Renginys
Telkiama energetikos inovatorių bendruomenė, formuojant bendrą platesnį požiūrį į energetikos transformaciją
2026 06 04Daugiau kaip 100 dalyvių subūrė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) birželio 4 d. surengtas kasmetinis energetikos inovatorių bendruomenės telkimo renginys, kurio tema šiemet pasirinkta diskusija apie žaliąjį vandenilį Lietuvos energetikoje. Spartėjant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai energetikos sektoriuje, išlieka poreikis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir ieškoti naujų sprendimų energetikos transformacijai.
„Siekis stiprinti energetinį saugumą ir kartu išlaikyti ekonomikos konkurencingumą reikalauja naujų sprendimų. Vienas iš jų – žaliasis vandenilis. Svarbu, kad apie jį kalbėtume ne tik kaip apie ateities technologiją ar strateginę kryptį. Šios diskusijos tikslas – ne tik pristatyti žaliojo vandenilio plėtros galimybes, bet ir aptarti jų aktualumą energetikos transformacijos kontekste, įvertinti praktinę naudą sektorių integracijai ir paskatinti atvirą dialogą tarp institucijų, verslo, mokslo ir savivaldos“, – renginyje kalbėjo LEA vadovė Agnė Bagočiutė.
Akcentuota, kad vis svarbesni tampa klausimai – kokiomis sąlygomis žaliojo vandenilio technologija gali būti praktiškai pritaikoma Lietuvoje? Kuriose srityse ji gali kurti didžiausią vertę? Kokios infrastruktūros, reguliacinės aplinkos, investicijų ir kompetencijų tam reikia? Ir kaip užtikrinti, kad šie sprendimai būtų naudingi ne tik atskiriems sektoriams, bet ir miestams, bendruomenėms bei galutiniams vartotojams?
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS) iki 2030 m. siekiama šalyje įrengti 1,3 GW galios elektrolizės įrangą ir per metus pagaminti 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio, kuris būtų naudojamas tiesiogiai arba išvestinių jo produktų gamybai. Šiai gamybai planuojamas reikalingas elektros energijos poreikis siektų 6,51 TWh. Taip pat NENS numatyta siekti kuo didesnės sinergijos tarp vandenilio gamybos ir vartojimo infrastruktūros – planuojama pirmuoju etapu (iki 2030 m.) įkurti bent vieną vandenilio slėnį.
Mūsų šalyje šiuo metu įgyvendinami pirmieji žaliojo vandenilio gamybos projektai, Lietuva jau matoma Europos žemėlapyje. Vilniuje ir Klaipėdoje netrukus bus užbaigti du 4 MW bendros galios žaliojo vandenilio gamybos projektai transporto sektoriuje. Bendrovė „Orlen Lietuva“ per artimiausius porą metų planuoja užbaigti 20 MW projektą. Dar 34 MW galios žaliojo vandenilio projektų yra įvairiose vystymo stadijose.
LEA Vėjo energetikos Baltijos jūroje vystymo skyriaus projektų vadovė Indrė Gečaitė renginio dalyviams pristatė žaliojo vandenilio kaip sektorių integracijos galimybių apžvalgą. Perteklinės atsinaujinančios elektros panaudojimas žaliojo vandenilio gamybai leidžia ne tik sumažinti AEI generacijos ribojimą, bet ir paversti trumpalaikį elektros sistemos perteklių ilgiau saugomu, transportuojamu ir įvairiuose sektoriuose panaudojamu energijos nešikliu. Apžvalgoje pateikta informacija apie mažos ir didelės apimties vandenilio gamybos vietoms Lietuvoje tinkamas teritorijas pagal elektros tinklą bei kokios mūsų šalyje yra vandenilio transportavimo galimybės.
Bendrovės „Amber Grid“ energetikos transformacijos vystymo vadovė Laura Gužienė su kolegomis pristatė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių – kuriamą vamzdynų infrastruktūrą, kuri atveria naujas rinkas Lietuvai ir regionui. Pabrėžta, kad kitos ES valstybės, pirmaujančios žaliojo vandenilio plėtros srityje, nebenaudojamus gamtinių dujų vamzdynus pritaiko žaliojo vandenilio transportavimui. Lietuva laisvų vamzdynų neturi, bet kurdama naują infrastruktūrą stengiasi neatsilikti nuo lyderių.
Bendrovės „Miesto gijos“ gamybos komandos vadovas Andrius Norutis su kolegų komanda kalbėjo apie žaliojo vandenilio praktinę naudą miestams, bendruomenėms ir kiekvienam žmogui: Vilniuje kuriama žaliojo vandenilio ekosistema – statoma gamykla, kitąmet atsiras žaliojo vandenilio išpilstymo taškas, planuojama juo aprūpinti vandeniliu varomus sostinės autobusus.
Renginio dalyviams taip pat pristatyta Inovacijų ekosistemos 2025 metų apžvalga, kurią kasmet rengia LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centras. Apžvalga, atlikta anketinės apklausos būdu, parodė, kad pernai daugiausiai inovacinių projektų įgyvendino valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, bet didžiausią dalį visų inovacijų biudžeto sugeneravo privataus kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, šilumos tiekimo įmonėse dominuoja energetikos skaitmenizavimo, automatizavimo, šilumos ūkio modernizavimo bei naujų medžiagų ir technologijų kūrimo projektai.
Apibendrinant diskusiją akcentuota, kad energetikos inovacijos negimsta atskirai – jos reikalauja bendradarbiavimo, duomenimis grįstų sprendimų, technologinio pasirengimo ir aiškaus supratimo, kokią problemą norime išspręsti. Lietuvos energetikos agentūra siekia prisidėti prie tokio dialogo kūrimo, telkti energetikos inovatorių bendruomenę, skatinti bendrą požiūrį bei padėti rinkos dalyviams matyti platesnį transformacijos paveikslą.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.