Naujiena

Praėjusią savaitę mažėjo naftos ir biokuro kainos

2026 08 10

Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose vis dar daro įtaką energetikos išteklių kainų didėjimui: gamtinių dujų kaina per praėjusią savaitę didėjo 6 proc., o Brent naftos kaina mažėjo 2,5 proc., bet išliko aukšta ir tai lėmė, kad dyzelino bei SND kainos atitinkamai išaugo 0,1 proc. ir 0,4 proc., tik benzino kaina sumažėjo 1,9 procento. Biokuras Lietuvoje praėjusią savaitę pigo 1,34 procento. Dėl savaitės pradžioje buvusios mažesnės vietinės elektros generacijos, importuota daugiau elektros energijos iš Švedijos ir Latvijos, o Lietuvoje elektros kaina padidėjo 3 procentais. Per savaitę šalyje pagaminta 9 proc. mažiau elektros nei jos suvartota, o vietos elektrinės užtikrino 82 proc. viso šalies elektros poreikio. Elektros kainos nereikšmingai kito daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių.

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę, rugpjūčio 37 d., didėjo 6 proc., savaitės kainų vidurkis sudarė 57,34 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (liepos 2731 d.) vidutinė dujų kaina siekė 51,4 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 34,4 Eur/MWh, 2024-aisiais tuo pačiu metu – 36,2 Eur/MWh.


Praėjusią savaitę mažėjo naftos ir biokuro kainos

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 0–3 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 27–56 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 45,83 prieš savaitę buvo 46,68 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 50,77 procentus. Saugyklos užpildymas per savaitę neženkliai sumažėjo, kadangi iki šio mėnesio pabaigos Latvijai remontuojant vamzdynus, negalima importuoti gamtinių dujų iš Lietuvos, tad saugykloje esančios dujos buvo naudojamos šiauriau Lietuvos esančių valstybių poreikiams patenkinti.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 58,84 proc., praėjusią savaitę buvo 57,11 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 72,01 procento.

2026 m. rugpjūčio 3–7 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 175,22 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 504,62 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 0,22 proc. – suvartota 153,01 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 153,34 GWh). Į Latviją išsiųsta 3,78 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 369,03 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 7,92 GWh dujų (0,51 proc., daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,88 GWh).

Brent naftos kaina praėjusią savaitę, rugpjūčio 37 d., siekė 86,3 USD/bbl – tai 2,5 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 88,5 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 67,3 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 78 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kainos bus 1–4 USD/bbl mažesnės nei prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 71–84 USD/bbl ribose.

2026 m. rugpjūčio 3 d., palyginti su liepos 27 d., benzino vidutinės kainos Lietuvoje ir Lenkijoje padidėjo 0,4–2,1 proc., Vokietijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos sumažėjo 0,3–0,6 proc., o Estijoje kainų lygis išliko toks pat, koks ir buvo prieš savaitę. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Estiją, padidėjo 0,5–3,4  proc., o Estijoje kainų lygis išliko toks pat, koks ir buvo prieš savaitę.

Tarp Baltijos šalių mažiausia benzino vidutinė kaina yra Lietuvoje, mažiausia dyzelino vidutinė kaina yra Estijoje.

Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,235 Eur/l.

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 8,4 proc., dyzelino – 0,4 proc.  mažesnė.

Vidutinių degalų kainų Lietuvos degalinėse pokyčiai per savaitę: dyzelino kaina padidėjo 0,1 proc. – iki 2,032 Eur/l, benzino kaina sumažėjo 1,9 proc. – iki 1,782 Eur/l, SND kaina išaugo 0,4 proc. – iki 0,763 Eur/l.

Biokuro kaina per  savaitę Lietuvoje siekė 26,4 Eur/MWh – ji mažėjo 1,34 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 26,8 Eur/MWh. Vidutinė ilgalaikių biokuro sandorių kaina siekia 29,61 Eur/MWh (+0,3 proc. per savaitę), tai 45,8 proc. (20,3 Eur/MWh) daugiau nei prieš metus.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,78 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 17,69 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Biokuro sezoninis atsargų kaupimas: per nagrinėjamą savaitę rezervas padidėjo 2 proc., sukaupta 18 procentų (ankstesniais metais tokiu metu siekdavo 17–18 proc.). Jeigu išliks toks pildymo tempas, iki lapkričio sukauptas rezervas gali pasiekti 42 proc. metų kuro poreikio.


Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 3 proc. – nuo 38,1 Eur/MWh iki 39,1 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkis nežymiai didėjo dėl savaitės pradžioje buvusios mažesnės generacijos, sumažėjus vėjui, tad prireikė importuoti elektros energiją iš Švedijos ir Latvijos.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 37,5 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 95,4 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 83–141 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje – 32–101 Eur/MWh.

Rugpjūčio 3–9 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo  vidutiniškai 2 procentais: Latvijoje kainos didėjo 3 proc. – nuo 38,1 Eur/MWh iki 39,1 Eur/MWh; Estijoje mažėjo 4 proc. – nuo 24,6 Eur/MWh iki 23,6 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 10 proc. – nuo 28,3 Eur/MWh iki 31,2 Eur/MWh; Vokietijoje mažėjo 2 proc. – nuo 116,6 Eur/MWh iki 114,8 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 12 proc. – nuo 123,2 Eur/MWh iki 138,3 Eur/MWh; Suomijoje mažėjo 10 proc. – nuo 14,7 Eur/MWh iki 13,1 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugpjūčio 3–9 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 1 proc. – iki 220,3 GWh (buvo 218,1 GWh). Vartojimas šiemet 10,4 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (199,5 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 1,3 proc. – iki 242,7 GWh (ankstesnę savaitę buvo 239,5 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 1 proc., palyginti su ankstesne savaite (201,7 GWh), ir siekė 199,6 GWh. Šalyje pasigaminta 91 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 92 procentų. Dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, tad bendras elektros poreikis patenkintas 82 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 57 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 127,2 GWh, arba apie 64 proc. suvartotos elektros.

Saulės elektrinės dominavo ir per savaitę pagamino 98,8 GWh, 13,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 87,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 45,5 GWh, arba 54 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės, sumažėjus vėjui, per savaitę pagamino 59,2 GWh elektros energijos, arba apie 20,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 74,7 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 44,4 GWh, arba 25 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 18,1 GWh – tai 11,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 16,2 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 13,8 GWh, arba 23,7 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 15 GWh elektros energijos, arba 4,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 14,4 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 18,9 GWh elektros energijos, arba 25,6 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.