Naujiena

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, rugpjūčio 17–21 d., didėjo 1,45 proc. – siekė 2,80 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę (rugpjūčio 10–14 d.) kaina buvo 2,76 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 2,74–3,48 USD/MMBtu ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 44,44 proc., prieš savaitę buvo 44,97 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 51,85 procentus. Iki šio mėnesio pabaigos Latvija remontuoja vamzdynus, todėl negali importuoti gamtinių dujų iš Lietuvos, tad saugykloje esančios dujos buvo naudojamos šiauriau esančių valstybių poreikiams patenkinti.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 61,68 proc., praėjusią savaitę buvo 60,78 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 75,99 procento.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 163,40 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 190,46 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 1,24 proc. – suvartota 158,24 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 160,26 GWh). Į Latviją išsiųsta 7,64 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 5,67 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 7,57 GWh dujų (4,13 proc. daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,27 GWh).

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, rugpjūčio 17–21 d., siekė 92,3 USD/bbl – tai 4,6 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 88,2 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 66,9 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 77,4 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 2–5 USD/bbl didesnės nei prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 75–94 USD/bbl ribose.

Benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Vokietijoje rugpjūčio 17 d., palyginti su rugpjūčio 10 d., padidėjo 0,8–4,5 proc., o Lenkijoje kaina sumažėjo 12,7 procento dėl laikinai sumažinto PVM. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Lenkiją, padidėjo 0,8–5,4 proc., o Lenkijoje kaina sumažėjo 9,6 procento dėl laikinai sumažinto PVM.

Tarp Baltijos šalių mažiausia benzino vidutinė kaina yra Lietuvoje, dyzelino mažiausia kaina – Estijoje.

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 8,0 proc., dyzelino – 0,1 proc.  mažesnė.

Degalų vidutinių kainų pokyčiai per savaitę Lietuvos degalinėse: dyzelino kaina padidėjo 1,7 proc. – iki 2,053 Eur/l, benzino kaina padidėjo 1,2 proc. – iki 1,783 Eur/l, SND kaina nepakito –0,765 Eur/l.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 27,03 Eur/MWh – ji sumažėjo 0,7 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 27,22 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,1 proc. ir siekia 29,85 Eur/MWh – tai 46 proc. daugiau nei prieš metus, kai buvo 20,26 Eur/MWh.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,52 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 18,7 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Šios vasaros pabaigoje biokuro kainos pasiekė lygį, kuris atitinka žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę padidėjo 13,5 proc. – sukaupta 21 proc., kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu sukauptos atsargos siekdavo apie 24,5 procentus. Jeigu išliks toks pildymo tempas, iki lapkričio sukauptas rezervas turėtų pasiekti 42 proc. metų kuro poreikio.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 83,6 proc. – nuo 67,4 Eur/MWh iki 123,8 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkis didėjo dėl hidroenergijos deficito Skandinavijos šalyse, kadangi mažėjo pigios hidroelektrinių energijos pasiūla, taip pat dėl savaitės viduryje visame regione ženkliai sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos, kuri antradienį (kai kaina pasiekė apie 179,39 EUR/MWh – didžiausia nuo vasario 19 d.) buvo artima nuliui.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 103 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 103,4 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 85–155 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 32–106 Eur/MWh.

Rugpjūčio 17–23 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo vidutiniškai 76 procentais: Latvijoje kainos didėjo 84 proc. – nuo 67,4 Eur/MWh iki 123,8 Eur/MWh; Estijoje didėjo 112 proc. – nuo 43,8 Eur/MWh iki 93,1 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 92 proc. – nuo 62,8 Eur/MWh iki 120,4 Eur/MWh; Vokietijoje didėjo 11 proc. – nuo 130,3 Eur/MWh iki 144,5 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 1 proc. – nuo 135 Eur/MWh iki 136,3 Eur/MWh; Suomijoje didėjo 147 proc. – nuo 28,9 Eur/MWh iki 71,3 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje per savaitę, palyginus su ankstesne savaite, didėjo 5,8 proc. – iki 225,7 GWh (buvo 213,3 GWh). Vartojimas šiemet 16,3 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (194,0 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 2,6 proc. – iki 241,5 GWh (ankstesnę savaitę buvo 235,2 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 14,6 proc., palyginti su ankstesne savaite (238 GWh), ir siekė 203,3 GWh. Šalyje pasigaminta 90 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 112 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 84 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 41 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 144,4 GWh, arba apie 74 proc. suvartotos elektros.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 105,1 GWh elektros energijos, arba apie 0,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 105 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 55,8 GWh, arba 46,9 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 61,8 GWh, arba 32,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 91,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 46,5 GWh, arba 24,7 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 10,8 GWh – tai 40,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 15,3 GWh, arba 41,8 proc. daugiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 14 GWh elektros energijos, arba 20,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 17,5 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 19,3 GWh elektros energijos, arba 37,9 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.