Naujiena

Dujų kainos didėja trečią savaitę. Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai daugiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu ir jų kainos yra didžiausios nuo 2023 metų. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 228,24 procento.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 0–1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 40–95 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, spalio 26–30 d., 17,5 proc. didėjo ir siekė 2,64 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 3,2 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti apie 2,89 USD/MMBtu. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 3,26 USD/MMBtu.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta 49,79 proc. – per savaitę užpildymo lygis padidėjo 0,46 proc. punkto (nuo 49,33 proc.), arba 0,93 procento. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugykla buvo užpildyta 59,48 procento. Nors šildymo sezonas jau prasidėjo, saugykla vis dar pildoma. Pernai didžiausias užpildymo lygis (60 proc.) pasiektas lapkričio 17 d. Tikimasi, kad išliekant dabartiniam pildymo tempui saugyklos užpildymas gali pasiekti 51–52 proc. Pagal saugyklų užpildymo reikalavimus pildymo laikotarpis pratęstas iki gruodžio 1 d.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 74,56 proc., praėjusią savaitę buvo 74,62 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 82,90 procento. Spalį užpildymas augo apie 3 proc., o praėjusią savaitę saugyklų užpildymas mažėjo 0,08 proc. Lapkričio 1 d. užpildymas siekė apie 74,56 proc. Tikslas – pasiekti 90 proc. tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 370,30 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 13,16 GWh). Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 7,37 proc. – suvartota 123,17 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 114,72 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose per savaitę pagamintas dujų kiekis – 9,95 GWh, arba 1,95 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę (9,76 GWh).

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, spalio 26–30 d., siekė 115,5 USD/bbl – tai 3,7 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 111,4 USD/bbl. Nafta brangiau kainavo tik 2022 metų birželio viduryje – 121,4 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 65 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 72,3 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpiu kaina bus 1–4 USD/bbl mažesnė nei buvo prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 78–113 USD/bbl ribose.

2026 m. spalio 26 d., palyginti su spalio 19 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,6–6,0 procento, dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,1–1,9 proc., išskyrus Lenkiją kur sumažėjo 0,5 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Estijoje, dyzelino – Latvijoje. Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 1,4 proc., dyzelino – 3,6 proc. didesnė.

Vidutinių degalų kainų Lietuvos degalinėse pokyčiai per savaitę: benzino kaina sumažėjo 1,53 proc. – iki 1,925 Eur/l, dyzelino kaina padidėjo 0,27 proc. – iki 2,243 Eur/l, SND kaina padidėjo 1,63 proc. – iki 0,937 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 1040–1089 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 5,6 proc. – nuo 1127 USD/t iki 1067 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1450–1490 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 1,0 proc. – nuo 1485 USD/t iki 1471 USD/bbl. Dyzelino didmeninė ARA kaina rugsėjo 15 d. siekė 1600 USD/t – tai aukščiausia kaina nuo balandžio 2 d., kai kaina siekė 1525 USD/t bei viršijo aukščiausią fiksuotą kainą, kuri buvo 2022 m. kovo 8 d. ir siekė 1572 USD/t.

Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1584–1669 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 2,5 proc.– nuo 1680 USD/t iki 1639 USD/bbl. Konfliktas Irane neturi tiesioginės įtakos Lietuvos aviacinio kuro tiekimui, nes aviacinio kuro neimportuojame kaip galutinio produkto – jis gaminamas Mažeikiuose iš importuojamos žaliavinės naftos. Konflikto poveikis daugiausia pasireiškia per pasaulinių naftos kainų augimą, o ne per fizinį kuro trūkumą.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 34,18 Eur/MWh – ji padidėjo 0,4 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 32,03 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina nepakito ir siekia 31,29 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,64 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,98 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Rudens antroje pusėje biokuro kainos pasiekė ir viršijo žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro sezoninis atsargų kaupimas: per nagrinėjamą savaitę rezervas sudaro 37 procentus. 2026 m. ketvirtam ketvirčiui apsirūpinimas siekia apie 50 proc., ir tai atitinka rekomenduojamą pasiruošimą žiemai. 2027 m. pirmo ketvirčio apsirūpinimas siekia apie 27 proc. 

Lapkritį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje padidėjo iki 8,63 ct/kWh, arba 13,55 proc. daugiau nei spalį (7,6 ct/kWh) ir 20,36 proc. daugiau nei prieš metus (7,17 ct/kWh). 


Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 91,2 proc. – nuo 92,7 Eur/MWh iki 177,2 Eur/MWh, didžiausia vidutinė savaitės kaina nuo vasario 2–8 d., kai vidurkis siekė 215,59 Eur/MWh, arba trečia didžiausia vidutinė savaitės kaina šiemet.

Ankstesnį pirmadienį (spalio 26 d.) buvo fiksuota maža 7,43 Eur/MWh kaina, tuo tarpu šį pirmadienį (lapkričio 2 d.) fiksuota labai aukšta – 347,29 Eur/MWh (antra didžiausia dienos didmeninė elektros kaina šiais metais) kaina, didžiausia kaina nuo vasario 3 d., kai buvo 389,01 Eur/MWh.

Lietuvoje didmeninės elektros kainos augo dėl 60 proc. sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos bei pigaus importo ribojimo dėl sustabdyto Suomijos 1600 MW „Olkiluoto 3“ reaktoriaus.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 91,8 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 54,4 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 170–310 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 115–138 Eur/MWh.

Spalio 26 d.– lapkričio 1 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo vidutiniškai 69 procentais: Latvijoje kainos didėjo 91 proc. – nuo 92,4 Eur/MWh iki 176,5 Eur/MWh Estijoje didėjo 69 proc. – nuo 70,1 Eur/MWh iki 118,8 Eur/MWh Švedijos SE 4 zonoje didėjo 67 proc. – nuo 119,9 Eur/MWh iki 200,5 Eur/MWh Vokietijoje didėjo 71 proc. – nuo 134,4 Eur/MWh iki 230,2 Eur/MWh Lenkijoje didėjo 35 proc. – nuo 165,5 Eur/MWh iki 224,2 Eur/MWh Suomijoje didėjo 56 proc. – nuo 27,5 Eur/MWh iki 42,8 Eur/MWh

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos nepasikeitė. Vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę nepasikeitė ir liko 0,318 Eur/kWh ir yra apie 28 proc. didesnė nei buvo prieš metus (kai siekė 0,249 Eur/kWh).

Vienos laiko zonos planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina nepasikeitė ir liko 0,318 Eur/kWh bei yra apie 26 proc. didesnė nei buvo prieš metus (kai siekė 0,252 Eur/kWh).

Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę padidėjo dėl nuo 0,093 Eur/kWh iki 0,177 Eur/kWh padidėjusios didmeninės elektros energijos kainos ir buvo 38,8 proc. didesnė (siekė 0,365 Eur/kWh) už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,263 Eur/kWh). Šiuo metu nefiksuotos kainos planų 1 kWh kainos yra apie 56 proc. didesnės nei buvo prieš metus (kai siekė 0,234 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 26 – lapkričio 1 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 0,7 proc. – iki 252,4 GWh (buvo 250,7 GWh). Vartojimas šiemet 6,7 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (236,5 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis sumažėjo 1,5 proc. – iki 272,9 GWh (ankstesnę savaitę buvo 277,2 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 43,4 proc., palyginti su ankstesne savaite (244,7 GWh), ir siekė 138,4 GWh. Šalyje pasigaminta 55 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 98 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 51 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 13 proc. mažesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 159,2 GWh, arba apie 67 proc. suvartotos elektros. Šiemet turėjome 105 d., iš kurių 12 pilnų savaičių, kai vietinė elektros gamyba tenkino šalies suvartojimą ir 70 d., iš jų pilnas 4 savaites, kai bendras šalies elektros poreikis buvo pilnai patenkintas.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 14,8 GWh, 35,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 22,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 9,2 GWh, arba 37,6 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 70 GWh elektros energijos, arba apie 59,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 172,4 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 98 GWh, arba 40 proc. daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 16,7 GWh – tai 10,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18,6 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 10 GWh, arba 40 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 20,5 GWh elektros energijos, arba 24,7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 16,4 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 29,5 GWh elektros energijos, arba 44,1 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.