Naujiena

Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai daugiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 171,5 procento. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 33–80 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, rugsėjo 14–18 d., didėjo 0,35 proc. – siekė 2,86 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 2,85 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 2,88–3,37 USD/MMBtu ribose. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 2,90 USD/MMBtu.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 48,11 proc., prieš savaitę buvo 47,06 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 54,84 procento. Saugykla pildoma pasibaigus vamzdynų remontui tarp Latvijos ir Lietuvos. Jei užpildymo lygis augs vidutiniškai apie 2 proc. per savaitę, lapkričio 1 d. saugykla gali būti užpildyta 55 procentų. Tikslas – užpildyti 80–90 proc., pernai didžiausias užpildymas buvo lapkričio 17 d. – 60 procentų.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 69,62 proc., praėjusią savaitę buvo 68,04 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 81,85 procento. Jei pildymo tempas nesikeis, lapkričio 1 d. užpildymas gali siekti apie 80 proc. Tikslas –pasiekti 90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. (pagal naują EK reglamentą). Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 458,52 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 471,34 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 20,67 proc. – suvartota 194,48 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 161,17 GWh). Į Latviją išsiųsta 258,89 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 321,98 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 8,1 GWh dujų (6,16 proc. daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,63 GWh).

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, rugsėjo 14– 18 d., siekė 105,8 USD/bbl – tai 4 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 101,7 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 67,6 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 73,9 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais bus 1 USD/bbl mažesnės, tačiau artimiausiais metais 2 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 74–104 USD/bbl ribose.

Rugsėjo 14 d., palyginti su rugsėjo 7 d., benzino vidutinės kainos visose ES šalyse padidėjo 0,6–5,6 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 1,2–7,4 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino vidutinės kainos yra Estijoje.

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 7,1 proc., dyzelino – 1,2 proc. didesnė.

Degalų vidutinės kainos per savaitę Lietuvos degalinėse išaugo: dyzelino kaina padidėjo 2,5 proc. – iki 2,222 Eur/l, benzino kaina padidėjo 1 proc. – iki 1,940 Eur/l, SND kaina 2,2 proc. – iki 0,816 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 1287–1339 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesne, padidėjo 5,2 proc. – nuo 1242 USD/t iki 1306 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1513–1600 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesne, padidėjo 2,5 proc. – nuo 1507 USD/t iki 1544 USD/bbl. Dyzelino didmeninė ARA kaina rugsėjo 15 d. siekė 1600 USD/t – tai aukščiausia kaina nuo balandžio 2 d., kai ši kaina siekė 1525 USD/t bei viršijo aukščiausią fiksuotą kainą, kuri buvo 2022 m. kovo 8 d. ir siekė 1572 USD/t.

Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1585–1710 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesne, padidėjo 10,1 proc.– nuo 1494 USD/t iki 1645 USD/bbl. 

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 30,12 Eur/MWh – ji sumažėjo 0,92 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 30,4 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,4 proc. ir siekia 30,63 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 18,34 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,27 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Rudens pradžioje biokuro kainos pasiekė žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę nepakito – sukaupta 26 proc., kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu sukauptos atsargos siekdavo apie 29,8 procentus. Vertinant paskutinius penkis metus galutinis ilgalaikių sandorų dalis sudarydavo apie 35 proc. nuo reikiamo kiekio.

Rugsėjį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje sumažėjo iki 8,07 ct/kWh, arba 0,49 proc. mažiau nei rugpjūtį (8,11 ct/kWh) ir 27,49 proc. daugiau nei prieš metus (6,33 ct/kWh). Lietuvoje šilumos kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių: LV vidurkis – 8,55 ct/kWh, EE – 8,62 kWh. 

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 17 proc. – nuo 114,6 Eur/MWh iki 94,7 Eur/MWh. Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis mažėjo dėl antradienį po remonto pradėjusios veikti “NordBalt” jungties. Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 52,8 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 98,1 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 107–225 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 39–128 Eur/MWh.

Rugsėjo 14–20 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių mažėjo vidutiniškai 10 procentų: Latvijoje kainos mažėjo 17 proc. – nuo 114,6 Eur/MWh iki 95 Eur/MWh; Estijoje didėjo 8 proc. – nuo 64,3 Eur/MWh iki 69,2 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje mažėjo 13 proc. – nuo 101,3 Eur/MWh iki 88,3 Eur/MWh; Vokietijoje –17 proc., nuo 162,4 Eur/MWh iki 135,3 Eur/MWh; Lenkijoje – 5 proc., nuo 165,2 Eur/MWh iki 156,3 Eur/MWh; Suomijoje mažėjo 7 proc. – nuo 52,1 Eur/MWh iki 48,3 Eur/MWh.

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos pakito skirtingai: vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo nuo 0,300 Eur/kWh iki 0,309 Eur/kWh; planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina sumažėjo 0,1 proc. ir sudaro 0,311 Eur/kWh.

Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh kainos yra apie 25 proc. didesnės nei buvo prieš metus. Tačiau ir didmeninė elektros energijos vidutinė kaina 2026 m. sausio–rugpjūčio mėn. yra 20 proc. didesnė už to paties laikotarpio 2025 m. vidutinę kainą. Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę sumažėjo dėl sumažėjusios nuo 0,115 Eur/kWh iki 0,095 Eur/kWh didmeninės elektros energijos kainos ir buvo 8,2 proc. mažesnė (siekė 0,267 Eur/kWh) už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,291 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 14–20 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 0,9 proc. – iki 232,3 GWh (buvo 230,3 GWh). Vartojimas šiemet 14,2 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (203,4 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis sumažėjo 3 proc. – iki 250,8 GWh (ankstesnę savaitę buvo 258,4 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 17,8 proc., palyginti su ankstesne savaite (248,4 GWh), ir siekė 204,1 GWh. Šalyje pasigaminta 88 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 108 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 81 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 14 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 178,3 GWh, arba apie 88 proc. suvartotos elektros. Šiemet turėjome 94 d., iš kurių 11 pilnų savaičių, kai vietinė elektros gamyba tenkino šalies suvartojimą ir 66 d., iš jų pilnas 4 savaites, kai bendras šalies elektros poreikis buvo pilnai patenkintas.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 48,5 GWh, 35,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 74,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 31,9 GWh, arba 34,2 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 110,2 GWh elektros energijos, arba apie 14 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 128,1 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 105,8 GWh, arba 4 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 9,1 GWh – tai 59,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 22,5 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 12,3 GWh, arba 35,5 proc. daugiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 22,1 GWh elektros energijos, arba 149,7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 8,8 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 23,6 GWh elektros energijos, arba 6,8 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.