Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–9 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 27–59 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 46,68 proc., prieš savaitę buvo 44,96 proc., prieš metus tuo pačiu metu siekė 49,74 procentus. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 57,11 proc., praėjusią savaitę buvo 55,35 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 69,62 procento.

2026 m. liepos 27–30 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 504,62 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 515,95 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 1,19 proc. – suvartota 153,34 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 157,67 GWh). Į Latviją išsiųsta 369,03 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 348,9 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 7,88 GWh dujų (4,10 proc., daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,57 GWh).

Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, liepos 27–31 d., siekė 88,5 USD/bbl – tai 6,3 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 94,4 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 65,8 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 81,7 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kainos bus 2–4 USD/bbl mažesnės nei prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 72–88 USD/bbl ribose.

2026 m. liepos 27 d., palyginti su liepos 20 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Vokietiją, padidėjo 1,3–4 proc., o Vokietijoje benzino kaina išliko beveik tokia pat, kaip ior buvo prieš savaitę. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 1,3–7,7 procento.

Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Lietuvoje, dyzelino kainos – Estijoje.

Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,202 Eur/l.

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 8,3 proc., dyzelino – 0,8 proc.  mažesnė.

Vidutinių degalų kainų Lietuvos degalinėse pokyčiai per savaitę: dyzelino kaina padidėjo 3,9 proc. – iki 2,030 Eur/l, benzino kaina padidėjo 1,6 proc. – iki 1,816 Eur/l, SND kaina išaugo 0,9 proc. – iki 0,763 Eur/l.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje, ruošiantis naujam šildymo sezonui, siekė 26,8 Eur/MWh – ji padidėjo 1,21 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 26,48 Eur/MWh.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,95 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 17,69 Eur/MWh.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 49 proc. – nuo 75 Eur/MWh iki 38,1 Eur/MWh ir antra mažiausia kaina šiemet nuo balandžio 20–26 d., kai kaina siekė 35,8 Eur/MWh.

Didmeninės elektros energijos kainos vidurkis mažėjo dėl pigios elektros energijos importo iš Švedijos bei dominuojančios saulės ir vėjo elektrinių generacijos dalies.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 51,4 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 96,7 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 83–151 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje – 31–99 Eur/MWh.

Liepos 27 d. – rugpjūčio 2 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių mažėjo vidutiniškai 27 procentais: Latvijoje kainos mažėjo 49 proc. – nuo 75 Eur/MWh iki 38,1 Eur/MWh; Estijoje mažėjo 49 proc. – nuo 48,7 Eur/MWh iki 24,6 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje mažėjo 62 proc. – nuo 73,6 Eur/MWh iki 28,3 Eur/MWh; Vokietijoje didėjo 9 proc. – nuo 106,6 Eur/MWh iki 116,6 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 8 proc. – nuo 113,8 Eur/MWh iki 123,2 Eur/MWh; Suomijoje didėjo 6 proc. – nuo 13,9 Eur/MWh iki 14,7 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje praėjusią savaitę, palyginus su ankstesne savaite, didėjo 0,1 proc. – iki 218,1 GWh (buvo 217,8 GWh). Vartojimas šiemet 6,4 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (205,6 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje siekė 201,7 GWh ir per savaitę padidėjo 9,3 proc., palyginti su ankstesne savaite (184,4 GWh). Šalyje pasigaminta 92 proc. suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 85 procentus. Bendras šalies elektros poreikis nagrinėjamą savaitę patenkintas 84 procentais (ankstesnę savaitę – 77 proc.).

Šiemet nagrinėjamą savaitę nacionalinė generacija (201,7 GWh) yra apie 88 proc. didesnė, palyginus su ta pačia savaite praėjusiais metais. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 107,4 GWh, arba apie 52 proc. suvartotos elektros (205,6 GWh).

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 87,1 GWh, arba 8,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 80,3 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 40,9 GWh, arba 53 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 74,7 GWh elektros energijos, arba apie 25,5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 59,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 37,6 GWh, arba 49,7 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 16,2 GWh – tai 15,7 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 19,3 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 11 GWh, arba 32,2 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 14,4 GWh elektros energijos, arba 7,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 15,7 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 12,2 GWh elektros energijos, arba 15,4 proc. mažiau nei šiemet.                                      

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia savaitės energetikos duomenų apžvalgą: https://www.ena.lt/eda-savaiciu-apzvalgos/

Kilus klausimų, prašome kreiptis:

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected] , mob. tel. +370 661 89 175