Naujiena

Praėjusią savaitę atpigo beveik visi energijos ištekliai, brango biokuras ir SND

2026 11 16

Pasikeitę rinkų lūkesčiai dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose praėjusią savaitę lėmė pasaulinių energijos išteklių kainų tendencijas. Per savaitę Brent naftos kaina sumažėjo 6,3 proc., mūsų šalies degalinėse benzino ir dyzelino vidutinės kainos mažėjo, SND kaina padidėjo. Gamtinės dujos pigo apie 5,74 procento. Dujų suvartojimas mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 75 proc., o biokuras per savaitę pabrango 2,64 procento. Lietuvoje elektros kainų savaitės vidurkis mažėjo 15 proc., palyginti su ankstesne savaite. Dėl ketvirtadienį–sekmadienį sustiprėjusio vėjo vietinė bendra elektros gamyba padidėjo 46,5 proc. ir užtikrino 94 proc. elektros, reikalingos vartojimui bei mažino priklausomybę nuo importo. Nacionalinė elektros gamyba buvo apie 109 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Šiemet Lietuvoje 109 dienas (12 savaičių) vietinė elektros gamyba visiškai patenkino vartojimo poreikį ir 73 dienas (4 savaites) visiškai patenkino bendrą šalies elektros poreikį.

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę, lapkričio 9–13 d., mažėjo 5,74 proc., savaitės kainų vidurkis sudarė 90,74 Eur/MWh. Tai pirma kainų mažėjimo savaitė po penkių savaičių didėjimo.

Praėjusią savaitę atpigo beveik visi energijos ištekliai, brango biokuras ir SND

Ankstesnę savaitę vidutinė dujų kaina siekė 96,3 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 31,58 Eur/MWh. Šiuo metu dujos kainuoja daugiau nei dvigubai brangiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu ir jų kainos yra didžiausios nuo 2023 metų. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 223,49 procento.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–5 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 61–91 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų savaitės vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB, pagal naujausius turimus duomenis, per savaitę, lapkričio 2–6 d., mažėjo 1,89 proc. ir siekė 2,60 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę kaina buvo 2,65 USD/MMBtu. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 3,47 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti apie 3,12 USD/MMBtu.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 70,55 proc., praėjusią savaitę buvo 72,65 proc., lapkričio 1 d. – apie 74,56 proc., o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 81,89 procento. Lapkritį Europos dujų saugyklų užpildymas sumažėjo apie 5,93 proc. dėl šildymo sezono, kai pereinama nuo dujų kaupimo saugyklose prie jų išėmimo vartojimui, o iš saugyklų išimami dujų kiekiai didesni nei įleidžiami. Pernai didžiausias ES saugyklų užpildymas buvo lapkritį – 83 procentai. Tikslas – tarp spalio 1 d. ir gruodžio 1 d. pasiekti 90 proc. saugyklų užpildymą.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta 52,66 proc. – per savaitę užpildymo lygis padidėjo 2,63 proc., nuo 51,10 procento. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugykla buvo užpildyta 60,61 procento. Pagal saugyklų užpildymo reikalavimus pildymo laikotarpis pratęstas iki gruodžio 1 d.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 544,23 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 534,57 GWh), į Latviją perduotas dujų kiekis siekė apie 172,58 GWh. Klaipėdos SGD terminalas šiuo metu dirba beveik 90 proc. pajėgumu.

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 75,06 proc. – suvartota 287,46 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 164,21 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose per savaitę pagamintas dujų kiekis – 9,05 GWh, arba 2,37 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę (9,27 GWh).

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, lapkričio 9–13 d., siekė 93,7 USD/bbl – tai 6,3 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 99,9 USD/bbl ir tai mažiausia kaina nuo rugpjūčio pradžios, kai nafta kainavo 90,5 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 63,9 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpiu kaina bus 1–2 USD/bbl mažesnė nei buvo prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 74–96 USD/bbl ribose.

2026 m. lapkričio 9 d., palyginti su lapkričio 2 d., benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija) sumažėjo 1,2–4,9 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,8–3,3 proc., išskyrus Lietuvą kur padidėjo 0,1 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino vidutinės kainos yra Estijoje, dyzelino – Latvijoje. Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 1,8 proc., dyzelino – 6,1 proc. didesnė.

Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinė benzino kaina sumažėjo 3,74 proc. – iki 1,818 Eur/l; dyzelino kaina sumažėjo 1,87 proc. – iki 2,208 Eur/l; SND kaina padidėjo 5,95 proc. – iki 1,026 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino didmeninė ARA kaina svyravo 850–900 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 8,3 proc. – nuo 937 USD/t iki 865 USD/t. ARA – Europos didmeninės degalų rinkos kainos etalonas parodantis, kiek pagaminti degalai kainuoja didžiuosiuose Europos prekybos mazguose.

Dyzelino didmeninė ARA kaina svyravo 1294–1351 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 4,5 proc. – nuo 1387 USD/t iki 1327 USD/bbl. Dyzelino didmeninė ARA kaina rugsėjo 15 d. siekė 1600 USD/t, tai yra aukščiausia kaina nuo balandžio 2 d., kai kaina siekė 1525 USD/t bei viršijo aukščiausią fiksuotą kainą, kuri buvo 2022 m. kovo 8 d. ir siekė 1572 USD/t.

Praėjusią savaitę aviacinių degalų didmeninė ARA kaina svyravo 1396–1445 USD/t. Vidutinė savaitės kaina, praėjusią savaitę palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 5,1 proc.– nuo 1491 USD/t iki 1419 USD/bbl. Konfliktas Irane neturi tiesioginės įtakos Lietuvos aviacinio kuro tiekimui, nes Lietuva aviacinio kuro neimportuoja kaip galutinio produkto – jis gaminamas Mažeikiuose iš importuojamos žaliavinės naftos. Konflikto poveikis daugiausia pasireiškia per pasaulinių naftos kainų augimą, o ne per fizinį kuro trūkumą.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 34,96 Eur/MWh – ji padidėjo 2,64 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 34,06 Eur/MWh.

Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina siekia 32,37 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,95 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 20,41 Eur/MWh.

Šiuo metu žiemai sukauptos biokuro atsargos panašios kaip ankstesniais metais: biokuro sezoninės atsargos sudaro 55 procentus. 2026 m. ketvirtam ketvirčiui apsirūpinimas siekia apie 80 proc., tai atitinka rekomenduojamą pasiruošimą žiemai. Apsirūpinimas 2027 m. pirmajam ketvirčiui siekia apie 34 procentų. 

Lapkritį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje – 8,63 ct/kWh, arba 13,55 proc. daugiau nei spalį, kai buvo 7,6 ct/kWh ir 20,36 proc. daugiau nei prieš metus (7,17 ct/kWh). 

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 15 proc. – nuo 278,2 Eur/MWh iki 236 Eur/MWh), išliko antra didžiausia vidutinė savaitės kaina šiemet. Lapkričio 10 dienos elektros kaina Lietuvoje siekė 421,18 Eur/MWh ir buvo didžiausia nuo 2024 m. sausio 5 d., kai siekė 670,83 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos mažėjo dėl ketvirtadienį sustiprėjusio vėjo ir padidėjusios elektros gamybos, o penktadienį–sekmadienį vėjo elektrinių gamyba užtikrino šalies elektros vartojimo poreikį.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 98,1 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 86,1 Eur/MWh. Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 198–237 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 130–148 Eur/MWh.

Lapkričio 9–15 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione mažėjo  vidutiniškai 6 procentais: Latvijoje kainos mažėjo 13 proc. – nuo 265,5 Eur/MWh iki 231,8 Eur/MWh Estijoje mažėjo 9 proc. – nuo 186,8 Eur/MWh iki 169,4 Eur/MWh Švedijos SE 4 zonoje mažėjo 11 proc. – nuo 276,1 Eur/MWh iki 246,7 Eur/MWh Vokietijoje mažėjo 5 proc. – nuo 256,6 Eur/MWh iki 244,6 Eur/MWh Lenkijoje didėjo 0,4 proc. – nuo 271,8 Eur/MWh iki 272,9 Eur/MWh, Suomijoje didėjo 7 proc. – nuo 58,6 Eur/MWh iki 62,6 Eur/MWh.

Nepriklausomų tiekėjų siūlomos 1 kWh vidutinės kainos nepasikeitė. Vienos laiko zonos planų su 12 mėn. fiksuota kaina (siūlo visi trys tiekėjai) 1 kWh vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo 0,3 proc. – nuo 0,319 Eur/kWh iki 0,320 Eur/kWh ir yra apie 26 proc. didesnė nei buvo prieš metus (kai siekė 0,255 Eur/kWh).

Vienos laiko zonos planų su 24 mėn. fiksuota kaina (siūlo du tiekėjai) 1 kWh vidutinė kaina padidėjo 0,3 proc. – nuo 0,317 Eur/kWh iki 0,318 Eur/kWh bei yra apie 23 proc. didesnė nei buvo prieš metus (kai siekė 0,259 Eur/kWh).

Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) praėjusią savaitę sumažėjo 10,4 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą – siekė 0,437 Eur/kWh. Šiuo metu nefiksuotos kainos planų 1 kWh kainos yra apie 70 proc. didesnės nei buvo prieš metus (siekė 0,257 Eur/kWh).

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje lapkričio 9–15 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 7,7 proc. – iki 276,1 GWh (buvo 256,4 GWh). Vartojimas šiemet 9,7 proc. didesnis nei 2025 m. tą pačią savaitę (251,6 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 46,5 proc., palyginti su ankstesne savaite (177,9 GWh), ir siekė 260,5 GWh. Šalyje pasigaminta 94 proc. visos suvartotos elektros energijos, o bendras elektros poreikis patenkintas apie 85 procentus.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 109 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 124,8 GWh, arba apie 50 proc. suvartotos elektros.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 16,5 GWh, arba 24,7 proc. mažiau elektros nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 21,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 7,3 GWh, arba 55,9 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 164 GWh elektros energijos, arba apie 72,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 95,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 65,9 GWh, arba 59,8 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 14,4 GWh – tai 4,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,9 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 17 GWh, arba 17,3 proc. daugiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 42 GWh elektros energijos, arba 51,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 27,7 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 23 GWh elektros energijos, arba 45,2 proc. mažiau nei šiemet.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.