Naujiena

Po dviejų savaičių kainų mažėjimo, dujų kainos didėja antrą savaitę. Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai daugiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu ir jų kainos yra didžiausios nuo 2023 metų. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 178,3 procento. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 3–7 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 39–88 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, spalio 12–16 d., didėjo 6,7 proc. – siekė 3,2 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 3 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 3,09–3,37 USD/MMBtu ribose. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 2,9 USD/MMBtu.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 49,96 proc., prieš savaitę buvo 49,61 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 57,7 procento. Jei užpildymo tempas nesikeis, lapkričio 1 d. saugykla gali būti užpildyta 51 procentų. Tikslas – užpildyti 80–90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. (pagal naują EK reglamentą).

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 74,47 proc., praėjusią savaitę buvo 73,6 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 82,78 procento. Jei pildymo tempas nesikeis, lapkričio 1 d. užpildymas gali siekti apie 75 proc. Tikslas – pasiekti 90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 161,72 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 261,12 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 40,28 proc. – suvartota 107,41 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 76,57 GWh). Į Latviją išsiųsta 163,16 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 257,85 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose per savaitę pagamintas rekordinis dujų kiekis – 11,21 GWh, arba 14,39 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę (9,8 GWh). Iki šiol savaitinė biodujų gamyba neviršydavo 10 GWh, todėl šis rezultatas yra didžiausias iki šiol užfiksuotas savaitės gamybos rodiklis.

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, spalio 12–16 d., siekė 106,9 USD/bbl – tai 4,8 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 102 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 62 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 74,5 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpiu kaina bus 3–5 USD/bbl didesnė nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 78–110 USD/bbl ribose.

Spalio 12 d., palyginti su spalio 5 d., benzino vidutinės kainos visose ES šalyse mažėjo 0,7–1,3 proc., išskyrus Vokietiją ir Lenkiją, kur padidėjo atitinkamai 0,8 ir 3,3 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose šalyse sumažėjo 1,6–4 proc., išskyrus Vokietiją ir Lenkiją, kur padidėjo 0,7–1,7 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino vidutinės kainos yra Estijoje. Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 4,2 proc., dyzelino – 3,2 proc. didesnė.

Degalų vidutinės kainos per savaitę Lietuvos degalinėse padidėjo: dyzelino kaina nepakito ir liko 2,221 Eur/l, benzino kaina padidėjo 1,45 proc. – iki 1,954 Eur/l, SND kaina padidėjo 5,11 proc. – iki 0,885 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 1143–1306 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 0,5 proc. – nuo 1213 USD/t iki 1219 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1445–1514 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 4,9 proc. – nuo 1416 USD/t iki 1486 USD/bbl. Dyzelino didmeninė ARA kaina rugsėjo 15 d. siekė 1600 USD/t – tai aukščiausia kaina nuo balandžio 2 d., kai siekė 1525 USD/t bei didesnė už aukščiausią fiksuotą kainą, kuri buvo 2022 m. kovo 8 d. ir siekė 1572 USD/t.

Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1627–1730 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 4,3 proc.– nuo 1602 USD/t iki 1671 USD/bbl. Konfliktas Irane neturi tiesioginės įtakos Lietuvos aviacinio kuro tiekimui, nes į mūsų šalį aviacinio kuro neimportuojama kaip galutinio produkto – jis gaminamas Mažeikiuose iš importuojamos žaliavinės naftos. Konflikto poveikis daugiausia pasireiškia per pasaulinių naftos kainų augimą, o ne per fizinį kuro trūkumą.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 32,35 Eur/MWh – ji padidėjo 5 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 30,81 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,2 proc. ir siekia 31,16 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,98 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,44 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Rudens viduryje biokuro kainos pasiekė ir viršijo žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę padidėjo – sukaupta 35 proc. reikiamo kuro kiekio. Vertinant pastaruosius penkerius metus, galutinis ilgalaikių sandorų dalis sudarydavo apie 35 proc. nuo reikiamo kiekio.

Spalį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje sumažėjo iki 7,6 ct/kWh, arba 5,82 proc. mažiau nei rugsėjį (8,07 ct/kWh) ir 15,5 proc. daugiau nei prieš metus (6,58 ct/kWh). Lietuvoje šilumos kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių: LV vidurkis – 8,55 ct/kWh, EE – 8,62 kWh.


Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 98 proc. – nuo 80,5 Eur/MWh iki 159,5 Eur/MWh. Tai didžiausias savaitės vidurkis nuo vasario 9–15 d., kai elektra vidutiniškai kainavo 168,6 Eur/MWh. Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis didėjo dėl sezoniškumo sumažėjus vėjo elektrinių generacijai ir didėjant gamybai dujų elektrinėse, o trūkstama energija importuota. Spalio 13 d. didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo itin aukšta 221,05 Eur/MWh (didžiausia kaina nuo rugsėjo 14 d., kai buvo 252,05 Eur/MWh, arba 7 didžiausia dienos didmeninė elektros kaina šiais metais, didžiausia buvo vasario 3 d., kai siekė 389,01 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 130,2 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 57,5 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 163–201 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 105–129 Eur/MWh.

Spalio 12–18 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo  vidutiniškai 79 procentais: Latvijoje kainos didėjo 105 proc. – nuo 77,8 Eur/MWh iki 159,5 Eur/MWh; Estijoje didėjo 161 proc. – nuo 46,4 Eur/MWh iki 121,1 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 53 proc. – nuo 100,9 Eur/MWh iki 154,7 Eur/MWh; Vokietijoje didėjo 36 proc. – nuo 134,5 Eur/MWh iki 182,6 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 26 proc. – nuo 130,6 Eur/MWh iki 164,1 Eur/MWh; Suomijoje didėjo 77 proc. – nuo 30,2 Eur/MWh iki 53,3 Eur/MWh.

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos beveik nepasikeitė. Vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo nuo 0,315 Eur/kWh iki 0,316 Eur/kWh; planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina nepasikeitė ir siekė 0,315 Eur/kWh.

Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų siūlomos fiksuotos kainos planų 1 kWh kainos yra apie 25 proc. didesnės nei buvo prieš metus (siekė 0,253 Eur/kWh). Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę padidėjo nuo 0,081 Eur/kWh iki 0,159 Eur/kWh dėl padidėjusios didmeninės elektros energijos kainos ir buvo 38,7 proc. didesnė (siekė 0,344 Eur/kWh) už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,248 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 12–18 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 4,2 proc. – iki 248,4 GWh (buvo 238,4 GWh). Vartojimas šiemet 9,5 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (226,9 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 4,3 proc. – iki 275,0 GWh (ankstesnę savaitę buvo 263,7 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,1 proc., palyginti su ankstesne savaite (239,9 GWh), ir siekė 162,9 GWh. Šalyje pasigaminta 66 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 101 procentų. Bendras šalies elektros poreikis patenkintas 59 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 2 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 159 GWh, arba apie 70 proc. suvartotos elektros.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 31,5 GWh, 10,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 35,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 18,9 GWh, arba 40,1 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 81,4 GWh elektros energijos, arba apie 51,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 167,1 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 70,2 GWh, arba 13,8 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 15,4 GWh – tai 15,2 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,4 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 12,4 GWh, arba 19,7 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 20,9 GWh elektros energijos, arba 61,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 13 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 44,6 GWh elektros energijos, arba 113,2 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.