Naujiena
Praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos JAV biržoje mažėjo, o Europoje šiek tiek pabrango
2026 09 14Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo sutrikimai toliau lėmė energetikos išteklių kainų pokyčius: praėjusią savaitę, gamtinių dujų kainos JAV rinkoje mažėjo 1,7 proc., o Nyderlandų TTF prekybos taške didėjo apie 3 procentus. Brent naftos kaina kilo 7,6 proc., o benzino, dyzelino ir SND vidutinės kainos Lietuvoje padidėjo atitinkamai 4,8 proc., 4,1 proc. ir 2,6 procento. Biokuras Lietuvoje brango 3,2 procento. Lietuvoje didmeninės elektros kainos didėjo 34 proc. dėl planinių remonto darbų „NordBalt“ jungtyje su Švedija ir brangių gamtinių dujų, naudojamų elektros energijai gaminti. Per savaitę šalyje pagaminta elektra patenkino 108 proc. vartojimo ir užtikrino 96 proc. viso šalies poreikio.
Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę, rugsėjo 4–11 d., didėjo 2,99 proc., savaitės kainų vidurkis sudarė 73,3 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 4 d.) vidutinė dujų kaina siekė 71,2 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 32,24 Eur/MWh, 2024-aisiais tuo pačiu metu – 37,56 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–8 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 32–80 Eur/MWh ribose.
Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, rugsėjo 4–11 d., mažėjo 1,72 proc. – siekė 2,85 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 2,90 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 2,82–3,46 USD/MMBtu ribose. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 2,99 USD/MMBtu.
Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 47,06 proc., prieš savaitę buvo 45,94 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 53,83 procentus. Saugykla ėmė pilnėti pasibaigus vamzdynų remontui Latvija – Lietuva.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 68,04 proc., praėjusią savaitę buvo 66,59 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 80,60 procento.
Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 471,34 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 419,36 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 1,21 proc. – suvartota 161,17 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 162,18 GWh). Į Latviją išsiųsta 321,98 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 290,52 GWh).
Biodujų gamyklose pagaminta 7,63 GWh dujų (10,86 proc. mažiau, palyginus su ankstesne savaite – 8,56 GWh).
Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, rugsėjo 7–11 d., siekė 101,7 USD/bbl – tai 7,6 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 94,5 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 66,7 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 71 USD/bbl.
Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–9 USD/bbl didesnės nei prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 74–105 USD/bbl ribose.
2026 m. rugsėjo 7 d., palyginti su rugpjūčio 31 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Estiją, padidėjo 4,2–18,8 proc., o Estijoje kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Estiją, padidėjo 4,2–18,7 proc., o Estijoje kaina nepakito.
Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino vidutinės kainos yra Estijoje.
Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 7,7 proc., dyzelino – 1 proc. didesnė.
Degalų vidutinės kainos per savaitę Lietuvos degalinėse išaugo: dyzelino kaina padidėjo 4,1 proc. – iki 2,167 Eur/l, benzino kaina padidėjo 4,8 proc. – iki 1,921 Eur/l, SND kaina 2,6 proc. – iki 0,798 Eur/l.
Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 30,4 Eur/MWh – ji padidėjo 3,19 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 29,46 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,4 proc. ir siekia 30,51 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus.
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,94 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,05 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.
Šios vasaros pabaigoje biokuro kainos pasiekė lygį, kuris atitinka žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).
Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę padidėjo 8,3 proc. – sukaupta 26 proc., kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu sukauptos atsargos siekdavo apie 27,7 procentus. Vertinant paskutinius penkis metus galutinis ilgalaikių sandorų dalis sudarydavo apie 35 proc. nuo reikiamo kiekio.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 34 proc. – nuo 85,4 Eur/MWh iki 114,6 Eur/MWh. Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis didėjo dėl planinių remonto darbų „NordBalt“ jungtyje su Švedija ir brangių gamtinių dujų, naudojamų elektros energijos gamybai. Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 93,9 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 96,7 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 98–225 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 34–128 Eur/MWh.
Rugsėjo 7–13 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo vidutiniškai 25 procentais: Latvijoje kainos didėjo 34 proc. – nuo 85,4 Eur/MWh iki 114,6 Eur/MWh; Estijoje didėjo 7 proc. – nuo 60,3 Eur/MWh iki 64,3 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 23 proc. – nuo 82,7 Eur/MWh iki 101,3 Eur/MWh; Vokietijoje didėjo 44 proc. – nuo 113,1 Eur/MWh iki 162,4 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 23 proc. – nuo 134,4 Eur/MWh iki 165,2 Eur/MWh; Suomijoje didėjo 14 proc. – nuo 45,7 Eur/MWh iki 52,1 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 7–13 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo 0,8 proc. – iki 230,3 GWh (buvo 232,2 GWh). Vartojimas šiemet 9,5 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (210,4 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 0,9 proc. – iki 258,44 GWh (ankstesnę savaitę buvo 256,1 GWh).
Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 4,1 proc., palyginti su ankstesne savaite (238,6 GWh), ir siekė 248,4 GWh. Šalyje pasigaminta 108 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 103 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 96 procentais.
Šiemet nacionalinė generacija yra apie 51 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 164 GWh, arba apie 78 proc. suvartotos elektros.
Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 128,1 GWh elektros energijos, arba apie 6,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 136,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 80,2 GWh, arba 37,4 proc. mažiau nei šiemet.
Saulės elektrinės per savaitę pagamino 74,9 GWh, 21,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 61,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 38,8 GWh, arba 48,2 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 22,5 GWh – tai 29,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,4 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 14,6 GWh, arba 35 proc. mažiau nei šiemet.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 8,8 GWh elektros energijos, arba 7,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 9,6 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 25,5 GWh elektros energijos, arba 188,6 proc. daugiau nei šiemet.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.