galia padidėjo 12,4 MW, arba 3,4 procento. Bet per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 54,2 proc., arba 1 933, o bendra atiduodamoji galia išaugo 48 proc., arba 121,9 MW.

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per rugpjūtį Lietuvos kelių transporto priemonių registre padidėjo 2 087 elektromobiliais, arba 3,7 proc. – rugsėjo 1 d. buvo įregistruoti 59 245 elektromobiliai (29 924 grynųjų elektromobilių ir 29 321 – įkraunami hibridai). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 56,9 procento.

Rugpjūčio mėnesį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,82 Eur, arba 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (11,39 Eur) ir 2,8 karto pigiau nei dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (10,76 Eur).

Biokuro kainos vidurkis Lietuvoje rugpjūtį buvo 27,2 Eur/MWh, arba 5,4 proc. didesnis nei liepą, kai vidurkis buvo 25,8 Eur/MWh, ir 55,4 proc. didesnis nei prieš metus, pernai rugpjūtį, kai mėnesio kainos vidurkis buvo 17,5 Eur/MWh.

2026 m. paskutinę rugpjūčio savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 27,93 Eur/MWh, arba 4,2 proc. didesnė nei liepos paskutinę savaitę (26,8 Eur/MWh) ir 54,3 proc. didesnė nei pernai rugpjūčio paskutinę savaitę (buvo 18,1 Eur/MWh).