Naujiena
Dujų suvartojimas Baltijos šalyse pirmąjį šių metų ketvirtį – didžiausias per penkerius metus, kainos didėjo iki pernai buvusio lygio, bet tiekimo stabilumas užtikrintas
2026 05 13Gamtinių dujų kainos šių metų pradžioje kilo dėl didelių šalčių nulemto didelio vartojimo poreikio, o nuo kovo pradžios – dėl geopolitinių priežasčių sukeltų įvykių Artimuosiuose Rytuose. Rinkos analizė rodo, kad po šuolio kovo mėnesį dujų kainos buvo artimos pernai pirmąjį metų ketvirtį buvusiam lygiui. Lietuvos apsirūpinimas dujomis išliko stabilus dėl riziką mažinančio diversifikuoto tiekimo iš skirtingų šaltinių – į mūsų šalį gamtinės dujos importuojamos ne iš konfliktų apimtų regionų, o iš JAV ir Norvegijos. Baltijos regione Inčukalnio gamtinių dujų saugykla nėra vienintelis aprūpinimo gamtinėmis dujomis šaltinis – dujas tiekia Klaipėdos SGD terminalas „Independence“, Suomijoje veikia Inkoo SGD terminalas, taip pat Lietuva dujotiekiu sujungta su Lenkija. Gyventojams nuo liepos mėnesio reguliuojami dujų kainų tarifai gali grįžti į 2025 m. antrojo pusmečio lygį.
2026 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse ir Suomijoje pasiektas didžiausias gamtinių dujų suvartojimas per pastaruosius penkerius metus – suvartota 21 TWh, arba 40 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį ketvirtį, kai suvartojimas siekė 15 TWh, taip pat 23,5 proc., daugiau nei 2024 m. pirmąjį ketvirtį, kai regione kartu suvartota 17 TWh dujų.
Lietuvoje per 2026 m. pirmąjį ketvirtį dujų vartojimas buvo 6,8 TWh – 19,3 proc. didesnis, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, kai suvartota 5,7 TWh.
Trys Baltijos šalys kartu per praėjusį šildymo sezoną (nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d.) suvartojo 19,9 TWh dujų (2024–2025 m. – 17 TWh).
Iš Inčukalnio saugyklos per tą patį laikotarpį vartojimui buvo išimta 10,2 TWh gamtinių dujų (per 2024–2025 m. šildymo sezoną – 11,7 TWh).
Šiemet per sausį iš šios dujų saugyklos išimta 4,6 TWh dujų, arba 109 proc. daugiau dujų, palyginti su 2025-ųjų sausiu, kai buvo išimta 2,2 TWh, vasarį – 3,4 TWh, kovą – 1,4 TWh.
Skirtumas tarp dujų suvartojimo ir iš Inčukalnio saugyklos išimto dujų kiekio rodo Baltijos šalių ir Suomijos apsirūpinimo gamtinėmis dujomis šaltinių diversifikaciją – ši saugykla nėra vienintelis aprūpinimo gamtinėmis dujomis šaltinis, todėl joje sukauptos dujų atsargos nebūtinai gali atitikti Baltijos šalių (Lietuva, Latvija, Estija) ir Suomijos per šaltąjį metų laikotarpį (lapkričio–kovo mėn.) suvartojamą gamtinių dujų kiekį ir viso regiono gamtinių dujų poreikį.
Mūsų šalies vartotojus dujomis visiškai aprūpina Klaipėdos SGD terminalas „Independence“ – jo tiekiamų dujų pakanka nepertraukiamai aprūpinti Lietuvos vartotojus, o dalis dujų išsiunčiama į Latviją ir į Lenkiją. Bendras dujų importas per Klaipėdos SGD terminalą 2026 m. pirmąjį ketvirtį siekė 9,3 TWh, kai 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – 7,6 TWh 2024 m. – 6 TWh dujų.
Stabilų SGD tiekimą Lietuvai užtikrina diversifikuoti tiekimo šaltiniai: 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuva dujas importavo iš dviejų pagrindinių šaltinių – iš Norvegijos (61,3 proc.) ir iš JAV (39,8 proc.), o tai rodo subalansuotą tiekimo struktūrą, nepriklausomą nuo vieno tiekėjo ir nuo konfliktų apimtų regionų. 2025 m. Lietuvoje SGD dalis iš JAV sudarė 85,7 proc. importo.
Artėjant 2025–2026 m. šildymo sezono pabaigai, kovo pabaigoje, stebėtas spartus Europos Sąjungos šalių gamtinių dujų saugyklų ištuštėjimas, kurį lėmė didelis vartojimas dėl šaltesnės nei įprasta žiemos, kuri buvo šalčiausia nuo 2022 metų. Taip pat šio šildymo sezono pradžioje saugyklų užpildymas buvo mažesnis nei ankstesniais metais: lapkričio pradžioje ES saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė 83 proc., o Inčukalnio saugyklos – 61 procentą. Tačiau jau kovą prasidėjo saugyklų pildymas kitam sezonui. Nuo 2023 m. užpildymo lygis šildymo sezonų pradžioje siekdavo daugiau: Inčukalnio saugyklos – apie 80–90 proc., Europos saugyklų vidurkis būdavo apie 95–99 procentus.
SGD importas į Europos Sąjungą didėja: 2025 m. jis augo 25,1 proc., palyginti su 2024 m., o 2026 m. pirmąjį ketvirtį augimo tendencija išliko – 11 procentų. Didžiausias SGD importas fiksuojamas Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.
Stebimas ir pasaulinis SGD eksporto į ES augimas pirmaisiais metų ketvirčiais: 2025 m., palyginti su 2022 m., pasaulinis SGD eksportas į ES išaugo 26,3 proc. – nuo 251 TWh iki 317 TWh, o 2026 m. pirmąjį ketvirtį jis augo iki 352,3 TWh, arba dar 11 procentų. Prognozuojama, kad SGD importas į ES iš JAV ir kitų tiekėjų toliau didės.
Gamtinių dujų kainos 2026 m. vasario pabaigoje, prieš pat konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžią, vidutiniškai siekė 32,26 Eur/MWh. Prasidėjus karo veiksmams šiame regione, jau kovo 2-ąją kaina pakilo 17 proc. – iki 37,66 Eur/MWh, vėliau kovo mėnesį kainos svyravo 32–52 Eur/MWh ribose. Didžiausia dujų kaina buvo pasiekta šiemet kovo 31 d. – 52,46 Eur/MWh.
Bet sausio–kovo mėnesių kainų vidurkis siekė 37,92 Eur/MWh, arba grįžo į ankstesnių metų kainų lygį, kai 2025 m. kovą siekė 42,70 Eur/MWh.
Buitiniams dujų vartotojams šiemet sausį–birželį patvirtinta kintamoji gamtinių dujų tarifo dalis I-osios grupės vartotojams siekia 0,89 Eur/kub. m, II-osios grupės – 0,65 Eur/kub. m, III-osios grupės vartotojams siekia 0,62 Eur/kub. metrą.
Reguliuojamų dujų tarifų kintamoji dalis gyventojams gali keistis nuo liepos mėnesio ir tarifai būtų panašūs kaip 2025 m. antrąjį pusmetį.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.