Naujiena

Pasibaigusio šildymo sezono išskirtinumas buvo užklupę šalčiai ir dėl neįprastai žemos oro temperatūros sausio–vasario mėnesiais reikšmingai išaugusi šilumos gamyba – ji didėjo apie 60–80 proc., beveik tiek pat padidėjo energijos poreikis ir suvartojimas, o gyventojus pasiekė didelės sąskaitos už būstų šildymą šaltus mėnesius, kai pastatams šildyti suvartotas didelis kiekis energijos. Šilumos energijos kainos vidurkis visą 2025–2026 m. šildymo sezoną, spalio–balandžio mėnesiais, siekė 7,79 ct/kWh ir buvo tik 5 proc. didesnis nei ankstesnį, 2024–2025 m., šildymo sezoną, kai siekė 7,42 ct/kWh. 

2026 m. sausio–birželio mėnesiais Lietuvoje šilumos energijos kainų vidurkis sudaro 8,12 ct/kWh. Latvijoje – 8,39 ct/kWh, arba 3,2 proc. daugiau, Estijoje – 8,52 ct/kWh, arba 4,7 proc. daugiau, lyginant su Lietuva. 

Baltijos šalių penkių didžiausių miestų, kuriuose suvartojama daugiausia šilumos energijos, kainų vidurkis birželį mažiausias Lietuvoje – 7,03 ct/kWh, Latvijoje – 7,38 ct/kWh, Estijoje – 7,7 ct/kWh. 

Lyginant sostines, mažiausia šilumos energijos kaina Taline – 7,78 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh, Vilniuje – 8,87 ct/kWh. 

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina birželį – 7,03 ct/kWh, arba 3,1 proc. didesnė nei gegužę, kai siekė 6,82 ct/kWh, ir 27,1 proc. didesnė nei pernai birželį, kai buvo 5,53 ct/kWh. 

Tarp didžiausių miestų mažiausia šilumos kaina birželį yra Klaipėdoje – 5,81 ct/kWh, didžiausia Vilniuje – 8,87 ct/kWh. Šilumos energijos kaina, lyginant su geguže, sumažėjo Panevėžyje – 1,84 proc., nepakito Klaipėdoje ir Šiauliuose, padidėjo Vilniuje – 11,99 proc. ir Kaune – 3,5 procento. 

Vilniuje šilumos energija birželio mėnesį kainuoja 8,87 ct/kWh, lyginant su gegužės mėnesiu, kai buvo 7,92 ct/kWh, ji pabrango 11,99 proc., ir yra 75,6 proc. didesnė nei pernai birželį, kai siekė 5,05 ct/kWh. Birželį, lyginant su geguže, kuro įsigijimo kaina sostinėje didėjo 7,5 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, brango 17,6 proc. – iki 60 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito – 1,64 ct/kWh. 

Kaune šilumos energija birželį kainuoja 7,69 ct/kWh, lyginant su geguže, kai siekė 7,43 ct/kWh, ji pabrango 3,5 proc., o pernai birželį buvo 6,04 ct/kWh. Lyginant su geguže, Kaune kuro įsigijimo kaina birželį sumažėjo 49 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, pigo 3,2 proc. – iki 36,8 Eur/MWh. Pastovi kainos dedamoji nepakito – 2,98 ct/kWh. 

Klaipėdoje šilumos energijos kaina birželį siekia 5,81 ct/kWh, lyginant su gegužės mėnesiu, ji nepakito, bet yra 20,79 proc. didesnė nei buvo pernai birželį (4,81 ct/kWh). Birželį, lyginant su geguže, Klaipėdoje kuro įsigijimo kaina padidėjo 22,8 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pabrango 2,4 proc. – iki 21,7 Eur/MWh. Pastovi kainos dedamoji išliko nepakitusi – 2,1 ct/kWh. 

Šiauliuose šilumos energijos kaina birželį – 5,85 ct/kWh, lyginant su gegužės mėnesiu, ji nepakito, o pernai birželį buvo 5,83 ct/kWh (0,3 proc. mažesnė). Šiemet birželį šilumos energijos kaina Šiauliuose yra 26,3 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Lyginant su balandžiu, kuro įsigijimo kaina mažėjo 4,2 proc., o  pastovi kainos dedamoji išliko nepakitusi – 3,37 ct/kWh. 

Panevėžyje šilumos energija birželį kainuoja 6,95 ct/kWh, lyginant su gegužės mėnesiu, ji sumažėjo 1,84 proc. (buvo 7,08 ct/kWh) ir yra 12,5 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Prieš metus kaina buvo mažesnė 13,1 proc. (5,94 ct/kWh). Birželį, lyginant su geguže, kuro įsigijimo kaina sumažėjo 1,3 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, atpigo 6,8 proc. – iki 31,3 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji išliko nepakitusi – 3,17 ct/kWh. 

Vertinant visą šalį, šilumos kaina labiausiai sumažėjo birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, Šakiuose – 18,2 proc., arba 2,28 ct/kWh mažiau , Radviliškyje – 13,6 proc., arba 1,15 ct/kWh mažiau. Kaina per mėnesį labiausiai padidėjo Vilniuje (augo 0,95 ct/kWh) ir Jonavoje – 8,95 procento ( augo 0,65 ct/kWh).

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia, 5,81–6,47 ct/kWh ribose, ji apie 23,2 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia, 11,71–13,92 ct/kWh ribose, ji 64 proc. didesnė nei šalies vidurkis. 

2025 m., preliminariais duomenimis, Lietuvoje vietinis biokuras naudotas pagaminti apie 80 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. 

Biokuro kaina Lietuvoje paskutinę gegužės savaitę buvo 22,55 Eur/MWh, arba 3 proc. didesnė nei balandžio paskutinę savaitę (buvo 21,9 Eur/MWh) ir 37,2 proc. didesnė nei pernai gegužės paskutinę savaitę (buvo 16,43 Eur/MWh). 

Gegužės mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 22,19 Eur/MWh, arba 4,4 proc. didesnis nei balandį (buvo 21,26 Eur/MWh) ir 37,4 proc. didesnis nei pernai gegužės mėnesį (buvo 16,15 Eur/MWh). 

Sudaryti pirmieji biokuro įsigijimo ilgalaikiai sandoriai Vilniaus regione – po 33 Eur/MWh. Tai 62 proc. daugiau nei pernai pirmieji sudaryti ilgalaikiai sandoriai. 

Galutines gyventojų gaunamas sąskaitas už būsto šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei kiekvieno pastato būklė. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį butų savininkas renovuotame name gauna vidutiniškai apie 52 proc. mažesnes sąskaitas už buto nerenovuotame name šildymą.

Daugiau informacijos skirsnyje „Mėnesio šilumos energijos kainų pokyčiai“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.