Naujiena

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę, lapkričio 2–6 d., didėjo 4,6 proc., savaitės kainų vidurkis sudarė 96,3 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę vidutinė dujų kaina siekė 92,07 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 31,59 Eur/MWh, 2024-aisiais tuo pačiu metu – 40,40 Eur/MWh.

Dujų kainos didėja ketvirtą savaitę. Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai brangiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu ir jų kainos yra didžiausios nuo 2023 metų. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 243,24 procento.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 3–9 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 37–86 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, lapkričio 2–6 d., 1,89 proc. mažėjo ir siekė 2,59 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 2,64 USD/MMBtu.

Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 3,47 USD/MMBtu.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti apie 2,99 USD/MMBtu.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 72,65 proc., praėjusią savaitę buvo 74,56 proc., lapkričio 1 d. – apie 74,56 proc., o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 82,55 procento. Lapkritį Europos dujų saugyklų užpildymas sumažėjo apie 2,56 proc. dėl šildymo sezono, kai pereinama nuo dujų kaupimo saugyklose prie jų išėmimo vartojimui, o iš saugyklų išimami dujų kiekiai didesni nei įleidžiami. Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai. Tikslas – pasiekti 90 proc. saugyklų užpildymą tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta 51,10 proc. – per savaitę užpildymo lygis padidėjo 2,63 proc., nuo 49,79 procento. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugykla buvo užpildyta 60,20 proc., o šis didžiausias saugyklos užpildymo lygis pasiektas lapkričio 17 d. Tikimasi, kad išliekant dabartiniam pildymo tempui, saugyklos užpildymas per ateinančią savaitę gali pasiekti 52–53 procentus. Pagal saugyklų užpildymo reikalavimus pildymo laikotarpis pratęstas iki gruodžio 1 d.

Praėjusią savaitę dujų kiekis saugykloje didėjo intensyviai ją pildant, įleidžiami dujų kiekiai viršijo iš saugyklos išimtus kiekius. Tai rodo, kad Baltijos regiono rinkos dalyviai ir prasidėjus šildymo sezonui toliau kaupia gamtinių dujų atsargas.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 534,57 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 370,30 GWh), perduotas dujų kiekis į Latviją siekė apie 265 GWh. Klaipėdos SGD terminalas šiuo metu dirba beveik 90 proc. pajėgumu. Spalio pabaigoje jis veikė sumažintu iki 2 proc. pajėgumu, nes buvo vykdomi planiniai techninės priežiūros darbai, o remonto laikotarpiu į Latviją dujų nebuvo perduodama.

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 33,32 proc. – suvartota 164,21 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 123,17 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose per savaitę pagamintas dujų kiekis – 9,27 GWh, arba 6,83 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę (9,95 GWh). 

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, lapkričio 2–6 d., siekė 99,9 USD/bbl – tai 13,7 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 115,5 USD/bbl ir mažiausia kaina nuo rugsėjo pradžios, kai nafta kainavo 94,5 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 64 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 75 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpiu kaina bus 4–15 USD/bbl mažesnė nei buvo prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 74–98 USD/bbl ribose.

2026 m. lapkričio 2 d., palyginti su spalio 26 d., benzino vidutinės kainos visose ES šalyse sumažėjo 0,8–3,4 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,03–1,7 proc., išskyrus Vokietiją kur sumažėjo 0,7 procento.

Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Estijoje, dyzelino – Latvijoje. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 3,1 proc., dyzelino – 3,2 proc. didesnė.

Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinė benzino kaina sumažėjo 2,11 proc. – iki 1,884 Eur/l; dyzelino kaina padidėjo 0,37 proc. – iki 2,251 Eur/l; SND kaina padidėjo 3,96 proc. – iki 0,975 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 901–978 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 13,9 proc. – nuo 1067 USD/t iki 937 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1328–1445 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 6 proc. – nuo 1471 USD/t iki 1387 USD/bbl. Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1430–1552 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 9,9 proc.– nuo 1639 USD/t iki 1491 USD/bbl. Konfliktas Irane neturi tiesioginės įtakos Lietuvos aviacinio kuro tiekimui, nes Lietuva aviacinio kuro neimportuoja kaip galutinio produkto – jis gaminamas Mažeikiuose iš importuojamos žaliavinės naftos. Konflikto poveikis daugiausia pasireiškia per pasaulinių naftos kainų augimą, o ne per fizinį kuro trūkumą.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 34,06 Eur/MWh – ji sumažėjo 0,35 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 34,18 Eur/MWh. Dvi pastarąsias savaites stebimas kainos svyravimas tik apie 0,5 proc. ribose.

Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina siekia 33,12 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,81 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,94 Eur/MWh.

Šiuo metu žiemai sukauptos biokuro atsargos panašios kaip ankstesniais metais: biokuro sezoninės atsargos sudaro 37 procentus. 2026 m. ketvirtam ketvirčiui apsirūpinimas siekia apie 74 proc., tai atitinka rekomenduojamą pasiruošimą žiemai. Apsirūpinimas 2027 m. pirmajam ketvirčiui siekia apie 30 procentų. 

Lapkritį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje padidėjo iki 8,63 ct/kWh, arba 13,55 proc. daugiau nei spalį (7,6 ct/kWh) ir 20,36 proc. daugiau nei prieš metus (7,17 ct/kWh). 

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 57 proc. – nuo 177,2 Eur/MWh iki 278,2 Eur/MWh, didžiausia vidutinė savaitės didmeninė elektros kaina nuo 2022 m. gruodžio pradžios, kai siekė 398,7 Eur/MWh. Šiandien, lapkričio 9 d., didmeninė elektros kaina Lietuvoje – 414,43 Eur/MWh, ji didžiausia nuo 2024 m. sausio 5 d., kai buvo 670,83 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos augo dėl nepakankamos vėjo elektrinių generacijos bei elektros deficito regione: sustabdytas Suomijos 1600 MW galios „Olkiluoto 3“ reaktorius. Švedijos vidaus tinklo remontai riboja pigesnės elektros patekimą į Švedijos pietinę zoną SE4, iš kurios Lietuva importuoja elektrą. Taip pat aukštą didmeninės elektros kainą lėmė 94–100 Eur/MWh dujų kainos.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 98,5 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 118,3 Eur/MWh. Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 209–232 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 130–138 Eur/MWh.

Lapkričio 2–8 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių didėjo  vidutiniškai 39 procentais: Latvijoje kainos didėjo 50 proc. – nuo 176,5 Eur/MWh iki 265,5 Eur/MWh Estijoje didėjo 57 proc. – nuo 118,8 Eur/MWh iki 186,8 Eur/MWh Švedijos SE 4 zonoje didėjo 38 proc. – nuo 200,5 Eur/MWh iki 276,1 Eur/MWh Vokietijoje didėjo 11 proc. – nuo 230,2 Eur/MWh iki 256,6 Eur/MWh Lenkijoje didėjo 21 proc. – nuo 224,2 Eur/MWh iki 271,8 Eur/MWh Suomijoje didėjo 37 proc. – nuo 42,8 Eur/MWh iki 58,6 Eur/MWh

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos nepasikeitė. Vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo 0,3 proc. nuo 0,318 Eur/kWh iki 0,319 Eur/kWh ir yra apie 29 proc. didesnė nei buvo prieš metus (kai siekė 0,248 Eur/kWh).

Vienos laiko zonos planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina sumažėjo 0,3 proc. nuo 0,318 Eur/kWh iki 0,317 Eur/kWh bei yra apie 26 proc. didesnė nei buvo prieš metus (kai siekė 0,252 Eur/kWh).

Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę padidėjo dėl nuo 0,177 Eur/kWh iki 0,278 Eur/kWh padidėjusios didmeninės elektros energijos kainos ir buvo 33,7 proc. didesnė (siekė 0,488 Eur/kWh) už ankstesnės savaitės vidutinę kainą (0,365 Eur/kWh). Šiuo metu nefiksuotos kainos planų 1 kWh kainos yra apie 90 proc. didesnės nei buvo prieš metus (kai siekė 0,257 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje lapkričio 2–8 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 1,6 proc. – iki 256,4 GWh (buvo 252,4 GWh). Vartojimas šiemet 4,9 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (244,3 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 28,5 proc., palyginti su ankstesne savaite (138,4 GWh), ir siekė 177,9 GWh.

Šalyje pasigaminta 69 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 55 procentų. Bendras elektros poreikis patenkintas 63 procentais.

Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 107,4 GWh, arba apie 44 proc. suvartotos elektros.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 21,9 GWh, 48,7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 14,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 7,8 GWh, arba 64,3 proc. mažiau nei šiemet. Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 95,3 GWh elektros energijos, arba apie 36,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 70 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 53,6 GWh, arba 43,7 proc. mažiau nei šiemet. Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 13,9 GWh – tai 16,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 16,7 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 12,5 GWh, arba 9,6 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 27,7 GWh elektros energijos, arba 34,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 20,5 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 21,3 GWh elektros energijos, arba 22,9 proc. mažiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.