Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–7 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 28–64 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 44,96 proc., prieš savaitę buvo 42,96 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 48,89 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 55,35 proc., praėjusią savaitę buvo 53,67 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 67,28 procento.

2026 m. liepos 20–24 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 515,95 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 528,28 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 1,58 proc. – suvartota 155,18 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 157,67 GWh). Į Latviją išsiųsta 348,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 343,07 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 7,57 GWh dujų (1,34 proc., daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,47 GWh).

Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, liepos 20–24 d., siekė 94,4 USD/bbl – tai 10,9 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 85,1 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 67 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 84,3 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kainos bus 9 USD/bbl didesnės, o vėliau gali būti 1 USD/bbl didesnės nei prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 74–97 USD/bbl ribose.

2026 m. liepos 20 d., palyginti su liepos 13 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 1,2–5,4 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 4,2–7,1 procento.

Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Lietuvoje, dyzelino kainos – Estijoje.

Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,158 Eur/l.

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 7,3 proc., dyzelino – 0,1 proc.  mažesnė.

Vidutinių degalų kainų Lietuvos degalinėse pokyčiai per savaitę: dyzelino kaina padidėjo 5,6 proc. – iki 1,954 Eur/l, benzino kaina padidėjo 3,5 proc. – iki 1,787 Eur/l, SND kaina sumažėjo 0,8 proc. – iki 0,756 Eur/l.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 26,48 Eur/MWh – ji padidėjo 6,82 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 24,79 Eur/MWh.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,69 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 16,41 Eur/MWh.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 25 proc. – nuo 100,4 Eur/MWh iki 75 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkis sekmadienį apie 12 val. buvo nulis, o kitomis dienomis mažėjo dėl savaitgalį ženkliai išaugusios saulės elektrinių generacijos, sumažėjusio vartojimo.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 56,3 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 101,4 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad elektros kainų vidurkiai šiais metais numatomi 85–151 Eur/MWh ribose.

Liepos 20–26 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, visose Baltijos jūros regiono valstybėse išskyrus Suomiją mažėjo vidutiniškai 18 procentų: Latvijoje kainos mažėjo 22 proc. – nuo 96,3 Eur/MWh iki 75 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 5 proc. – nuo 51,2 Eur/MWh iki 48,7 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje mažėjo 34 proc. – nuo 111,5 Eur/MWh iki 73,6 Eur/MWh, Vokietijoje mažėjo 10 proc. – nuo 119,1 Eur/MWh iki 106,6 Eur/MWh, Lenkijoje mažėjo 11 proc. – nuo 128 Eur/MWh iki 113,8 Eur/MWh, Suomijoje didėjo 51 proc. – nuo 9,2 Eur/MWh iki 13,9 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje liepos 20–26 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo 2 proc. – iki 217,8 GWh (buvo 222,2 GWh). Vartojimas šiemet 6,4 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (204,7 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis sumažėjo 3,2 proc. – iki 240,3 GWh (ankstesnę savaitę buvo 248,2 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 15 proc., palyginti su ankstesne savaite (217 GWh), ir siekė 184,4 GWh. Šalyje pasigaminta 85 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 98 procentus. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 77 procentus.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 91 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 96,5 GWh, arba apie 47 proc. suvartotos elektros.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 80,3 GWh, 25,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 107,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 56,9 GWh.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 59,5 GWh elektros energijos, arba apie 2,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 61,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 13,5 GWh, arba 77,3 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 19,3 GWh – tai 1,7 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 19,6 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 9,4 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 15,7 GWh elektros energijos, arba 23 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 20,4 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 10,6 GWh elektros energijos.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.