Naujiena
Vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje rugsėjį kiek mažesnė nei rugpjūtį ir išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o biokuras brangsta
2026 09 07Artėjant naujam šildymo sezonui, rugsėjį centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje 0,49 proc. mažesnė nei rugpjūtį, o biokuro kainų vidurkis per mėnesį padidėjo 5,4 procento. Dėl neįprastai šaltų orų ankstesnę žiemą biokuro sunaudojimas išaugo ir sukauptos jo atsargos labai sumažėjo, todėl šią vasarą šilumos tiekėjai aktyviai pirko kurą naujam sezonui ir išaugusi paklausa padidino kainas – rugpjūčio pabaigoje biokuro kaina buvo didesnė nei didžiausia jo kaina pernai gruodžio mėnesį. Biokuro tiekėjai įvertino didėjančias žaliavos kainas, didesnę tiekimo riziką, augančias degalų, darbuotojų atlyginimų ir kitas išlaidas. Kylant biokuro kainai, miestuose ir regionuose brangsta centralizuotai tiekiama šilumos energija, kuri dabar vidutiniškai apie 27 proc. brangesnė nei prieš metus. Bet nuo šių metų pradžios šilumos kainų vidurkis Lietuvoje išlieka mažiausias tarp Baltijos šalių.
Rugsėjį centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje siekia 8,07 ct/kWh – ji 0,49 proc. mažesnė nei rugpjūtį, kai buvo 8,11 ct/kWh, bet 27,49 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai rugsėjį buvo 6,33 ct/kWh. Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM.
Lietuvoje 2026 m. sausio–rugsėjo mėn. vidutinė šilumos kaina – mažiausia tarp Baltijos šalių. Latvijoje vidurkis – 8,55 ct/kWh (5,6 proc. daugiau), Estijoje – 8,62 ct/kWh (6,4 proc. brangiau nei Lietuvoje). Lyginant Baltijos šalių penkių didžiųjų miestų kainų vidurkį, rugsėjį jis mažiausias Lietuvoje – 7,49 ct/kWh, Estijoje – 7,71 ct/kWh, didžiausias Latvijoje – 7,72 ct/kWh. Lyginant šalių sostines, mažiausia šilumos energijos kaina Taline – 7,78 ct/kWh, Vilniuje – 8,03 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų, kuriuose suvartojama apie 70 proc. visos pagamintos šilumos energijos, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina rugsėjį 2,6 proc. didesnė nei rugpjūtį, kai siekė 7,3 ct/kWh, ir 26,7 proc. didesnė nei pernai rugsėjį, kai buvo 5,91 ct/kWh. Tarp didžiausių miestų mažiausia šilumos kaina rugsėjį Klaipėdoje – 6,33 ct/kWh, didžiausia kaina Vilniuje – 8,03 ct/kWh. Per mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, tarp didžiausių miestų kaina mažėjo tik Vilniuje (6,74 proc.) ir Kaune (5,89 proc.), didėjo Panevėžyje (4,12 proc.), Klaipėdoje (8,95 proc.) ir Šiauliuose (19,59 proc.).
Vilniuje šilumos energija rugsėjį atpigo 6,74 proc., lyginant su rugpjūčiu, kai siekė 8,61 ct/kWh, bet ji 58,07 proc. brangesnė nei pernai rugsėjį, kai buvo 5,08 ct/kWh. Sostinėje kaina artima šalies vidurkiui – 0,5 proc. mažesnė. Rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, Vilniuje 8,1 proc. sumažėjo kintamoji šilumos kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 1,2 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, pigo 9,1 proc. – siekė 55 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji per mėnesį nepakito.
Kaune šilumos energija rugsėjį kainuoja 7,99 ct/kWh, arba 5,89 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį, kai buvo 8,49 ct/kWh. Per metus kaina padidėjo 14,96 proc. – pernai buvo 6,95 ct/kWh. Dabar kaina 1 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Per mėnesį Kaune 9,2 proc. sumažėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 20,2 proc., šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, atpigo 12,7 proc. – iki 38,5 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji per mėnesį nepakito.
Klaipėdoje šilumos energijos kaina rugsėjį – 6,33 ct/kWh, arba 8,95 proc. didesnė nei rugpjūtį, kai buvo 5,81 ct/kWh, ir 16,15 proc. didesnė nei pernai, kai buvo 5,45 ct/kWh. Šiemet rugsėjį šilumos energijos kaina Klaipėdoje yra 21,6 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Per mėnesį 6,8 proc. sumažėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 7,6 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, atpigo 12,1 proc. – iki 24,6 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji per mėnesį nepakito.
Šiauliuose šilumos energijos kaina rugsėjį – 7,51 ct/kWh, ji pabrango 19,59 proc. lyginant su rugpjūčiu, kai siekė 6,28 ct/kWh, ir 25,38 proc. brangesnė nei pernai rugsėjį, kai buvo 5,99 ct/kWh. Kaina Šiauliuose 6,9 proc. mažesnė nei vidutiniškai šalyje. Per mėnesį Šiauliuose 36,8 proc. padidėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 43,7 proc. – iki 34,98 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji per mėnesį nepakito.
Panevėžyje šilumos energija rugsėjį kainuoja 7,59 ct/kWh, ji pabrango 4,12 proc., lyginant su rugpjūčiu, kai buvo 7,29 ct/kWh. Per metus kaina padidėjo 24,43 proc., pernai rugsėjį buvo 6,1 ct/kWh. Panevėžyje kaina 5,9 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Per mėnesį 7,3 proc. padidėjo kintamoji kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 7,2 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pabrango 7,3 proc. – iki 36,9 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji per mėnesį nepakito.
Vertinant visą šalį, mažiausia šilumos energijos kaina rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – 6,33 ct/kWh, didžiausia kaina Lazdijuose – 14,99 ct/kWh.
Rugsėjį penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (6,33–7,2 ct/kWh), ji apie 21,4 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (12,86–14,99 ct/kWh ribose), ji 41 proc. didesnė nei šalies vidurkis.
Šių metų rugsėjo mėnesį 34 šilumos tiekimo įmonės padidino šilumos kainas, 5 įmonės jas sumažino, 10 įmonių šilumos energijos kainų nekeitė. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.
Biokuro kaina paskutinę rugpjūčio savaitę buvo 27,93 Eur/MWh, arba 4,2 proc. didesnė nei liepos paskutinę savaitę (26,8 Eur/MWh) ir 54,3 proc. didesnė nei pernai rugpjūčio paskutinę savaitę (buvo 18,1 Eur/MWh).
Vidutinė biokuro kaina rugpjūčio mėnesį buvo 27,2 Eur/MWh, arba 5,4 proc. didesnė už kainų vidurkį liepą, kuris buvo 25,8 Eur/MWh, ir 55,4 proc. didesnė nei pernai rugpjūčio mėnesį (kainos vidurkis buvo 17,5 Eur/MWh). Biokuras centralizuotos šilumos tiekiamos šilumos gamyboje Lietuvoje sudaro daugiau nei 80 proc. naudojamo kuro.
Sudaromų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina 30,16 Eur/MWh – tai 48 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiuo metu sudaryta ilgalaikių sandorių maždaug 24 proc. sezono poreikio. Paprastai tokiu metu jų būdavo sudaryta apie 27 proc. viso poreikio.
Galutines gyventojų gaunamas sąskaitas už būsto šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei kiekvieno pastato būklė. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį butų savininkas renovuotame name gauna vidutiniškai apie 52 proc. mažesnes sąskaitas už buto nerenovuotame name šildymą.
Daugiau informacijos skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.