Naujiena

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina gruodį mažiausia (5,5–6,72 ct/kWh), ji apie 17,4 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. O penkiose savivaldybėse, kuriose ši kaina didžiausia (11,34–12,52 ct/kWh), ji 56 proc. didesnė nei šalies vidutinė kaina.

Penkių didžiausių šalies miestų, kuriuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos, kainų vidurkis gruodį yra 7,42 ct/kWh – 9,3 proc. didesnis nei lapkritį, kai buvo 6,79 ct/kWh, ir 3,1 proc. mažesnis nei visos šalies vidutinė kaina. Pernai gruodį miestų kainų vidurkis buvo 7,72 ct/kWh.

Per mėnesį, šį gruodį palyginus su lapkričiu, šilumos energijos kaina tarp didžiųjų miestų mažėjo tik Šiauliuose 2,6 proc. ir yra 6,41 ct/kWh – mažiausia, lyginant didžiuosius miestus, bei 16,3 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai gruodį Šiauliuose šilumos kaina buvo 6,86 ct/kWh, o šį lapkritį – 6,58 ct/kWh. Šilumos kainos sumažėjimą gruodį šiame mieste lėmė 6,3 proc. sumažėjusi kuro įsigijimo kaina. Pastovi šilumos energijos kainos dedamoji, kurią sudaro įmonės veiklos išlaidos, išliko nepakitusi. Šiluma iš nepriklausomų gamintojų Šiauliuose nesuperkama: per metus 100 proc. šilumos pagamina AB „Šiaulių energija”.

Kituose didžiuosiuose miestuose per mėnesį šilumos energijos kaina padidėjo: Vilniuje kilo 10,7 proc., Kaune – 11,3 proc., Klaipėdoje – 12,4 proc., Panevėžyje – 2,9 procento.

Kainų kilimą didžiuosiuose miestuose labiausiai lėmė vidutiniškai 20 proc. pabrangusi iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkama šiluma – Lietuvoje superkamos šilumos vidutinė kaina kilo nuo 37,2 Eur/MWh iki 44,7 Eur/MWh. Daugiausia šilumos energijos aukcionuose iš nepriklausomų tiekėjų nuperkama didžiuosiuose miestuose.

Vilniuje šilumos energija gruodį kainuoja 7,36 ct/kWh, lapkritį kaina siekė 6,65 ct/kWh, o pernai gruodį buvo 7,98 ct/kWh. Sostinėje šilumos energijos kaina 3,9 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Gruodį, lyginant su lapkričiu, Vilniuje 14 proc. padidėjo kintamoji kainos dalis, kuro įsigijimo kaina kilo 2 proc., pastovioji kainos dedamoji nepakito. Šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, pabrango 17 proc. – nuo 41,8 Eur/MWh lapkritį iki 48,7 Eur/MWh gruodį. Sostinėje 32 proc. šilumos energijos pagamina AB „Miesto gijos“, apie 67 proc. jos superkama iš nepriklausomų tiekėjų, tarp jų – ir iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės.

Kaune šilumos energija gruodį kainuoja 8,65 ct/kWh, arba 11,3 proc. brangiau nei lapkritį, kai jos kaina siekė 7,77 ct/kWh, ir yra 12,9 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai gruodį šiluma Kaune kainavo 7,89 ct/kWh. Brangimą lėmė 19 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 4,1 proc., o šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, brango 21,5 proc. – nuo 37,7 Eur/MWh lapkritį iki 45,8 Eur/MWh gruodį. Pastovioji kainos dedamoji išliko nepakitusi.  Kaune vidutiniškai 23 proc. šilumos per metus pagamina AB „Kauno energija”, 77 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų gamintojų.

Klaipėdoje gruodį šilumos energijos kaina siekia 6,8 ct/kWh, ji padidėjo 12,4 proc., palyginti su lapkričiu, ir yra 11,2 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai gruodį kaina buvo 6,68 ct/kWh. Per mėnesį šilumos kainos padidėjimą lėmė 32 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina sumažėjo 6,7 proc., o šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, brango 44,5 proc. – nuo 28,3 Eur/MWh lapkritį iki 40,9 Eur/MWh gruodį. Pastovi kainos dedamoji išliko nepakitusi.  Klaipėdoje per metus vidutiniškai 29 proc. šilumos pagamina AB „Klaipėdos energija”, o 71 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų gamintojų.

Panevėžyje šilumos energija gruodį kainuoja 6,6 ct/kWh, arba 2,9 proc. brangiau nei lapkritį, kai jos kaina buvo 6,41 ct/kWh. Pernai gruodį šiluma Panevėžyje kainavo 6,7 ct/kWh. Šį gruodį šilumos energijos kaina Panevėžyje yra 13,8 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Kainos padidėjimą per mėnesį lėmė 7,8 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 3,4 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, brango 18 proc. – nuo 33,4 Eur/MWh lapkritį iki 39,4 Eur/MWh gruodį. Pastovioji kainos dedamoji mažėjo. Apie 77 proc. šilumos per metus pagamina AB „Panevėžio energija”, o 23 proc. šilumos miestui šildyti superkama iš nepriklausomų gamintojų.

Per mėnesį, gruodį palyginti su lapkričiu Lietuvoje šilumos energijos kainas sumažino 9 šilumos energijos tiekimo įmonių, 34 tiekimo įmonė jas didino, 6 įmonės šilumos kainų per mėnesį nepakeitė. Iš viso šalyje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.

Lyginant tris Baltijos šalis, Lietuvoje visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis gruodį mažiausias tarp Baltijos šalių – 7,7 ct/kWh, Latvijoje – 8,6 ct/kWh, Estijoje – 8,5 ct/kWh. Penkių didžiausių miestų šilumos kainos vidurkis gruodžio mėnesį mažiausias Lietuvoje – 7,4 ct/kWh (lapkritį buvo 6,8 ct/kWh), Latvijoje – 7,2 ct/kWh (lapkritį buvo 7,2 ct/kWh), didžiausias Estijoje – 8,3 ct/kWh (lapkritį buvo 8,3 ct/kWh). Lyginant trijų Baltijos šalių sostines, Vilniuje šilumos energija pigiausia – 7,4 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.

Biokuro kainos vidurkis Lietuvoje 2025 m. lapkričio mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 22,3 Eur/MWh, arba 8,3 proc. didesnis už spalio kainų vidurkį, kuris buvo 20,6 Eur/MWh, ir 6,7 proc. didesnis nei 2024 m. lapkritį, kai šis vidurkis siekė 20,9 Eur/MWh. Svertinė ilgalaikių sandorių kaina Lietuvoje – 21,11 Eur/MWh. Praėjusio viso šildymo sezono ilgalaikių sandorių kaina buvo 21,20 Eur/MWh. Šių sandorių kaina Latvijoje – 21,12 Eur/MWh, Estijoje – 21,36 Eur/MWh. Ankstesnio viso šildymo sezono ilgalaikių sandorių kaina Lietuvoje buvo 21,20 Eur/MWh.

Daugiau informacijos čia: https://www.ena.lt/shek-pokyciai/

Kilus klausimų, prašome kreiptis:

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. pastas: [email protected], mob. tel. +370 661 89 175