Naujiena

Po dviejų savaičių kainų mažėjimo, dujų kainos vėl didėja trečią savaitę. Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai daugiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu ir jų kainos yra didžiausios nuo 2023 metų. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 189,7 procento. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 3–7 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 42–94 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, spalio 19–23 d., nekito ir siekė 3,2 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 3,2 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 2,53–3,00 USD/MMBtu ribose. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 2,8 USD/MMBtu.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 49,33 proc., prieš savaitę buvo 49,96 proc., prieš metus tuo pačiu metu saugykla buvo užpildyta 58,22 procento.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 74,62 proc., praėjusią savaitę buvo 74,47 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 82,91 procento. Jei pildymo tempas nesikeis, lapkričio 1 d. užpildymas gali siekti apie 75 proc. Tikslas – pasiekti 90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai.

Klaipėdos SGD terminalas „Independence“ spalio 15–23 d. veikė sumažintu pajėgumu, nes buvo vykdomi planiniai techninės priežiūros darbai, dėl kurių apriboti dujų perdavimo pajėgumai Klaipėdos SGD terminalo įleidimo taške. Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 13,16 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 161,72 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 6,81 proc. – suvartota 114,72 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 107,41 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose per savaitę pagamintas rekordinis dujų kiekis – 9,76 GWh, arba 12,93 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę (11,21 GWh).


Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, spalio 19–23 d., siekė 111,4 USD/bbl – tai 4,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 106,9 USD/bbl. Nafta brangiau kainavo tik šių metų balandžio paskutiniąją savaitę – 111,9 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 64 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 75,1 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpiu kaina bus 1–7 USD/bbl didesnė nei buvo prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 79–117 USD/bbl ribose.

Salio 19 d., palyginti su spalio 12 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose Europos Sąjungos šalyse padidėjo 0,3–1,8 proc., išskyrus Vokietiją ir Lenkiją, kur sumažėjo atitinkamai 1,6 ir 0,6 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,2–0,5 proc., išskyrus Lietuvą ir Estiją kur padidėjo 0,6–2,4 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Latvijoje, dyzelino – Estijoje. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 2 proc., dyzelino – 3,8 proc. didesnė.

Vidutinių degalų kainų Lietuvos degalinėse pokyčiai per savaitę: benzino kaina padidėjo 0,07 proc. – iki 1,955 Eur/l, dyzelino kaina padidėjo 0,72 proc. – iki 2,237 Eur/l, SND kaina padidėjo 4,23 proc. – iki 0,922 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 1099–1154 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 8,2 proc. – nuo 1219 USD/t iki 1127 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1452–1511 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, nepakito ir liko 1486 USD/bbl. Dyzelino didmeninė ARA kaina rugsėjo 15 d. siekė 1600 USD/t – tai aukščiausia kaina nuo balandžio 2 d., kai kaina siekė 1525 USD/t bei viršijo aukščiausią fiksuotą kainą, kuri buvo 2022 m. kovo 8 d. ir siekė 1572 USD/t.

Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1658–1705 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, padidėjo 0,5 proc. – nuo 1671 USD/t iki 1680 USD/bbl. Konfliktas Irane neturi tiesioginės įtakos Lietuvos aviacinio kuro tiekimui, nes aviacinio kuro neimportuojame kaip galutinio produkto – jis gaminamas Mažeikiuose iš importuojamos žaliavinės naftos. Konflikto poveikis daugiausia pasireiškia per pasaulinių naftos kainų augimą, o ne per fizinį kuro trūkumą.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 34,03 Eur/MWh – ji padidėjo 5 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 32,35 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,4 proc. ir siekia 31,29 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,71 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 20,48 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Rudens viduryje biokuro kainos pasiekė ir viršijo žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro sezoninis atsargų kaupimas: per nagrinėjamą savaitę rezervas sudaro 36 procentus. 2026 m. ketvirtam ketvirčiui apsirūpinimas siekia apie 50 proc., ir tai atitinka rekomenduojamą pasiruošimą žiemai. 2027 m. pirmo ketvirčio apsirūpinimas siekia apie 22 proc. 

Spalį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje sumažėjo iki 7,6 ct/kWh, arba 5,82 proc. mažiau nei rugsėjį (8,07 ct/kWh) ir 15,5 proc. daugiau nei prieš metus (6,58 ct/kWh). Lietuvoje šilumos kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių: LV vidurkis – 8,55 ct/kWh, EE – 8,62 kWh.


Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 50,2 proc. – nuo 159,5 Eur/MWh iki 92,7 Eur/MWh. Spalio 25 d. didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo rekordiškai žema – 2,90 Eur/MWh (mažiausia kaina nuo balandžio 5 d., kai buvo 2,08 Eur/MWh, arba antra mažiausia dienos didmeninė elektros kaina šiais metais). Lietuvoje didmeninės elektros kainos mažėjo dėl 111 proc. išaugusios vėjo elektrinių generacijos. Šiaurės Europoje dėl didesnio kritulių kiekio pasipildė Skandinavijos šalių hidrobalansas ir didėjo elektros gamyba.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 70,4 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 120,1 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 191–201 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 70–120 Eur/MWh.

Spalio 19–25 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių mažėjo  vidutiniškai 32 procentais: Latvijoje kainos mažėjo 42 proc. – nuo 159,4 Eur/MWh iki 92,4 Eur/MWh; Estijoje mažėjo 42 proc. – nuo 121,1 Eur/MWh iki 70,1 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje mažėjo 22 proc. – nuo 154,7 Eur/MWh iki 119,9 Eur/MWh; Vokietijoje mažėjo 26 proc. – nuo 182,6 Eur/MWh iki 134,4 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 1 proc. – nuo 164,1 Eur/MWh iki 165,5 Eur/MWh; Suomijoje mažėjo 48 proc. – nuo 53,3 Eur/MWh iki 27,5 Eur/MWh.

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos padidėjo. Vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo nuo 0,316 Eur/kWh iki 0,318 Eur/kWh ir yra apie 27 proc. didesnė nei buvo prieš metus (kai siekė 0,250 Eur/kWh).

Vienos laiko zonos planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina padidėjo nuo 0,315 Eur/kWh iki 0,318 Eur/kWh bei yra apie 26 proc. didesnė nei buvo prieš metus (kai siekė 0,253 Eur/kWh).

Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę sumažėjo dėl nuo 0,159 Eur/kWh iki 0,093 Eur/kWh sumažėjusios didmeninės elektros energijos kainos ir buvo 23,5 proc. mažesnė (siekė 0,263 Eur/kWh) už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,344 Eur/kWh). Šiuo metu nefiksuotos kainos planų 1 kWh kainos yra apie 12 proc. didesnės nei buvo prieš metus (kai siekė 0,234 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 19–25 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 0,9 proc. – iki 250,7 GWh (buvo 248,4 GWh). Vartojimas šiemet 8,7 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (230,6 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 0,8 proc. – iki 277,2 GWh (ankstesnę savaitę buvo 275,0 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 50,2 proc., palyginti su ankstesne savaite (162,9 GWh), ir siekė 244,7 GWh. Šalyje pasigaminta 98 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 66 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 88 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 19 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 206,5 GWh, arba apie 90 proc. suvartotos elektros. Šiemet turėjome 105 d., iš kurių 12 pilnų savaičių, kai vietinė elektros gamyba tenkino šalies suvartojimą ir 70 d., iš jų pilnas 4 savaites, kai bendras šalies elektros poreikis buvo pilnai patenkintas.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 22,9 GWh, 27,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 31,5 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 15,2 GWh, arba 33,5 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 172,4 GWh elektros energijos, arba apie 111,7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 81,4 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 120,9 GWh, arba 29,9 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 18,6 GWh – tai 20,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,4 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 7,3 GWh, arba 60,6 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 16,4 GWh elektros energijos, arba 21,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 20,9 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 50,2 GWh elektros energijos, arba 205,3 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.