Renginys

Renginio dalyviams ir žiniasklaidai pristatytos LEA užsakymu 2026 m. atliktos gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausos įžvalgos bei LEA Energetikos duomenų analizės centro parengta energetikos sektoriaus apžvalga ir energijos išteklių kainų tendencijos.

Pranešimas „Ar gyventojai iš tiesų keičia savo energijos vartojimo įpročius?“

Pranešimas „Energetikos rinkos pulsas: ką rodo naujausi duomenys?“

„Norime, kad informacija apie energijos taupymą nesibaigtų patarimu vartotojui. Svarbu, kad ji paskatintų konkretų veiksmą – pakeisti įprotį, priimti sprendimą ar pritaikyti energijos taupymo priemonę. Todėl daug dėmesio skiriame tam, kas iš tiesų veikia praktikoje“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė. 

Energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė sveikindama renginį akcentavo energijos taupymo svarbą Europos Sąjungos šalių narių darbotvarkėse, didinant energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, ir pagalbos vartotojams aktualumą, keičiant elgseną ir įpročius. 

Dėl geopolitinių konfliktų ir įtampos Artimuosiuose Rytuose, Brent naftos kainos šią vasarą smarkiai svyravo, rinkos tapo jautresnės geopolitinėms naujienoms ir galimiems tiekimo sutrikimams. 2026 m., palyginti su 2025 m., naftos kaina išaugo 27,9 proc., o tai lėmė degalų kainų kilimą. Dyzelino vidutinės kainos rugpjūčio mėnesį – aukščiausios nuo balandžio pabaigos ir perkopė 2 Eur/l. Balandžio 16 d. – birželio 15 d. Lietuvoje buvo 0,05 Eur/l (be PVM) sumažintas akcizas dyzelinui. 

Dujų kaina, lyginant kainų vidurkius nuo 2022 m. kasmet 1–8 mėn., šiemet didžiausia – 45,20Eur/MWh, arba 19,7 proc., didesnė nei pernai tuo pačiu metu (37,76Eur/MWh). Dujų kainų vidurkis per šios vasaros mėnesius – 51,6 Eur/MWh, arba 7,3 proc.  didesnis už metų vidurkį (48,14 Eur/MWh). 

Didmeninės elektros kainoms šią vasarą buvo būdingi svyravimai: šalia vienos pigiausių metų savaičių (kaina siekė 38,1Eur/MWh) pasitaikė ir kainų šuolių iki žiemos laikotarpiui būdingo lygio (123,8Eur/MWh). Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje šiemet vasaros mėnesiais siekė 83,1 Eur/MWh ir buvo 47 proc. didesnė nei pernai. Didesnes kainas lėmė ribotos elektros importo galimybės dėl elektros perdavimo jungties tarp Latvijos ir Estijos remonto bei apie 50 proc. išaugusios gamtinių dujų kainos. Rugpjūtį elektros kainos Lietuvoje augo tik 5 proc. – tai mažiausias augimas tarp ES  šalių. 

Sausio–rugpjūčio mėn. nepriklausomų tiekėjų vartotojams siūlomų fiksuotos kainos planų vidutinė elektros kaina buvo 13,9 proc., nefiksuotos kainos planų – 15,5 proc. didesnė nei 2025 m. vidurkis. Kainų augimą lėmė ne tik  didmeninės rinkos tendencijos. Reguliuojama kainos dalis padidėjo apie 1,1 ct/kWh, o dalis tiekėjų mėnesio abonentinius mokesčius padidino nuo 2–3 Eur iki 3–5 Eur per mėnesį. 

Biokuro kaina rugsėjo pirmą savaitę siekia 30,4 Eur/MWh, paskutinę rugpjūčio savaitę buvo 27,93 Eur/MWh, arba 54,3 proc. didesnė nei  pernai rugpjūčio paskutinę savaitę (buvo18,1Eur/MWh). Ruošiantis 2026–2027 m. šildymo sezonui, iki rugsėjo ilgalaikiais sandoriais užtikrinta apie 24 proc. viso sezono kuro poreikio, t. y. mažiau nei prieš 2025–2026 m. sezoną, kai tuo pačiu metu buvo užsitikrinta 25,63 proc. viso sezono kuro poreikio. Rugsėjo mėnesį šilumos energijos kainos vidurkis Lietuvoje – 8,07 ct/kWh, arba 27 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Bet sausio–rugsėjo mėn. vidutinė šilumos kaina Lietuvoje – mažiausia tarp Baltijos šalių, kai Latvijoje – 8,55 ct/kWh, arba 5,6 proc. daugiau, Estijoje – 8,62 ct/kWh, arba 6,4 proc. daugiau, lyginant su Lietuva. 

Pakanka žinių, kaip mažinti išlaidas energijai – trūksta motyvacijos veikti 

Renginio pranešimuose ir ekspertų diskusijose analizuota, ar brangstant energijai, gyventojai iš tiesų keičia savo vartojimo įpročius ir taupo energiją bei mažina savo išlaidas? Čia itin svarbus energijos tiekėjų vaidmuo. Renginio dalyviai aptarė 2025 m. energijos tiekėjų taikytų vartotojų švietimo ir konsultavimo priemonių rezultatus. Susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo su Energetikos ministerija yra sudarę 60 energijos tiekėjų (elektros, šilumos, dujų), kurie įsipareigojo skatinti galutinius energijos vartotojus taupyti bei suteikti jiems praktinių žinių ir konsultacijų apie energijos taupymo galimybes. Lietuvos nacionalinis energijos taupymo tikslas numato, kad 2021–2030 m. energijos tiekėjų vykdomos vartotojų švietimo ir konsultavimo priemonės suteiks galimybę sutaupyti 2,77 TWh energijos. Per 2021–2025 m. jau pasiektas sutaupymas – 1,28 TWh. 

LEA užsakymu 2026 m. atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa rodo, kad 92 proc. respondentų teigia energiją taupantys bent kartais. Pagrindinė taupymo priežastis išlieka finansinė – norą sutaupyti pinigų nurodo 88 proc. apklaustųjų. Dėl klimato kaitos ir oro taršos mažinimo energiją taupančių gyventojų dalis nuo 2023 m. išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 14 iki 33 proc.), o dėl šalies energetinės nepriklausomybės siekio taupo nuo 14 iki 23 proc. atsakiusiųjų. 

Apklausa rodo, kad energijos taupymas nebėra vien reakcija į kainų šuolį – jis tampa įpročiu, tačiau dauguma gyventojų mano jau darantys pakankamai. 69 proc. gyventojų mano turintys pakankamai žinių, 57 proc. – reikalingų įgūdžių taupymo veiksmams atlikti, bet tik apie trečdalis gyventojų mano turintys finansines galimybes investuoti į taupymo sprendimus, o dauguma pastaruoju metu nesvarstė imtis papildomų taupymo veiksmų. 

Tiekėjų iniciatyvas ir raginimą taupyti energiją laiko naudingomis ar iš dalies naudingomis 86 proc. gyventojų. O tiekėjų patarimus pritaikius, išlaidų energijai sumažėjimą bent kartais pastebi 83 proc. pritaikiusiųjų. Daugiausia pastangų, gyventojų vertinimu, deda elektros energijos tiekėjai, o šilumos ir dujų tiekėjų komunikacija vertinama prasčiau – apie 39 proc. gyventojų teigia niekada negaunantys informacijos iš šilumos tiekėjo. Gyventojai prioritetą teikia informacijai el. paštu, o pranešimai žiniasklaidoje praranda populiarumą. Aktualiausios temos gyventojams – buities prietaisų elektros energijos taupymas (50 proc.), pastatų renovacija ir šildymo sistemų atnaujinimas (41 proc.) bei karšto vandens taupymas (38 proc.). 

Apibendrinant apklausos rezultatus, gyventojams trūksta ne informacijos apskritai, o asmeniškai aktualios paskatos veikti: galimybės palyginti savo suvartojimą su panašiais namų ūkiais, aiškiai išreikštos taupymo naudos ir finansiškai prieinamų sprendimų. Apklausti 1022 Lietuvos gyventojai iš visų šalies apskričių. Apklausa atlikta įgyvendinant LIFE programos integruotojo projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (EnerLIT) veiklą C2.4 „Energijos vartojimo pastatuose mažinimas“, skirtą energijos vartojimo pastatuose mažinimui. Analogiška apklausa buvo atlikta 2023 m., todėl rezultatai leidžia įvertinti trejų metų pokyčius. 

Gyventojų apklausa apie praktiškus energijos taupymo sprendimus rodo, kad žmonės nenoriai atsisako savo įpročių, o neretai vengia gauti taupymo patarimų ir nesiryžta imtis efektyvių energijos taupymo sprendimų. 

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad žmogaus gyvenimo būdas nulemia jo energijos poreikius būsto, laisvalaikio, judumo, prekių vartojimo bei mitybos bei kitose srityse. 

Kokios priemonės keičia energijos vartotojų elgseną? 

Renginyje energijos tiekėjų atstovai dalinosi patirtimi ir diskutavo, kaip žiniomis ir patarimais apie taupymo galimybes geriausia dalintis su savo klientais ir kokios priemonės padeda pasiekti geriausių rezultatų. 

Surengtose dirbtuvėse „Nuo informavimo iki pokyčio: kokios priemonės keičia energijos vartotojų elgseną?“ darbo grupės ieškojo sprendimų, kaip veiksmingiau pasiekti skirtingas energijos vartotojų grupes bei paskatinti jas imtis konkrečių energijos taupymo veiksmų. Siekta pasidalinti gerosiomis praktikomis ir išgryninti sprendimus, kuriuos būtų galima pritaikyti energijos tiekėjų vykdomose švietimo ir konsultavimo veiklose.


Tarp svarbių minėtų priemonių – individualios ir viešos konsultacijos, praktiniai patarimai, vartotojų supažindinimas su jų energijos vartojimo duomenimis, galimybė išbandyti matavimo prietaisus, termovizorius ir kitus įrankius, taip pat mokymai, padedantys patiems vartotojams geriau suprasti savo energijos vartojimą. Įžvalgos padės ieškant efektyviausių būdų skatinti energijos vartotojų elgsenos pokyčius bei tobulinti jų švietimo ir konsultavimo priemones. 

__________________________________________________

Dirbtuvės organizuotos įgyvendinant LIFE IP EnerLIT projektą „Energijos vartojimo pastatuose mažinimas“, finansuojamą Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos biudžeto lėšomis. LEA įgyvendinama šio projekto veikla „Energijos vartojimo pastatuose mažinimas“, skirta energijos vartotojų elgsenos keitimui – kaip paskatinti gyventojus energiją vartoti sąmoningiau ir efektyviau, o energijos taupymo informaciją paversti realiais vartotojų veiksmais ir energijos sutaupymu.