Renginys
Keisdami elgseną ir įpročius vartotojai gali sutaupyti ir prisidėti prie energijos efektyvumo didinimo
2026 05 25
Augant energijos vartojimo efektyvumo svarbai, vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik technologiniams sprendimams, bet ir vartotojų įpročių bei elgsenos pokyčiams. Energijos taupymas prasideda nuo mūsų kasdienių paprastų sprendimų ir įpročių, kurie gali padėti mažinti energijos sąnaudas ir taupyti lėšas.
Lietuvos energetikos agentūra kartu su Vartotojų aljansu 2026 m. gegužės 25 d. Vilniuje surengė nacionalines dirbtuves „Energijos vartojimas namuose: kaip įpročiai tampa taupymu“.
Renginys subūrė daugiau nei 40 dalyvių – energijos tiekėjų, viešojo sektoriaus institucijų, savivaldybių atstovų, energetikos ekspertų. Aktyvios tinklaveikos renginyje kalbėta apie tai, kaip paskatinti gyventojus keisti savo įpročius, sąmoningai taupyti energiją ir kaip jų turimos žinios bei tinkamas informavimas gali prisidėti prie energijos vartojimo mažinimo.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė ragino į energijos taupymą pažvelgti kaip į kasdienę galimybę išsiugdžius tinkamus įpročius.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys pristatė LIFE programos projektą „Taupykime energiją kartu“ (angl. Save Energy Together), kurio veiklomis gyventojai skatinami keisti įpročius, rinktis energetiškai efektyvias alternatyvas, įvairias energiją taupančias ir mažai investicijų reikalaujančias priemones.
Apie vartotojų elgsenos svarbą taupant energiją ir kaip ugdomas sąmoningas energijos taupymas, renginyje kalbėjo LEA Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro duomenų analitikas Mindaugas Mižutavičius, kuris renginyje pristatė LIFE programos integruoto projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (LIFE IP EnerLIT) pasiekimus ir gerąją patirtį. Šio projekto veiklos skatina gyventojus rinktis tvaresnius energijos vartojimo sprendimus, diegti energijos vartojimą mažinančias priemones pastatuose, transporto ir pramonės sektoriuose bei prisideda prie nacionalinių klimato ir energijos efektyvumo tikslų pasiekimo. Įgyvendinant projekto veiklas, analizuojamas gyventojų švietimas ir konsultavimas, vykdomos intervencijos elektros ir šilumos vartotojų elgsenai keisti, siekiama gautus rezultatus pritaikyti teisės aktų atnaujinimui ir energijos tiekėjų veiklai.
Gyventojų švietimas ir konsultavimas skatina juos keisti elektros bei šilumos vartojimo įpročius, savo elgseną bei įsivertinti realius energijos poreikius ir pasirinkti veiksmus, mažinančius energijos suvartojimą.
Lietuvos energijos tiekėjai įsipareigoję iki 2030 m. kiekvienam savo vartotojui bent kartą per metus pateikti informaciją apie galimybes taupyti energiją, taip pat formuoti tinkamus vartojimo pasirinkimus, įgyvendinti patarimus, kurie skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, siekiant galutinės energijos suvartojimo mažinimo. Pagal sudarytus susitarimus tiekėjai kasmet turi pasiekti ne mažesnį kaip 1 proc. galutinės energijos vartotojams patiektos energijos sutaupymą.
Lietuvos energetikos agentūra analizuoja energijos tiekėjų taikomas priemones. Dažniausiai apie energijos taupymo galimybes vartotojai informuojami leidiniuose, interneto svetainėse, televizijos ir radijo laidose, teikiamos individualios konsultacijos. Veiksmingiausiai energijos tiekėjai informuoja vartotojus reklamomis. Didžiausi rezultatai pasiekiami pateikus vartotojui informaciją apie jo energijos suvartojimo palyginimų su kitais vartotojais, pateikiamą kartu su taupymo patarimais.
Vartotojų apklausos rezultatai rodo, kad energijos taupymo patarimus taiko ir jų poveikį pastebi trečdalis respondentų, iš jų daugiau kaip 65,8 proc. teigia šiuos patarimus taikantys ir beveik tiek pat pastebėjo energijos vartojimo sumažėjimą po jų pritaikymo.
Vartotojų švietimas ir konsultavimas padės iki 2030 m. sutaupyti 2,77 TWh energijos – tai apie 26 proc. Lietuvos namų ūkiuose per metus suvartojamos energijos. Šie sutaupymai 7 proc. prisidės prie siekiamo nacionalinio tikslo – 2021–2030 m. sutaupyti 39,3 TWh energijos. Lietuva iki šiol jau pasiekė 56,8 proc. šio tikslo.
LEA atstovai dalinosi įžvalgomis kaip tinkamai formuoti elgsenos keitimo intervencijas. Pristatytas elgsenos pokyčių modelis COM-B, kuris padeda suprasti, kodėl žmonės taupo arba netaupo energijos ir kokios priemonės gali skatinti ilgalaikius elgsenos pokyčius. Šis modelis plačiau aprašytas LEA parengtoje santraukoje: Politikos santrauka: kaip kurti veiksmingas energijos vartojimo elgsenos keitimo priemones.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovė Ramunė Gurklienė renginyje pristatė centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus raidą ir akcentavo, kad 78, 6 proc. šilumos pagaminama iš AEI, tai užtikrina šildymo sektoriaus dekarbonizaciją, be to, beveik 87 proc. šilumos energijos gaminama iš vietinių išteklių, o tai mažina kainas gyventojams ir padeda stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę. Centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje įgyvendinami pirmieji projektai, diegiant šilumos siurblius šilumos energijos gamybos įmonėse ir tokių projektų planuojama vis daugiau.
Renginio dalyviai aktyviai diskutavo, kas skatina gyventojus taupyti energiją – kainos, tinkama informacija ar įpročiai? Kas motyvuoja, o kas atstumia nuo domėjimosi išlaidomis energijos ištekliams? Renginyje aptartos ir konkrečios kasdienės priemonės namų ūkiams. Akcentuota, kad energijos taupymo patarimai turi būti formuojami atsižvelgiant į tikslines vartotojų grupes, taip pat svarbu parinkti tinkamus patarimus, kurie būtų aktualūs konkrečiai vartotojo situacijai. Renginys tapo puikia patirties ir įžvalgų pasidalinimo terpe.
