Naujiena

Kainos vėl ėmė didėti po dviejų savaičių mažėjimo. Dujų kainos yra didžiausios nuo 2023 metų. Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai daugiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 164,6 procento. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–6 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 36–81 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, spalio 5–9 d., mažėjo 5,06 proc. – siekė 3 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 3,16 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 3,02–3,49 USD/MMBtu ribose. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 3,26 USD/MMBtu.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 49,61 proc., prieš savaitę buvo 49,06 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 58,13 procento. Jei užpildymo lygis augs vidutiniškai apie 1,6 proc. per savaitę, lapkričio 1 d. saugykla gali būti užpildyta 53 procentų. Tikslas – užpildyti 80–90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. (pagal naują EK reglamentą).

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 73,6 proc., praėjusią savaitę buvo 72,4 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 83,15 procento. Jei pildymo tempas nesikeis, lapkričio 1 d. užpildymas gali siekti apie 77 proc. Tikslas – pasiekti 90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 261,12 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 305,48 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 19,36 proc. – suvartota 76,57 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 94,95 GWh). Į Latviją išsiųsta 257,85 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 223,24 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 9,8 GWh dujų (25,96 proc. daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,78 GWh).

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, spalio 5–9 d., siekė 102 USD/bbl – tai 1,2 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 103,2 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 65 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 78,6 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpius bus 1–3 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 76–105 USD/bbl ribose.

Spalio 5 d., palyginti su rugsėjo 28 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose ES šalyse sumažėjo 0,8–18 proc., išskyrus Estiją, kur padidėjo 0,9 procento. Dyzelino vidutinės kainos ES šalyse sumažėjo 0,5–14,4 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Lietuvoje, o dyzelino vidutinės kainos mažiausios Latvijoje. Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 3 proc., dyzelino – 4,4 proc. didesnė.

Degalų vidutinės kainos per savaitę Lietuvos degalinėse sumažėjo: dyzelino kaina mažėjo 2,16 proc. – iki 2,221 Eur/l, benzino kaina mažėjo 2,02 proc. – iki 1,926 Eur/l, SND kaina padidėjo 1,32 proc. – iki 0,842 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 1170–1277 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 0,9 proc. – nuo 1224 USD/t iki 1213 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1375–1497 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 0,9 proc. – nuo 1427 USD/t iki 1416 USD/bbl. Dyzelino didmeninė ARA kaina rugsėjo 15 d. siekė 1600 USD/t – tai aukščiausia kaina nuo balandžio 2 d., kai siekė 1525 USD/t bei viršijo aukščiausią fiksuotą kainą, kuri buvo 2022 m. kovo 8 d., kai siekė 1572 USD/t.

Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1516–1712 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, padidėjo 4 proc.– nuo 1541 USD/t iki 1602 USD/bbl.

Konfliktas Irane neturi tiesioginės įtakos Lietuvos aviacinio kuro tiekimui, nes Lietuva aviacinio kuro neimportuoja kaip galutinio produkto – jis gaminamas Mažeikiuose iš importuojamos žaliavinės naftos. Konflikto poveikis daugiausia pasireiškia per pasaulinių naftos kainų augimą, o ne per fizinį kuro trūkumą.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 30,81 Eur/MWh – ji padidėjo 3,7 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 29,71 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,3 proc. ir siekia 31,1 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,17 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,37 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Rudens pradžioje biokuro kainos pasiekė žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę nepakito – sukaupta 34 proc. reikiamo kuro kiekio, kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu sukauptos atsargos siekdavo apie 35 procentų. Vertinant pastaruosius penkerius metus galutinis ilgalaikių sandorų dalis sudarydavo apie 35 proc. nuo reikiamo kiekio.

Spalį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje sumažėjo iki 7,6 ct/kWh, arba 5,82 proc. mažiau nei rugsėjį (8,07 ct/kWh) ir 15,5 proc. daugiau nei prieš metus (6,58 ct/kWh). Lietuvoje šilumos kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių: Latvijos kainų vidurkis – 8,55 ct/kWh, Estijos – 8,62 kWh.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 10 proc. – nuo 73,2 Eur/MWh iki 80,5 Eur/MWh. Didmeninės elektros kainos vidurkis didėjo dėl Švedijos „Oskarshamn 3“ branduolinės elektrinės bloko sustabdymo spalio 6–9 d. naujos įrangos bandymams. Spalio 5 d. didmeninė elektros kaina Lietuvoje pasiekė 6,99 Eur/MWh lygį, mažiausia vidutinė dienos kaina nuo rugsėjo 19 dienos.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 126,2 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 60,7 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 163–183 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 85–111 Eur/MWh.

Spalio 5–11 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių mažėjo vidutiniškai 17 procentų: Latvijoje kainos didėjo 6 proc. – nuo 73,2 Eur/MWh iki 77,8 Eur/MWh; Estijoje mažėjo 32 proc. – nuo 68,3 Eur/MWh iki 46,4 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje mažėjo 29 proc. – nuo 142,9 Eur/MWh iki 100,9 Eur/MWh; Vokietijoje mažėjo 24 proc. – nuo 176,4 Eur/MWh iki 134,5 Eur/MWh; Lenkijoje mažėjo 10 proc. – nuo 144,9 Eur/MWh iki 130,6 Eur/MWh; Suomijoje mažėjo 38 proc. – nuo 48,8 Eur/MWh iki 30,2 Eur/MWh.

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos mažėjo. Vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę sumažėjo nuo 0,318 Eur/kWh iki 0,315 Eur/kWh; planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina sumažėjo nuo 0,317 Eur/kWh iki 0,315 kWh.

Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų siūlomos fiksuotos kainos planų 1 kWh kainos yra apie 26 proc. didesnės nei buvo prieš metus (siekė 0,251 Eur/kWh). Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę padidėjo dėl nuo 0,073 Eur/kWh iki 0,081 Eur/kWh padidėjusios didmeninės elektros energijos kainos ir buvo 2,9 proc. didesnė (siekė 0,248 Eur/kWh) už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,241 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 5–11 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 2,3 proc. – iki 238,4 GWh (buvo 233,1 GWh). Vartojimas šiemet 10 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (216,7 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 3,8 proc. – iki 263,7 GWh (ankstesnę savaitę buvo 254 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,7 proc., palyginti su ankstesne savaite (182,1 GWh), ir siekė 239,9 GWh. Šalyje pasigaminta 101 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 78 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 91 procentu.

Šiemet nacionalinė elektros generacija yra apie 42 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 169,5 GWh, arba apie 78 proc. suvartotos elektros. Šiemet turėjome 101 d., iš kurių 12 pilnų savaičių, kai vietinė elektros gamyba tenkino šalies suvartojimą ir 69 d., iš jų pilnas 4 savaites, kai bendras šalies elektros poreikis buvo pilnai patenkintas.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 35,2 GWh, 44,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 63,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 24 GWh, arba 31,9 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 167,1 GWh elektros energijos, arba apie 124,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 74,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 76,2 GWh, arba 54,4 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 13,4 GWh – tai 13,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,5 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 12,3 GWh, arba 8,2 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 13 GWh elektros energijos, arba 18,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 15,9 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 44,9 GWh elektros energijos, arba 246,6 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.