Naujiena

Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros atliekama daugiau nei 60 saulės moduliais prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių apklausa.

Moduliai šiemet toliau brangsta Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse po stabilių kainų laikotarpio 2025 m. ir dvejus metus stebėto saulės elektrinių įrengimo kainų mažėjimo. Kainų kilimui įtaką daro geopolitinis nestabilumas, gamybos apimčių mažinimas Kinijoje ir toliau didėjanti aukšto efektyvumo modulių paklausa dėl spartaus komercinių saulės elektrinių plėtojimo.

Šiuo metu saulės moduliai sudaro kiek daugiau nei trečdalį 10 kW galios saulės elektrinės įrengimo kainos – liepos–rugsėjo mėnesiais jų dalis vidutiniškai sudarė apie 36 proc. visos elektrinės įrengimo kainos, panašiai kaip ir ankstesniais metais.

Vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina, įskaitant saulės modulius, montavimo konstrukcijas, inverterį, valdymo įrangą, projektavimo ir kitas paslaugas, šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 5 950 eurų – tik apie 40 eurų daugiau nei ankstesnį ketvirtį, bet 240 eurų daugiau nei prieš metus. Kainos augimą lėmė pabrangę saulės moduliai, o likusios elektrinės dalies (konstrukcijos, inverteriai, valdymo įranga, projektavimas ir kitos paslaugos) kaina nesikeitė.

Valstybės finansuojama dalis siekia 37 proc. arba 29 proc. (priklausomai nuo finansavimo sąlygų) bendroje saulės elektrinės įrengimo kainoje ir išlieka didesnė nei 2022–2023 m., kai parama sudarė apie 31 proc. visos elektrinės kainos. Teikiamas finansavimas trumpina elektrinių atsipirkimo laiką vidutiniškai 2,4 metų.

Saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis Lietuvoje šiuo metu yra vienas trumpiausių ir nuo 2022 m. sutrumpėjo apie 6 metais. Nuo 2022 m. iki 2026 m. trečiojo ketvirčio saulės elektrinės 10 kW galios atsipirkimo laikas sutrumpėjo apie 3 kartus, arba 3,5 karto – įvertinus gautą valstybės finansavimą. Tai dar labiau skatina investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių projektus ir padeda stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Lyginant regiono šalis, visų saulės modulių (nuo mažiausiai efektyvių iki efektyviausių), skelbiamų pardavėjų elektroninėse parduotuvėse, vidutinė kaina Lietuvoje 2026 m. trečiąjį ketvirtį buvo 286 Eur/kW, Lenkijoje – 310 Eur/kW, Vokietijoje – 248 Eur/kW, Latvijoje – 302 Eur/kW, Estijoje – 247 Eur/kW, arba 1–8 proc. didesnės nei prieš metus.

Vokietijoje vidutinės saulės modulių kainos yra mažesnės dėl gaminantiems vartotojams taikomų PVM lengvatų ir didesnės rinkos pranašumų. Estijoje modulių kainų pokyčiai išlieka nereikšmingi dėl mažos paklausos, nes pernai šioje šalyje buvo tik apie 24 000 gaminančių vartotojų (1,8 proc. šalies gyventojų).

Lietuvoje per šių metų devynis mėnesius gaminančių vartotojų skaičius pasiekė 199 tūkst. – išaugo apie 17 proc., palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, kai augimas sudarė 29 procentus. Jau pasiekta du trečdaliai tikslo – 2030 m. turėti 300 000 gaminančių vartotojų. Šiemet gaminančių vartotojų skaičius ir saulės elektrinių galios  auga lėčiau nei pernai. Gaminantiems vartotojams priklausančių saulės elektrinių galia šiemet per devynis mėnesius padidėjo 19,3 proc. – iki 2705 MW, o 2025 m. per tą patį laikotarpį ši galia padidėjo apie 31 procentą.

Mūsų šalis sėkmingai įgyvendina atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) tikslus. Saulės elektrinių Lietuvoje jau įrengta iš viso 3 691 MW  – pasiekėme jau 90 proc. iki 2030 m. numatyto tikslo iš viso įrengti 4 100 MW saulės elektrinių.

AEI plėtros lėtėjimo tendencija stebima ir kitose Europos šalyse: naujų saulės elektrinių galių prijungimo augimas lėtėjo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. ES metinis galių augimo tempas siekė 18,7 proc., palyginti su ankstesniais metais, naujai galių įrengta daugiau. 2022–2024 metais augimas siekė 23–30 procentų.

Sulėtėjimas iš dalies siejamas su sunkumų patiriančiu gyvenamųjų namų saulės energijos segmentu, kitos lėtėjimo priežastys – mažėjančios subsidijos gaminančių vartotojų elektrinėms ir didesnis politinis neapibrėžtumas. Tendencija atspindi kintančius politinius prioritetus Europoje: dalis šalių narių dėl biudžetų spaudimo, kurį didina augančios gynybos ir vietinės pramonės išlaidos, mažina atsinaujinančios energetikos skatinimą. 2026 m. ir artimiausius ateinančius metus tikimasi didesnio saulės elektrinių galių prieaugio.

Saulės modulių kainų svyravimus 2026 m. labiausiai lemia Kinija, kuriai priklauso per 80 proc. pasaulinių saulės modulių gamybos pajėgumų.

Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje skelbiamos interaktyvios švieslentės, kuriose pateikiami naujausi saulės elektrinių, jų modulių ir elektros kaupiklių kainų duomenys, leidžia patogiai analizuoti duomenis – vartotojai gali filtruoti informaciją pagal metus, ketvirčius ir kitus pasirinktus pjūvius, stebėti kainų pokyčius bei palyginti skirtingus laikotarpius. Tai padeda geriau suprasti rinkos tendencijas ir priimti duomenimis grįstus sprendimus. Švieslentėse pateikiama informacija apie saulės elektrinių ir jų modulių, elektros energijos kaupimo įrenginių ir kaupimo sistemų kainas, šių kainų pokyčius ir jų dedamąsias dalis, saulės modulių kainų rinkos tendencijas Lietuvoje ir regione.

Išsamesnės informacijos apie kainas bei interaktyvias švieslentes rasite čia: „Saulės elektrinių modulių ir elektros energijos kaupimo įrenginių vidutinės kainos“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.