Naujiena

Energijos sutaupymų susitarimų priemonės – galimybės taupyti energiją galutiniam vartotojui

2020 05 06

Lietuva, prisidėdama prie Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo bendro tikslo iki 2020 metų padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc., įsipareigojo 2014–2020 metų laikotarpiu sutaupyti 11,67 TWh galutinės energijos. Į Energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planą įtrauktos šios energiją taupančios priemonės:

  • daugiabučių namų atnaujinimas, energijos taupymas namų ūkiuose;
  • viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas, rūpinimasis valstybės turto atnaujinimu;
  • energijos vartojimo auditai pramonės įmonėse, pažangios technologijos produktų gamyboje;
  • mokesčiai ir akcizai degalams;
  • susitarimai su energijos tiekėjais dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo, vartotojas informuojamas kur galima sutaupyti energijos ir pinigų;
  • susitarimai su energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo, energijos perdavimo ir skirstymo operatoriai pasiūlo priemones galutiniam vartotojui energijai taupyti;
  • katilų keitimas namų ūkiuose, subsidija katilų keitimui namų ūkiams, kurie nėra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos  sistemos;
  • mažos galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, įrengimas.

Šaltinis: 2018 m. birželio 19 d. Nr. VA-2018-P-20-2-5 Valstybinio audito ataskaita Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas, Valstybės kontrolė 

Energijos sutaupymo susitarimai (toliau – Susitarimai) skirti skatinti taupyti energiją (įvairias jos rūšis) visose Lietuvos Respublikos ūkio srityse, didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant energijos vartojimo neigiamą poveikį aplinkai bei vartotojui pagal kasdienius jo energijos vartojimo duomenis sudaro galimybes planuotis vartojimą, rinktis ekonomiškai patrauklesnius energijos vartojimo planus.

Energijos sutaupymų susitarimų sistemos įgyvendinimo dalyviai ir jų pareigos.

Susitarimai sudaryti tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir elektros ir dujų perdavimo sistemų bei skirstomųjų tinklų operatorių (toliau – Įmonės) ir juose nurodomas susitartas sutaupyti energijos kiekis bei išdėstomas energijos taupymo grafikas pamečiui.

Įmonės tiesiogiai arba per kitus asmenis inicijuoja, dalyvauja įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones (toliau – taupymo priemonė) pas galutinės energijos vartotojus visoje Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

Ataskaitas apie įgyvendintas energijos taupymo priemones ir jomis pasiektus energijos sutaupymus Įmonės teikia kasmet už praėjusius kalendorinius metus.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra) atlieka Įmonių teikiamų metinių ataskaitų analizę, duomenų sisteminimą, apibendrinimą ir patikrinimą ne mažiau kaip 5 procentus ataskaitose nurodytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių dokumentų ir atliktų skaičiavimų.

Energijos sutaupymų susitarimų įgyvendinimo procesas

Nuo 2017 metų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai pasirašius Susitarimus su Įmonėmis buvo sutarta, kad iki 2020 metų Lietuvos Respublikos teritorijoje bus sutaupyta 1,9 TWh energijos. Per pastaruosius kelerius metus Įmonės deklaruoja energijos sutaupymus daugiausiai įgyvendindamos išmaniosios energijos apskaitos diegimo verslo ir buitiniams klientams sistemas.

Energijos sutaupymo susitarimų energijos taupymo priemonės galutiniam vartotojui

Išmanusis energijos apskaitos prietaisas – išmanusis skaitiklis (angl. smart meter) – yra energijos tinklo elementas. Galutinio vartotojo objekte įrengtas išmanusis skaitiklis matuoja ir registruoja energijos suvartojimą pasirinktu dažnumu. Skaitiklis gali fiksuoti įvairius tinklo įvykius, parametrus bei trikdžius.

Išmanusis skaitiklis dažniausiai kartą per parą perduoda duomenis apie energijos suvartojimą Įmonei, kuri šiuos duomenis pateikia vartotojui bei jo elektros energijos tiekėjui. Analizuodamas energijos suvartojimo duomenis  energijos tiekėjai vartotojui gali pasiūlyti lanksčius tarifus bei įvairias paslaugas leidžiančias efektyviau vartoti energiją. Galutinis vartotojas, turėdamas savo energijos suvartojimo duomenis, gali nuspręsti reguliuoti energijos suvartojimą, jeigu leidžia techninės galimybės.

Taip pat pasirinkta populiari energijos taupymo priemonė yra susitarimai su verslo klientais dėl energijos efektyvumo fondo priemonių įdiegimo. Įmonė, įsipareigojusi pasiekti energijos sutaupymus, konsultuoja savo verslo klientus – galutinius energijos vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais, o pasirašytų susitarimų su vartotojais nuostatos įgalina Įmonę neatlygintinai įgyti teisę savo vardu deklaruoti vartotojų objektuose sutaupytą energiją. Galutiniai energijos vartotojai savo objektuose daugiausiai modernizavo apšvietimo sistemas – apie 70 proc., gamybos įrangos modernizavimas sudarė apie 18 proc., o saulės jėgainių  įrengimas – apie 12 proc. visų priemonių.

Lietuvos teisės aktai neriboja Įmonių pasiūlymų galutiniams energijos vartotojams įdiegti energiją taupančių priemonių kiekio ir rūšies. Esant plačiam taupymo priemonių pasirinkimui galutinis vartotojas, neišsiaiškinęs energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos įgyvendinimo mechanizmo, gali tą pačią taupymo priemonę deklaruoti du kartus skirtingoms nacionalinėms energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų plano priemonėms. Tokiu būdu galimas energijos sutaupymų dubliavimas, kurio siekiant išvengti prašoma priemonių įgyvendintojų pateikti kuo tikslesnės informacijos apie taupymo priemones. Gavus informacijos toliau vykdomas priemonių patikrinimas.

Energijos sutaupymų susitarimų siekimo rezultatai

Kasmet Agentūrai atliekant Įmonių teikiamose ataskaitose nurodytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių dokumentų ir atliktų skaičiavimų patikrinimą (už 2017 ir 2018 metus)  nustatyta, kad skaičiuojant suminiu metodu, iki 2020 m. pabaigos bus sutaupyta 1,2 TWh, arba 63 proc., bendro Susitarimo (Susitarimas – 1,9 TWh).

2020 metų pradžioje Įmonės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai teikė metines ataskaitas už 2019 metus, o Agentūra atliko jų pateiktų duomenų sisteminimą ir apibendrinimą bei parengė ataskaitą su kuria galima susipažinti čia.

Tikrinant įdiegtų energijos taupymo priemonių įgyvendinimo dokumentus bei atliktus skaičiavimus nustatyta, kad  taupymo priemonių 2017–2018 m. laikotarpio diegimo intensyvumu Susitarimo tikslai (1,9 TWh) nebus pasiekti. Tai sąlygoja per mažas energijos taupymo priemonių diegimo mastas ir lėtas jau įdiegtų priemonių pagrindimas dokumentais.