Naujiena
Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome visą reikalingą elektrą, mažėjo degalų kainos, gamtinių dujų kaina kito nežymiai
2026 08 17Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo sutrikimai Persijos įlankoje toliau lemia energetikos išteklių brangimą: gamtinių dujų kaina per savaitę didėjo 0,2 proc., o Brent naftos kaina kilo 2,2 procento. Lietuvoje benzino, dyzelino bei SND vidutinės kainos sumažėjo atitinkamai 1,1 proc., 0,7 proc. ir 0,1 proc., o biokuras pabrango 3,1 procento. Per savaitę šalyje pagaminta elektra užtikrino 101 proc. viso šalies elektros poreikio. Dėl savaitės viduryje sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos, elektra Lietuvoje brango kaip ir daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių, bet išliko pigesnė nei pernai tuo pačiu metu.
Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę, rugpjūčio 10–14 d., didėjo 0,23 proc., savaitės kainų vidurkis sudarė 57,47 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (rugpjūčio 3–7 d) vidutinė dujų kaina siekė 57,34 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 33,37 Eur/MWh, 2024-aisiais tuo pačiu metu – 37,40 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–6 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 28–61 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 44,97 proc., prieš savaitę buvo 45,83 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 51,43 procentus. Iki šio mėnesio pabaigos Latvija remontuoja vamzdynus, todėl negali importuoti gamtinių dujų iš Lietuvos, tad saugykloje esančios dujos buvo naudojamos šiauriau esančių valstybių poreikiams patenkinti.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 60,78 proc., praėjusią savaitę buvo 58,84 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 73,67 procento.
2026 m. rugpjūčio 10–14 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 190,46 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 175,22 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 4,74 proc. – suvartota 160,26 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 153,01 GWh). Į Latviją išsiųsta 5,67 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 3,78 GWh).
Biodujų gamyklose pagaminta 7,27 GWh dujų (8,21 proc., mažiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,92 GWh).
Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, rugpjūčio 10–14 d., siekė 88,2 USD/bbl – tai 2,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 86,3 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 66,2 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 81,2 USD/bbl.
Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 2–5 USD/bbl didesnės nei prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 73–89 USD/bbl ribose.
2026 m. rugpjūčio 10 d., palyginti su rugpjūčio 3 d., benzino vidutinės kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 1,9–5,5 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,8–4,7 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino vidutinės kainos yra Estijoje.
Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 8,1 proc., dyzelino – 0,8 proc. mažesnė.
Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse per savaitę sumažėjo: dyzelino kaina 0,7 proc. – iki 2,018 Eur/l, benzino kaina 1,1 proc. – iki 1,762 Eur/l, SND kaina 0,1proc. – iki 0,765 Eur/l. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,240 Eur/l.
Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 27,2 Eur/MWh – ji didėjo 3,11 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 26,4 Eur/MWh. Vidutinė ilgalaikių biokuro sandorių kaina augo 0,6 proc. ir siekia 29,82 Eur/MWh – tai 46 proc. daugiau nei prieš metus, kai buvo 20,26 Eur/MWh.
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,47 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 17,81 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.
Biokuro sezoninis atsargų kaupimas: per nagrinėjamą savaitę rezervas padidėjo 8,3 proc., sukaupta 19,5 proc., kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu siekdavo apie 23 procentus. Jeigu išliks toks pildymo tempas, iki lapkričio sukauptas rezervas gali pasiekti 55–60 proc. metų kuro poreikio.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 72,2 proc. – nuo 39,1 Eur/MWh iki 67,4 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkis didėjo dėl savaitės viduryje sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos visame Baltijos jūros regione.
Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 81,2 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 105,6 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 83–164 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje – 31–102 Eur/MWh.
Rugpjūčio 10–16 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo vidutiniškai 66 procentais: Latvijoje kainos didėjo 72 proc. – nuo 39,1 Eur/MWh iki 67,4 Eur/MWh; Estijoje didėjo 86 proc. – nuo 23,6 Eur/MWh iki 43,8 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 101 proc. – nuo 31,2 Eur/MWh iki 62,8 Eur/MWh; Vokietijoje didėjo 14 proc. – nuo 114,8 Eur/MWh iki 130,3 Eur/MWh; Lenkijoje mažėjo 2 proc. – nuo 138,3 Eur/MWh iki 135 Eur/MWh; Suomijoje didėjo 120 proc. – nuo 13,1 Eur/MWh iki 28,9 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugpjūčio 10–16 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo 3,2 proc. – iki 213,3 GWh (buvo 220,3 GWh). Vartojimas šiemet 17 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (182,3 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis sumažėjo 3,1 proc. – iki 235,2 GWh (ankstesnę savaitę buvo 242,7 GWh).
Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 19,3 proc., palyginti su ankstesne savaite (199,6 GWh), ir siekė 238 GWh. Šalyje pasigaminta 112 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 91 proc., o bendras elektros poreikis patenkintas 101 procentu. Elektros importas vyko tik tais momentais, kai elektros pasigaminta mažiau nei jos reikėjo.
Šiemet nacionalinė elektros gamyba apie 50 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 158,8 GWh, arba apie 87 proc. suvartotos elektros.
Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 105 GWh elektros energijos, arba apie 77,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 59,2 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 58,6 GWh, arba 44,2 proc. mažiau nei šiemet.
Saulės elektrinės per savaitę pagamino 91,1 GWh, 7,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 98,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 53,9 GWh, arba 40,8 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 18 GWh – tai 0,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18,1 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 17,4 GWh, arba 3,3 proc. mažiau nei šiemet.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 17,5 GWh elektros energijos, arba 16,5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 15 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 24,7 GWh elektros energijos, arba 41,2 proc. daugiau nei šiemet.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.