Naujiena

Palyginti Baltijos šalių sostines, lapkritį mažiausia šilumos energijos kaina Vilniuje – 8,17 ct/kWh, Taline – 8,44 ct/kWh, didžiausia Rygoje – 8,96 ct/kWh. Lyginant šalių penkių didžiųjų miestų, šilumos kainos vidurkius, lapkritį jis mažiausias Lietuvoje – 8,08 ct/kWh, Latvijoje – 8,24 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,54 ct/kWh.

 

Lapkritį, palyginti su spaliu, šilumos energijos kaina tarp didžiųjų miestų sumažėjo tik Šiauliuose. Augant kuro ir superkamos šilumos energijos kainai, šilumos energija vartotojams brango Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

 

Šiauliuose šilumos energijos kaina lapkritį – 7,55 ct/kWh, ji atpigo 5,86 proc. lyginant su spalio mėnesiu, kai siekė 8,02 ct/kWh, bet yra 14,74 proc. didesnė nei pernai lapkritį, kai buvo 6,58ct/kWh. Kaina Šiauliuose dabar 12,5 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Per mėnesį Šiauliuose 7,3 proc. sumažėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis – iki 4,71 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina sumažėjo 8,1 proc. – iki 36,14 Eur/MWh. Pastovi kainos dedamoji nepakito.

 

Vilniuje šilumos energija lapkritį kainuoja 8,17 ct/kWh – ji pabrango 36,39 proc., lyginant su spalio mėnesiu, kai buvo 5,99 ct/kWh, yra 22,86 proc. didesnė nei pernai lapkritį, kai siekė 6,65 ct/kWh. Kaina Vilniuje yra 5,3 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Per mėnesį Vilniuje 48 proc. padidėjo kintamoji šilumos kainos dalis – iki 6,72 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina augo 66 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, brango 47 proc. – iki 48,5 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito.

 

Kaune šilumos energija lapkričio mėnesį kainuoja 8,12 ct/kWh – pabrango 12,15 proc., lyginant su spalio mėnesiu, kai buvo 7,24 ct/kWh. Per metus kaina padidėjo 4,5 proc. – nuo 7,77 ct/kWh. Kaina Kaune yra 5,9 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Per mėnesį Kaune 20,9 proc. padidėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis – iki 5,09 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 6,6 proc., šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, pabrango 15,1 proc. – iki 39,5Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito.

 

Klaipėdoje šilumos energijos kaina lapkritį – 7,56 ct/kWh, ji pabrango 2,58 proc., lyginant su spalio mėnesiu, kai siekė 7,37 ct/kWh, ir yra 24,96 proc. didesnė nei prieš metus, kai buvo 6,05 ct/kWh. Šiemet lapkritį šilumos energijos kaina Klaipėdoje yra 12,4 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Per mėnesį Klaipėdoje 17,7 proc. padidėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis – iki 5,59 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina augo 8,7 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pabrango 22,1 proc. – iki 40,3 Eur/MWh. Pastovi kainos dedamoji nepakito.

 

Panevėžyje šilumos energija lapkritį kainuoja 8,99 ct/kWh – kaina didėjo 9,77 proc., lyginant su spalio mėnesiu, kai buvo 8,19 ct/kWh, o per metus kaina augo 40,25 proc. – pernai buvo 6,41 ct/kWh. Kaina Panevėžyje yra 4,2 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis. Per mėnesį Panevėžyje 15,9 proc. padidėjo kintamoji kainos dalis – iki 5,83 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina augo 10,8 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pabrango 28 proc. – iki 56,3 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito.

 

Lapkričio mėnesį penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (6,78–7,56 ct/kWh), ji apie 15,6 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (14,8–16,47 ct/kWh), ji 77 proc. didesnė nei šalies vidurkis.

 

Lapkritį 5 šilumos tiekimo įmonės sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas, 4 įmonės kainų nekeitė, 40 įmonių šilumos kainas padidino. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos tiekėjai.

 

2026 m. paskutinę spalio savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 34,18 Eur/MWh – ji 15 proc. didesnė nei rugsėjo paskutinę savaitę, kai buvo 29,71 Eur/MWh, ir 58,2 proc. didesnė nei 2025 m. spalio paskutinę savaitę, kai siekė 21,64 Eur/MWh.

 

Spalio mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje sudarė 32,8 Eur/MWh, arba 8,3 proc. didesnis už rugsėjo mėn. kainų vidurkį, kuris buvo 30,3 Eur/MWh, taip pat 59,2 proc. didesnis nei 2025 m. spalio mėnesio kainos vidurkis (buvo 20,6 Eur/MWh).

 

Lietuvoje sudaromų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina 31,29 Eur/MWh – tai 50 proc. brangiau nei pernai tuo pačiu metu.

 

Biokuro sezoninis atsargų kaupimas atitinka rekomenduojamą pasiruošimo žiemai lygį: spalio pabaigoje rezervas sudaro 37 procentus. 2026 m. ketvirtajam ketvirčiui apsirūpinimas biokuru siekia apie 74 proc., 2027 m. pirmojo ketvirčio apsirūpinimas siekia apie 30 procentų.

 

2025–2026 m. žiemą dėl neįprastai žemos oro temperatūros labai išaugo biokuro sunaudojimas, sumažėjo atsargos, o 2026 m. vasarą šilumos tiekėjai pradėjo aktyviai pirkti kurą naujam sezonui. Dėl to išaugo paklausa, o tiekėjai kainoje įvertino didesnę žaliavos ir tiekimo riziką. Padidėjus žaliavos, darbuotojų, technikos, kuro ir transporto kaštams, galutinė biokuro žaliavos kaina kyla.

 

Galutines gyventojų gaunamas sąskaitas už būsto šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei kiekvieno pastato būklė. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį renovuotų daugiabučių gyventojų šildymo sąskaitos vidutiniškai yra apie 52 proc. mažesnės nei nerenovuotų daugiabučių gyventojų.

Daugiau informacijos skirsnyje „Mėnesio šilumos energijos kainų pokyčiai“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.