Naujiena

Antra savaitė, kai gamtinių dujų kaina mažėjo 3,16 proc. ir siekė 73,58 Eur/MWh, po vienuolikos savaičių kainų didėjimo (nuo liepos 8 d.). Dujų kainos yra didžiausios nuo 2023 metų. Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai daugiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 162,3 procento. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 2–3 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 35–75 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, rugsėjo 28 d. – spalio 2 d., didėjo 8,97 proc. – siekė 3,16 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 2,9 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 3,02–3,33 USD/MMBtu ribose. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 2,98 USD/MMBtu.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 49,06 proc., prieš savaitę buvo 48,28 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 56,7 procento. Jei užpildymo lygis augs vidutiniškai apie 1,6 proc. per savaitę, lapkričio 1 d. saugykla gali būti užpildyta 55 procentų. Tikslas – užpildyti 80–90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. (pagal naują EK reglamentą).

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 72,4 proc., praėjusią savaitę buvo 70,87 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 82,9 procento. Jei pildymo tempas nesikeis, lapkričio 1 d. užpildymas gali siekti apie 80 proc. Tikslas – pasiekti 90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 305,48 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 402,57 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 45,82 proc. – suvartota 94,95 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 175,25 GWh). Į Latviją išsiųsta 223,24 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 233,07 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 7,78 GWh dujų (1,02 proc. mažiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,86 GWh).

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, rugsėjo 28 d. – spalio 2 d., siekė 103,2 USD/bbl – tai 0,5 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 102,7 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 65,8 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 75,0 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpius bus 1–5 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 75–105 USD/bbl ribose.

Benzino vidutinės kainos rugsėjo 28 d., palyginti su rugsėjo 21 d. visose lyginamose šalyse padidėjo 0,2–2,0 proc., išskyrus Vokietiją, kur sumažėjo 0,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai 6,0 ir 1,0 proc., vidutinė kaina sumažėjo Latvijoje, Lietuvoje, Vokietijoje atitinkamai 1,7, 0,2 ir 0,8 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Estijoje, o dyzelino vidutinės kainos Latvijoje. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra mažesnė 7,1 proc., o dyzelino kaina didesnė 0,7 procento.

Degalų vidutinės kainos per savaitę Lietuvos degalinėse neženkliai sumažėjo: dyzelino kaina sumažėjo 0,48 proc. – iki 2,269 Eur/l, benzino kaina sumažėjo 0,46 proc. – iki 1,965 Eur/l, SND kaina padidėjo 0,73 proc. – iki 0,831 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 1166–1281 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 2,6 proc. – nuo 1256 USD/t iki 1224 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1380–1464 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 2,5 proc. – nuo 1564 USD/t iki 1427 USD/bbl. Dyzelino didmeninė ARA kaina rugsėjo 15 d. siekė 1600 USD/t, tai yra aukščiausia kaina nuo balandžio 2 d., kai kaina siekė 1525 USD/t bei viršijo aukščiausią fiksuotą kainą, kuri buvo 2022 m. kovo 8 d. ir siekė 1572 USD/t.

Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1492–1580 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 0,8 proc.– nuo 1553 USD/t iki 1541 USD/bbl. Konfliktas Irane neturi tiesioginės įtakos Lietuvos aviacinio kuro tiekimui, nes Lietuva aviacinio kuro neimportuoja kaip galutinio produkto – jis gaminamas Mažeikiuose iš importuojamos žaliavinės naftos. Konflikto poveikis daugiausia pasireiškia per pasaulinių naftos kainų augimą, o ne per fizinį kuro trūkumą.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 29,71 Eur/MWh – ji sumažėjo 4,1 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 30,98 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,7 proc. ir siekia 31,0 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 18,97 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,52 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Rudens pradžioje biokuro kainos pasiekė žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę nepakito – sukaupta 34 proc. reikiamo kuro kiekio, kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu sukauptos atsargos siekdavo apie 35 procentų. Vertinant pastaruosius penkerius metus galutinis ilgalaikių sandorų dalis sudarydavo apie 35 proc. nuo reikiamo kiekio.

Spalį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje sumažėjo iki 7,6 ct/kWh, arba 5,82 proc. mažiau nei rugsėjį (8,07 ct/kWh) ir 15,5 proc. daugiau nei prieš metus (6,58 ct/kWh). Lietuvoje šilumos kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių: LV vidurkis – 8,55 ct/kWh, EE – 8,62 kWh.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 47 proc. – nuo 139,1 Eur/MWh iki 73,2 Eur/MWh. Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis mažėjo dėl išaugusios saulės elektrinių generacijos, elektros kainų kritimo kai kuriose regiono valstybėse ir lietingesnių orų prognozių, kurių dėka regiono hidrologinio balanso deficitas per dvi savaites turėtų sumažėti nuo 15,1 iki 13,2 TWh. Spalio 5 d. didmeninė elektros kaina Lietuvoje pasiekė 6,99 Eur/MWh lygį, mažiausia vidutinė dienos kaina nuo rugsėjo 19 dienos.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 85 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 131,2 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 163–183 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 85–111 Eur/MWh.

Rugsėjo 28d. – spalio 4 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių mažėjo  vidutiniškai 22 procentais: Latvijoje kainos mažėjo 47 proc. – nuo 139,1 Eur/MWh iki 73,2 Eur/MWh; Estijoje mažėjo 31 proc. – nuo 99,3 Eur/MWh iki 68,3 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 4 proc. – nuo 137,8 Eur/MWh iki 142,9 Eur/MWh; Vokietijoje didėjo 14 proc. – nuo 154,2 Eur/MWh iki 176,4 Eur/MWh; Lenkijoje mažėjo 6 proc. – nuo 153,8 Eur/MWh iki 144,9 Eur/MWh; Suomijoje mažėjo 38 proc. – nuo 78,6 Eur/MWh iki 48,8 Eur/MWh.

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos didėjo. Vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo nuo 0,310 Eur/kWh iki 0,318 Eur/kWh; planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina padidėjo nuo 0,312 Eur/kWh iki 0,317 kWh.

Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų siūlomos fiksuotos kainos planų 1 kWh kainos yra apie 26 proc. didesnės nei buvo prieš metus. Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę sumažėjo dėl nuo  0,139 Eur/kWh iki 0,073 Eur/kWh sumažėjusios didmeninės elektros energijos kainos ir buvo 25 proc. mažesnė (siekė 0,241 Eur/kWh) už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,321 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo 0,9 proc. – iki 233,1 GWh (buvo 235,3 GWh). Vartojimas šiemet 3,9 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (224,4 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis sumažėjo 1,8 proc. – iki 254 GWh (ankstesnę savaitę buvo 258,6 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 11 proc., palyginti su ankstesne savaite (204,6 GWh), ir siekė 182,1 GWh. Šalyje pasigaminta 78 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 87 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 71,7 procento.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 25 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 145,9 GWh, arba apie 65 proc. suvartotos elektros. Šiemet turėjome 97 d., iš kurių 11 pilnų savaičių, kai vietinė elektros gamyba tenkino šalies suvartojimą ir 67 d., iš jų pilnas 4 savaites, kai bendras šalies elektros poreikis buvo pilnai patenkintas.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 63,7 GWh, 72,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 36,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 28,9 GWh, arba 54,6 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 74,5 GWh elektros energijos, arba apie 38,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 120,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 61 GWh, arba 18,1 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 15,5 GWh – tai 0,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,5 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 14,4 GWh, arba 7 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 15,9 GWh elektros energijos, arba 5,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 16,8 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 31,5 GWh elektros energijos, arba 98,4 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.