Naujiena

Pirma savaitė, kai gamtinių dujų kaina mažėjo 0,26 proc. ir siekė 76 Eur/MWh, po vienuolikos savaičių kainų didėjimo (nuo liepos 8 d.). Nors dujų kainos nepasiekė istoriškai aukščiausių kainų, kurios buvo 2022 m. (247 Eur/MWh), tačiau yra didžiausios nuo 2023 metų. Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai daugiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 170,9 procento. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 0–7 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 34–72 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, rugsėjo 21–25 d., didėjo 1,4 proc. – siekė 2,9 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 2,86 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 3,05–3,45 USD/MMBtu ribose. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 2,90 USD/MMBtu.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 48,28 proc., prieš savaitę buvo 48,11 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 55,61 procento. Jei užpildymo lygis augs vidutiniškai apie 0,5 proc. per savaitę, lapkričio 1 d. saugykla gali būti užpildyta 51 procentų. Tikslas – užpildyti 80–90 proc., pernai didžiausias užpildymas buvo lapkričio 17 d. – 60 procentų.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 70,87 proc., praėjusią savaitę buvo 69,62 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 82,5 procento. Jei pildymo tempas nesikeis, lapkričio 1 d. užpildymas gali siekti apie 80 proc. Tikslas – pasiekti 90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. (pagal naują EK reglamentą). Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 402,57 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 458,52 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 9,89 proc. – suvartota 175,25 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 194,48 GWh). Į Latviją išsiųsta 233,07 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 258,89 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 7,86 GWh dujų (2,96 proc. mažiau, palyginus su ankstesne savaite – 8,1 GWh).

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, rugsėjo 21– 25 d., siekė 102,7 USD/bbl – tai 2,9 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 105,8 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 68,6 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 73,2 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais bus 2 USD/bbl mažesnės, tačiau artimiausiais metais 1 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 75–104 USD/bbl ribose.

Rugsėjo 21 d., palyginti su rugsėjo 14 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,2–1,4 proc., išskyrus Lenkiją ir Vokietiją, kur sumažėjo atitinkamai 0,1 ir 0,4 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 1,3–3,5 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino vidutinės kainos yra Estijoje.

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 6,8 proc., dyzelino – 1,4 proc. didesnė.

Degalų vidutinės kainos per savaitę Lietuvos degalinėse išaugo: dyzelino kaina padidėjo 2,7 proc. – iki 2,280 Eur/l, benzino kaina padidėjo 1,8 proc. – iki 1,973 Eur/l, SND kaina 1,1 proc. – iki 0,825 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 1240–1281 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 4,0 proc. – nuo 1306 USD/t iki 1256 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1443–1509 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 5,5 proc. – nuo 1544 USD/t iki 1464 USD/bbl. Dyzelino didmeninė ARA kaina rugsėjo 15 d. siekė 1600 USD/t, tai yra aukščiausia kaina nuo balandžio 2 d., kai kaina siekė 1525 USD/t bei viršijo aukščiausią fiksuotą kainą, kuri buvo 2022 m. kovo 8 d. ir siekė 1572 USD/t.

Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1527–1603 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 6,0 proc.– nuo 1645 USD/t iki 1553 USD/bbl.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 30,98 Eur/MWh – ji padidėjo 0,92 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 30,12 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,5 proc. ir siekia 30,79 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 18,71 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,68 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Rudens pradžioje biokuro kainos pasiekė žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę nepakito – sukaupta 27 proc. reikiamo kuro kiekio, kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu sukauptos atsargos siekdavo apie 30 procentų. Vertinant pastaruosius penkerius metus galutinis ilgalaikių sandorų dalis sudarydavo apie 35 proc. nuo reikiamo kiekio.

Rugsėjį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje sumažėjo iki 8,07 ct/kWh, arba 0,49 proc. mažiau nei rugpjūtį (8,11 ct/kWh) ir 27,49 proc. daugiau nei prieš metus (6,33 ct/kWh). Lietuvoje šilumos kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių: LV vidurkis – 8,55 ct/kWh, EE – 8,62 kWh.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 47 proc. – nuo 94,7 Eur/MWh iki 139,1 Eur/MWh. Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis didėjo dėl nepakankamos vietinės generacijos ketvirtadienį – sekmadienį, kai vėjo elektrinės gamino dvigubai mažiau elektros lyginant su savaitės pradžia.  Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 80,1 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 44,3 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 163–198 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 89–115 Eur/MWh.

Rugsėjo 21–27 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo  vidutiniškai 38 procentais: Latvijoje kainos didėjo 46 proc. – nuo 95 Eur/MWh iki 139,1 Eur/MWh; Estijoje didėjo 43 proc. – nuo 69,2 Eur/MWh iki 99,3 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 56 proc. – nuo 88,3 Eur/MWh iki 137,8 Eur/MWh; Vokietijoje didėjo 14 proc. – nuo 135,3 Eur/MWh iki 154,2 Eur/MWh; Lenkijoje mažėjo 2 proc. – nuo 156,3 Eur/MWh iki 153,8 Eur/MWh; Suomijoje didėjo 63 proc. – nuo 48,3 Eur/MWh iki 78,6 Eur/MWh.

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos didėjo. Vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo nuo 0,309 Eur/kWh iki 0,310 Eur/kWh; planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina padidėjo nuo  0,311 Eur/kWh iki 0,312 kWh.

Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų siūlomos fiksuotos kainos planų 1 kWh kainos yra apie 24 proc. didesnės nei buvo prieš metus. Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę padidėjo dėl nuo 0,095 Eur/kWh iki 0,139 Eur/kWh padidėjusios didmeninės elektros energijos kainos ir buvo 20,2 proc. didesnė (siekė 0,321 Eur/kWh) už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,267 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 21–27 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 1,3 proc. – iki 235,3 GWh (buvo 232,3 GWh). Vartojimas šiemet 13,4 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (207,5 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 3,1 proc. – iki 258,6 GWh (ankstesnę savaitę buvo 250,8 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 0,3 proc., palyginti su ankstesne savaite (204,1 GWh), ir siekė 204,6 GWh. Šalyje pasigaminta 87 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 88 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 79 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 53 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 134 GWh, arba apie 65 proc. suvartotos elektros. Šiemet turėjome 97 d., iš kurių 11 pilnų savaičių, kai vietinė elektros gamyba tenkino šalies suvartojimą ir 67 d., iš jų pilnas 4 savaites, kai bendras šalies elektros poreikis buvo pilnai patenkintas.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 36,8 GWh, 24,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 48,5 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 32,7 GWh, arba 11,3 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 120,8 GWh elektros energijos, arba apie 9,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 110,2 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 38,7 GWh, arba 67,9 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 15,5 GWh – tai 70,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 9,1 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 14,3 GWh, arba 7,6 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 16,8 GWh elektros energijos, arba 23,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 22,1 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 40,8 GWh elektros energijos, arba 142,7 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.