Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 0–8 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 27–57 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 42,96 proc., prieš savaitę buvo 40,96 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 47,65 procentus. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 53,67 proc., praėjusią savaitę buvo 51,84 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 65,08 procento.

2026 m. liepos 13–17 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 528,28 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 496,2 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 3,17 proc. – suvartota 157,67 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 152,82 GWh). Į Latviją išsiųsta 343,07 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 343,07 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 7,47 GWh dujų (3,61 proc., mažiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,75 GWh).


Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, liepos 13 d. – liepos 17 d., siekė 85,1 USD/bbl – tai 13 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 75,3 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 67,9 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 85,2 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kainos bus 3 USD/bbl didesnės, o vėliau gali būti tokios kaip buvo prognozuojama prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 73–88 USD/bbl.

2026 m. liepos 13 d., palyginti su liepos 6 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 1,0–4,9 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,7–5,4 procento.  

Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Lietuvoje, dyzelino kainos – Estijoje.

Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,106 Eur/l.

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 8,3 proc., dyzelino – 1,1 proc.  mažesnė.

Vidutinių degalų kainų Lietuvos degalinėse pokyčiai per savaitę: dyzelino kaina padidėjo 4 proc. – iki 1,850 Eur/l, benzino kaina padidėjo 1,6 proc. – iki 1,726 Eur/l, SND kaina sumažėjo 0,5 proc. – iki 0,758 Eur/l.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 24,79 Eur/MWh – ji sumažėjo 0,9 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 25,01 Eur/MWh.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,26 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 16,09 Eur/MWh.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 17 proc. – nuo 85,9 Eur/MWh iki 100,4 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkis kilo dėl energijos importo infrastruktūros remonto darbų, mažėjusios vėjo elektrinių ir bendrai nacionalinės generacijos.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 52,7 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 100,8 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad elektros kainų vidurkiai šiais metais numatomi 79–142 Eur/MWh ribose.

Liepos 13–19 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo vidutiniškai 17 procentų: Latvijoje kainos didėjo 12 proc. – nuo 85,9 Eur/MWh iki 96,3 Eur/MWh; Estijoje didėjo 14 proc. – nuo 44,8 Eur/MWh iki 51,2 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 21 proc. – nuo 92,5 Eur/MWh iki 111,5 Eur/MWh; Vokietijoje didėjo 21 proc. – nuo 98,3 Eur/MWh iki 119,1 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 19 proc. – nuo 107,4 Eur/MWh iki 128 Eur/MWh; Suomijoje mažėjo 45 proc. – nuo 16,8 Eur/MWh iki 9,2 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje liepos 13–19 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 4,0 proc. – iki 222,2 GWh (buvo 213,7 GWh). Vartojimas šiemet 5,2 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (211,3 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 5,4 proc. – iki 248,2 GWh (ankstesnę savaitę buvo 235,6 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 5,9 proc., palyginti su ankstesne savaite (230,7 GWh), ir siekė 217,0 GWh. Šalyje pasigaminta 98 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 108 procentus. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 87 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 83 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 118,3 GWh, arba apie 56 proc. suvartotos elektros.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 107,2 GWh, 56,5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 68,5 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 58,1 GWh.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 61,3 GWh elektros energijos, arba apie 48,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 118,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 21,4 GWh, arba 186,6 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 19,6 GWh – tai 8,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18,1 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 11,9 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 20,4 GWh elektros energijos, arba 27,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 16,0 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 21,4 GWh elektros energijos.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.