Naujiena
Spalį elektromobiliams įkrauti suvartota daugiau elektros nei rugsėjį, mažesnės elektros kainos buvo tik šiauriau Lietuvos esančiose valstybėse, o dujų vartojimas buvo mažiausias šiemet
2026 11 18Kainų didėjimą lėmė svyruojančios rinkų nuotaikos dėl geopolitinės situacijos Artimuosiuose Rytuose bei intensyvus dujų pildymo sezonas. Pagal lapkričio 3 d. ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos artimiausiu metu gali svyruoti apie 94 Eur/MWh.
Lietuvai tampa vis aktualesnės Henry Hub biržos kainos, kadangi tai vienas svarbiausių JAV ir pasaulinės dujų rinkos kainų orientyrų. 2027–2036 m. Lietuva turės galiojančią ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo sutartį su didžiausia JAV gamtinių dujų gamintojų bendrove „EQT Corporation“. JAV Henry Hub dujų kainos spalį, lyginant su rugsėju, didėjo 0,68 proc. ir svyravo 2,42–3,30 USD/MMBtu intervale. Pagal lapkričio 3 d. ateities sandorius prognozuojama, kad dujų kainos artimiausiu metu gali svyruoti apie 2,89 USD/MMBtu.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos lapkričio 1 d. buvo užpildytos 74,63 proc., prieš metus buvo užpildytos apie 82,81 procento. Prieš mėnesį saugyklų užpildymas siekė apie 71,64 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla lapkričio 1 d. buvo užpildyta apie 50,49 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 59,16 proc., prieš mėnesį, spalio 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 48,97 procento.
Lietuvoje gamtinių dujų vartojimo poreikį visiškai patenkino Klaipėdos SGD terminalas – spalio mėnesį rinkai patiekta 1,29 TWh gamtinių dujų.
Gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje spalį sumažėjo apie 40 proc., palyginti su rugsėju. Pagrindinė sumažėjimo priežastis – kelias savaites dėl remonto darbų sustabdyta tiesiogiai prie dujų perdavimo tinklo prijungto vartotojo gamyba, turėjusi reikšmingos įtakos bendram šalies dujų suvartojimui. Spalį tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams perduota 0,053 TWh dujų – 91,1 proc. mažiau nei rugsėjį, o į skirstymo sistemas perduotas dujų kiekis siekė 0,561 TWh – 47,4 proc. daugiau nei rugsėjį. Sumažėjęs dujų suvartojimas Lietuvoje turėjo reikšmingos įtakos ir bendram Baltijos šalių rodikliui. 2026 m. spalį Baltijos šalys suvartojo 1,25 TWh gamtinių dujų – 5,3 proc. mažiau nei rugsėjį (1,32 TWh) ir 50,9 proc. mažiau nei 2025 m. spalį (2,55 TWh).
Brent naftos kainų vidurkis spalį siekė 109 USD/bbl – tai 7,3 proc. didesnė nei rugsėjį, kai buvo 101,6 USD/bbl. Kainų lygio augimą lėmė išaugusi geopolitinė įtampa Artimuose Rytuose. Pagal ateities sandorius prognozuota, kad naftos kainos toliau gali svyruoti apie 99–117 USD/bbl.
Spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, mažmeninės vidutinės benzino kainos Lietuvoje padidėjo nuo 1,926 Eur/l iki 1,935 Eur/l, arba 0,6 proc., o dyzelino kainos išaugo nuo 2,206 Eur/l iki 2,222 Eur/l, arba 1,2 procento.
Nacionalinė vietinės elektros gamyba spalį patenkino apie 80 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris buvo apie 9,5 proc. didesnis nei rugsėjį ir 8,7 proc. didesnis nei pernai spalį. Vietoje pagaminta elektra patenkino 73,6 proc. bendrojo šalies elektros poreikio, o trūkstama elektra importuota iš Švedijos bei per Lietuvos–Latvijos jungtis.
Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija spalį buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 534,6 GWh, arba 48,9 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 139,6 GWh, arba 12,8 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 75,2 GWh, arba 6,9 proc. visos šalyje suvartotos elektros.
Didmeninė elektros kaina spalio mėnesį siekė 113,6 Eur/MWh – ji padidėjo 4,7 proc., palyginti su rugsėjo mėnesiu, kai buvo 108,4 Eur/MWh. Elektros kainos augo visame Baltijos regione išskyrus Suomiją. Brangimą lėmė sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, spalio 12–18 d. kritusi per 50 proc., spalio 28–31 d. – 60 proc., bei sustabdytas pigesnės energijos importo šaltinis – Suomijos 1600 MW „Olkiluoto 3“ branduolinės elektrinės reaktorius. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų pabaigoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 148–166 Eur/MWh.
Europos Sąjungos valstybių didmeninių elektros kainų vidurkis spalį siekė 173,8 Eur/MWh.
Lyginant 2026 m. spalio ir rugsėjo mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos mažėjo tik Suomijoje (–33,3 proc.), didėjo visose kitose valstybėse vidutiniškai 13,3 proc., o labiausiai augo Švedijos SE4 zonoje – 31,3 procento. Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos spalį buvo Vengrijoje ir Rumunijoje (239–245 Eur/MWh), o mažiausios – Suomijoje ir Švedijoje (38–68 Eur/MWh).
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 12 mėn. planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per spalio mėnesį nepasikeitė ir liko 0,318 Eur/kWh (2026-10-27).
Planų su fiksuota 24 mėn. kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh per spalio mėnesį padidėjo nuo 0,317 Eur/kWh (2026-09-29) iki 0,318 Eur/kWh (2026-10-27), arba 0,3 procento.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina spalio mėnesį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, padidėjo nuo 0,282 Eur/kWh iki 0,289 Eur/kWh, arba 2,5 procento.
2026 m. spalį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 3,1 GWh elektros energijos – 16,7 proc. daugiau nei rugsėjį bei 71,5 proc. daugiau nei prieš metus spalį, kai suvartota 1,8 GWh. Tai panašus energijos kiekis, kiek pernai per vieną mėnesį vidutiniškai suvartojo visa Lazdijų r. savivaldybė.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių per spalį padaugėjo 2 501 ir Lietuvos kelių transporto priemonių registre jų skaičius išaugo 4,1 procento. Lietuvoje iš viso jau įregistruota 65 519 elektrinių lengvųjų automobilių. Prieš metus jų buvo 42 025.
Lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos 5 724 viešojo įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia siekė 405,5 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje sumažėjo 79 vienetais, arba 1,4 proc., tačiau instaliuota galia padidėjo 15,7 MW, arba 4 proc. Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 22,7 proc., arba 1 060 prieigų, o bendra atiduodamoji galia išaugo 71,2 MW, arba 21,3 procento.
Spalio mėnesį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,99 Eur, arba 3,1 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (12,38 Eur) ir 3 kartus pigiau nei dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (11,78 Eur).
Paskutinę spalio savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 34,18 Eur/MWh, arba 15 proc. didesnė nei rugsėjo paskutinę savaitę (buvo 29,71 Eur/MWh), 58,2 proc. didesnė nei pernai spalio paskutinę savaitę (buvo 21,64 Eur/MWh).
Spalio mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 32,8 Eur/MWh, arba 8,3 proc. didesnis už rugsėjo mėn. kainų vidurkį (buvo 30,3 Eur/MWh) ir 59,2 proc. didesnis nei 2025 m. spalio mėnesio kainos vidurkis (buvo 20,6 Eur/MWh).
Penkių didžiausių Lietuvos miestų centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos vidurkis spalį siekė 7,36 ct/kWh – 1,7 proc. mažiau nei rugsėjį (7,49 ct/kWh) ir 18,9 proc. daugiau nei pernai spalį (6,19 ct/kWh). Mažiausia šilumos kaina spalį, lyginant šalies didžiuosius miestus, buvo Vilniuje – 5,99 ct/kWh, didžiausia Panevėžyje – 8,19 ct/kWh. Spalį, palyginti su rugsėju, šilumos energijos kaina didžiuosiuose miestuose mažėjo Vilniuje (25,4 proc.) ir Kaune (9,39 proc.), didėjo Panevėžyje (7,91 proc.), Klaipėdoje (16,43 proc.) ir Šiauliuose (6,79 proc.).
Spalio mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.
