Renginys

Apie lengvai įgyvendinamas energijos taupymo priemones ir  mažoms įmonėms svarbius paprastus sprendimus renginyje kalbėjo Panevėžio rajono savivaldybės atstovai. Seminaro dalyviams pristatyti Biržų rajono savivaldybės atlikto energijos taupymo elgsenos analizės šioje savivaldybėje rezultatai, pateikta informacija apie inovatyvius mokslinius sprendimus kaip energijos šaltinį.


Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė renginyje ragino į energijos taupymą pažvelgti kaip į kasdienę galimybę, kuriai pakanka išsiugdytų įpročių, ir akcentavo, kad pigiausia yra sutaupyta energija – ta, kurios nereikia suvartoti. Ji pristatė pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus – tai sava, švari, saugi, pigi energija. Siekiama užtikrinti apsirūpinimą energijos ištekliais iš vietinių šaltinių, mažinti priklausomybę nuo energijos importo ir nuo iškastinio kuro naudojimą bei garantuoti saugią energetikos infrastruktūrą. Sparti saulės ir vėjo energetikos plėtra lėmė, kad per ketverius metus Lietuvos pirminės energijos struktūroje AEI dalis išaugo iki 30 proc., tad vis didesnę dalį vartojimui reikalingos elektros energijos tiekia vietinė gamyba, o importas mažėja. Bet vis dar didelę dalį – 43 proc. galutinio energijos suvartojimo sudaro iškastinis kuras. 

Kaip ugdomas sąmoningas energijos vartotojų taupymas, renginio dalyviams kalbėjo LEA Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro l. e. p. vadovė Agnė Stonienė. Ji pristatė įgyvendinamo LIFE programos projekto IP EnerLIT pasiekimus ir gerąją patirtį. Projektą koordinuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Projekto veiklos prisideda prie Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo ir jo atnaujinimo, stiprina klimato ir energijos efektyvumo tikslų pasiekimą ir skatina gyventojus rinktis tvaresnius energijos vartojimo sprendimus, diegti energijos vartojimo efektyvumo priemones transporto, pastatų ir pramonės sektoriuose. 

Švietimas ir konsultavimas elektros bei šilumos vartotojus skatina keisti savo elgseną bei įpročius, įsivertinti realius energijos poreikius ir pasirinkti veiksmus, mažinančius energijos suvartojimą. Susitarimus su Energetikos ministerija sudarę Lietuvos energijos tiekėjai yra įsipareigoję iki 2030 m. kiekvienam savo vartotojui bent kartą per metus pateikti informaciją apie galimybes taupyti energiją, taip pat formuoti tinkamus vartojimo pasirinkimus. 

Lietuvos energetikos agentūra analizuoja energijos tiekėjų taikomas priemones. Dažniausiai apie energijos taupymo galimybes vartotojai informuojami leidiniuose, interneto svetainėse, televizijos ir radijo laidose, teikiamos individualios konsultacijos. 

Vartotojų švietimas ir konsultavimas padės iki 2030 m. sutaupyti 2,77 TWh energijos – tai apie 26 proc. Lietuvos namų ūkiuose per metus suvartojamos energijos. Taip pat tai 7 proc. prisidės prie nacionalinio tikslo 2021–2030 m. sutaupyti 39,3 TWh energijos. Lietuva iki šiol jau pasiekė 56,8 proc. šio tikslo. Didžiausią poveikį turėjo pastatų atnaujinimas ir senų būsto šildymo katilų keitimas: juos efektyviais įrenginiais jau pakeitė beveik 16 500 gyventojų, kuriems išmokėta beveik 53,94 mln. eurų valstybės dotacijų. 

Savivaldybėms skirtas svarbus vaidmuo, Lietuvai įgyvendinant nacionalinius tikslus energetikos sektoriuje, spartinant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo plėtrą, siekiant didinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įgyvendinti Europos Sąjungos didinamus energijos taupymo įpareigojimus. 

Panevėžio rajone sparti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra. Kaip renginio dalyvius informavo LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas, komercinių saulės elektrinių įrengtoji galia šiame rajone – beveik dvigubai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje ar Panevėžio apskrityje. 

Panevėžio r. sav. komercinių saulės elektrinių įrengtoji galia siekia 46,1 MW – ji 88,2 proc. didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje (24,5 MW) ir 89,7 proc. – nei Panevėžio apskrityje (24,3 MW). Įrengtų 8 saulės elektrinių parkų suminė galia – 39 MW, o 46 pavienių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia – 7,1 MW. Panevėžio r. sav. suplanuota 2026–2029 m. pastatyti dar 3 saulės elektrinių parkus (29 MW), taip pat numatoma kurti vieną 3,9 MW galios saulės elektrinę, vieną hibridinę 4,9 MW saulės elektrinių ir vėjo elektrinių sistemą bei 3 hibridines saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių sistemas, kurių suminė įrengtoji galia sieks 1,6 MW. 2027 m. suplanuota pastatyti vieną 250 MW įrengtosios galios saulės elektrinių parką, kuris išsidėstys Panevėžio rajono ir Anykščių rajono savivaldybių teritorijose. 

Gaminančių vartotojų elektrinių galia Panevėžio r. sav. – perpus didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje ir beveik dvigubai didesnė nei Panevėžio apskrityje. Šių vartotojų elektrinių priskirtoji suminė galia siekia 51,7 MW – ji 56,7 proc. didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje (33 MW) ir 95,8 proc. didesnė nei Panevėžio apskrities vidurkis, kuris siekia 26,4 MW. 

Šilumos energiją Panevėžio r. savivaldybėje gamina ir centralizuotai tiekia VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“. Biokuras sudaro tik apie 41 proc. kuro, naudojamo šilumos energijai gaminti. Naudojant didelę dalį gamtinių dujų, šiluma brangesnė: šiemet balandžio mėnesį šilumos energijos kaina Panevėžio r. sav. – 9,58 ct/kWh, arba 10,6 proc. didesnė nei Panevėžio apskr. vidurkis (8,66 ct/kWh) ir 21,4 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis šį šildymo sezoną (7,89 ct/kWh). 

Panevėžio r. sav. 2015–2025 m. laikotarpiu atnaujinti 55 daugiabučiai namai iš 430 – tai kas aštuntas  renovuotinas daugiabutis. Renovacijos tempo didžiausias aktyvumas fiksuotas 2015 m. – atnaujinta 18 namų, ir 2016 m. – 11 namų, kitais metais atnaujinama vidutiniškai po 3 daugiabučius per metus. 

Greičiau nei vidutiniškai Lietuvoje šioje savivaldybėje auga elektromobilių skaičius: šiemet per tris pirmuosius mėnesius elektromobilių skaičius Panevėžio r. savivaldybės parke išaugo 12,7 procento. Iš viso įregistruoti 454 elektromobiliai (250 grynųjų elektromobilių ir 204 įkraunami hibridai), arba 24,8 proc. visų Panevėžio apskrityje registruotų elektromobilių. Elektromobiliai sudarė 1,61 proc. viso Panevėžio rajono savivaldybėje įregistruotų lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko. Per 2025 m. elektromobilių skaičius parke išaugo 68,6 proc. – padaugėjo 164 elektromobiliais, o per 2026 m. tris mėnesius padaugėjo 51 elektromobiliu. 

Panevėžio r. sav. teritorijoje įrengtos 73 viešojo elektromobilių įkrovimo prieigos. Vienai viešajai prieigai tenka 6 elektromobiliai – tai 1,4 karto viršija Lietuvos vidurkį (1 prieigai – 9 elektromobiliai), o įkrovimo prieigų maksimali galia (13 735 kW) 27 kartus viršija ES teisės aktuose nustatytą minimalią galią (490,8 kW).

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.