Renginys

Bendrijų dalininkai kartu stato AEI elektrines ir pasigamina elektros savo poreikiams, gali ją parduoti, dalį jos skirti patiriantiems energetinį skurdą. Tai padeda įtraukti į energetikos sektoriaus pertvarkymą bendruomenes, didina visuomenės pritarimą AEI projektams, prisideda mažinant energetinį skurdą.


LEA skelbia ir kasmet atnaujina Rekomendacijas dėl energetikos bendrijų (PEB ir AIEB) veiklos sąlygų, kurias seminare pristatė LEA Klimato kaitos valdymo centro duomenų analitikas Vytautas Abrutis.

Diskusijoje kurią moderavo LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas, energetikos bendrijų veiklą, galimybes ir iššūkius, kam jos skirtos ir kas motyvuoja jas kurti, aptarė energetikos ministro patarėja Laima Nagienė, VERT Paslaugų teikimo skyriaus vedėja Ramunė Laukevičienė, ESO Inovacijų ir paslaugų vystymo skyriaus paslaugų vystymo vadovė Eglė Drungienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, patirtimi dalinosi PEB „Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Taikos 30 Klaipėda“ pirmininkas Algimantas Bružas.

Renginyje dalyvavusi Europos Komisijos Energetikos direktorato Vartotojų ir teisingos pertvarkos skyriaus politikos pareigūnė Edita Dranseikaitė informavo apie rengiamas naujas ES finansavimo priemones energetikos bendrijų plėtrai skatinti, kad kuo daugiau pasigamintos energijos jos suvartotų savo dalininkų ir skurdą patiriančių bendruomenės narių reikmėms.

VšĮ ,,Žiedinė ekonomika“ projektų vadovė Gintarė Petrauskaitė  ir nacionalinio plėtros banko ILTE fondų vadovė Milisenta Grigaliūnienė pasidalino aktualiausia informacija apie galimybes gauti dotacijas ir finansavimą energetikos bendrijoms nuo pirmųjų žingsnių – tiek kuriant verslo planus, tiek ir investuojant į energijos gamybos įrenginius bei plečiant veiklą.

Siekiant skatinti tolesnį AEI gamybos pajėgumų augimą, Lietuvos energetikos agentūra, bendradarbiaudama su įvairiomis institucijomis, elektros tinklų operatoriais, saulės ir vėjo elektrinių projektų vystytojais, sukūrė skaitmeninį informacinį Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros galimybių žemėlapį, kuriame pateikta informacija padės investuotojams greičiau rasti ir lengviau pasirinkti saulės ir vėjo elektrinių bei elektros kaupiklių statybai tinkamas teritorijas, įvertinti galimybes, elektros tinklų bei infrastruktūros prieinamumą.

Žemėlapyje, kurį renginyje pristatė  LEA Klimato kaitos valdymo centro duomenų analitikė Gabrielė Čižikienė, pateikiama daugiau kaip 200 duomenų sluoksnių – nurodytos visos saugomos gamtos teritorijos, kultūros paveldo objektai, nacionaliniam saugumui užtikrinti numatyti ribojimai ir kt. Žemėlapyje galima rasti jau esamas ir elektrą gaminančias elektrines ar elektros kaupiklius, numatomas statyti elektrines ir kaupiklius, jame pažymėtos teritorijos, kuriose leidžiama, ribojama arba draudžiama AEI elektrinių plėtra, taip pat pavaizduota esama ir planuojama elektros perdavimo bei skirstomųjų tinklų infrastruktūra.

Gyventojai ir bendruomenės naudodamiesi žemėlapiu gali įvertinti galimybes gauti gamybos įmokų lėšų: jos skiriamos gyventojams, gyvenantiems arčiau nei 1,5 km atstumu, bendruomenėms – 15 km atstumu nuo AEI elektrinių.     

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus pavaduotojas Arnoldas Pikžirnis renginyje akcentavo didelę naujojo žemėlapio ir atvirų duomenų naudą kuriant sklandesnį vėjo elektrinių vystytojų dialogą su bendruomenėmis, nes gyventojai ir sprendimų priėmėjai aiškiai matys, kur yra galimos zonos vystyti projektus.

Lietuvoje šiuo metu jau pasiekta 74 proc. numatytos 2030 m. įrenti atsinaujinančių išteklių elektrinių galios – siekiama turėti per 8 700 MW elektrinių, naudojančių AEI. Gaminančių vartotojų skaičius jau didesnis nei 180 tūkst. – pasiekta 63 proc. numatyto 2030 m. tikslo.

Renginyje pateikta nacionalinės elektros gamybos sektoriaus ir elektros kainų apžvalga, kurią pristatė LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centro vadovas Dovydas Balčiūnas ir LEA Energetikos duomenų analizės centro duomenų analitikas Vytenis Gudelis.

Šių metų pavasarį Lietuva importavo tik apie 4 proc. vartojimui reikalingos elektros. Net 73 proc. elektros vartojimo poreikio patenkino vien tik vėjo ir saulės elektrinės. 2023 m. tuo pačiu metu importuota apie 56 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos.

Per pirmuosius 2026 m. penkis mėnesius vidutiniškai pasigaminome daugiau kaip 81 proc. vartojimui reikalingos elektros.

2026 m. balandis ir gegužė buvo istoriniai – nuo Ignalinos AE uždarymo tai pirmieji mėnesiai, kai šalyje per mėnesį pasigaminome daugiau elektros energijos nei suvartojome. Pirmoji tokia valanda šalyje fiksuota tik  2023 m. liepos 3 dieną 14–15 val., pirmoji tokia para – 2024 m. kovo 11 d., o pirmoji „savo elektros“ savaitė – 2025 m. kovo 17–24 dienomis. 2027 m. ar 2028 m. galime tikėtis pirmųjų metų, kai visų metų balanse bus daugiau elektros energijos vietoje pagaminta nei suvartota.

Žiemą fiksuotos didelės elektros kainos dėl išaugusio vartojimo poreikio dėl šalčių turėjo įtakos ir tam, kad didmeninės elektros kainos vidurkis šių metų pirmuosius penkis mėnesius siekė 105,5 Eur/MWh – 12 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu (94,2 Eur/MWh). Bet vertinant tik pavasario mėnesius, šiemet vidutinė pavasario elektros kaina siekė 74,4 Eur/MWh – apie 5 proc. mažesnė nei pernai pavasarį (78,1 Eur/MWh).

Fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh kainos pabrangimą 2026 m. pirmojoje pusėje lėmė valstybės reguliuojamos kainos dalies padidėjimas iki 0,011 Eur/kWh ir kai kurių nepriklausomų tiekėjų padidinti mėnesio abonentiniai mokėjimai (nuo 2–3 Eur iki 3–5 Eur per mėn.).

2026 m. I–II ketv. siūlomų fiksuotos kainos planų elektros 1 kWh kainos vidurkis sudaro 0,27–0,28 Eur/kWh – tęsiasi kainų augimo tendencija, prasidėjusi 2025 m., kai vidutinė siūlomų planų 1 kWh kaina metų pradžioje buvo 0,25 Eur/kWh, o metų pabaigoje – 0,27 Eur/kWh.

Nefiksuotos elektros kainos planų vidutinės 1 kWh kainos didėjimą 2026 m. pradžioje lėmė padidėjusi didmeninė elektros energijos kaina sausio–vasario mėnesiais (0,152–0,155 Eur/kWh be PVM) bei valstybės reguliuojamos elektros kainos dalies padidėjimas (nuo 0,100 Eur/kWh iki 0,111 Eur/kWh). Nepriklausomų tiekėjų nefiksuotos elektros kainos planų vidutinė marža padidėjo nuo 0,012 Eur/kWh (2023 m.) iki 0,034 Eur/kWh (2025 m.) ir 0,047 Eur/kWh (2026 m. sausio–gegužės mėn.).

Didesnė vietinė gamyba vėjo ir saulės elektrinėse didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę, stiprina energetinį savarankiškumą, tačiau elektros sistema išlieka priklausoma nuo oro sąlygų ir regioninės rinkos – kai atsinaujinančiais ištekliais paremta elektros gamyba sumažėja, svarbų vaidmenį atlieka importas ir brangesnė, naudojant iškastinį kurą gaminama elektra, o tai daro įtaką kainų svyravimams. Panašios tendencijos matomos ir kitose Baltijos jūros regiono valstybėse.

Nors pasiekiami vis nauji nacionalinės elektros gamybos rekordai, todėl AEI ir kaupimo technologijų plėtra turi vykti toliau.

Renginys finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.