Naujiena

Gamtinių dujų vartojimas Latvijoje šią gegužę augo 57,4 proc., palyginus su ankstesne geguže, Estijoje suvartota 17,4 proc. daugiau gamtinių dujų. O Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas šią gegužę buvo 16,2 proc. didesnis nei 2024 m. gegužę.

Palyginti su balandžiu, gamtinių dujų vartojimas gegužę Latvijoje per vieną mėnesį sumažėjo 39,9 proc., Estijoje – 21,6 proc., Lietuvoje – 20,9 procento. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,74 TWh ir sumažėjo 24,2 proc., o perduotas į skirstymo sistemas gamtinių dujų kiekis siekė 0,43 TWh ir sumažėjo 14,5 proc., palyginti su balandžiu.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. birželio 1 d. buvo užpildytos apie 49 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 70 procentų.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla birželio 1 d. buvo užpildyta apie 39 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 50 procentų. Gegužės mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 3 TWh gamtinių dujų – tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, 1,8 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.

Nacionalinė elektros generacija gegužę patenkino apie 95 proc. šalies elektros vartojimo poreikio.

Elektros energijos vartojimas šią gegužę buvo 2,7 proc. didesnis nei pernai tą patį mėnesį ir 3,3 proc. didesnis nei šiemet balandį.

Didmeninės elektros kainų vidurkis siekė 67,64 Eur/MWh ir gegužės mėnesį, palyginus su balandžio (74,57 Eur/MWh) vidurkiu, mažėjo 9,3 procento. Tai įvyko dėl padidėjusios saulės elektrinių generacijos, pigesnių gamtinių dujų, naudojamų šiluminėse elektrinėse. Didesniam elektros kainų mažėjimui neleido įvykti sumažėjusi vėjo elektrinių generacija, neveikianti „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos. Planuojama, kad „EstLink 2“ jungtis bus įjungta birželio pabaigoje.

Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 70–100 Eur/MWh ribose.

Lyginant balandžio ir gegužės mėnesius, didmeninės elektros kainos labiausiai mažėjo Suomijoje (-62,0 proc.), o augo Lenkijoje (9,5 proc.).

Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos gegužę buvo Airijoje, Lenkijoje ir Italijoje, o mažiausios — Ispanijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje. Europos Sąjungos valstybių vidurkis – 68 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per šių metų gegužės mėnesį sumažėjo 0,8 proc. – nuo 0,248 Eur/kWh iki 0,246 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 1,2 proc. – nuo 0,242 Eur/kWh iki 0,245 Eur/kWh.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų gegužės mėnesį, palyginti su balandžio mėnesiu, sumažėjo nuo 0,219 Eur/kWh iki 0,211 Eur/kWh, arba 3,7 procento.

2025 m. gegužės mėnesį biokuro kainos vidurkis buvo 16,1 Eur/MWh, arba 2,4 proc. mažesnis už balandžio kainos vidurkį (buvo 16,5 Eur/MWh) ir 7,5 proc. mažesnė nei 2024 m. gegužę, kai siekė 17,4 Eur/MWh.

Šią gegužę Lietuvos vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 6,05 ct/kWh – 11 proc. mažesnė nei balandį, kai siekė 6,76 ct/kWh, ir 1,6 proc. mažesnė nei buvo 2024 m. gegužę, kai siekė 6,15 ct/kWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 5,31 ct/kWh – 14 proc. mažesnė nei balandį, kai siekė 6,19 ct/kWh, ir 15 proc. mažesnė nei pernai gegužę, kai siekė 6,15 ct/kWh. Gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, šilumos energijos kaina sumažėjo Vilniuje – 14,2 proc., Kaune – 17,2 proc., Klaipėdoje – 17 proc., Šiauliuose – 3 proc., Panevėžyje – 11,3 procento.

Lyginant Baltijos šalis, penkių didžiųjų miestų šilumos kainos vidurkis gegužės mėnesį mažiausias Lietuvoje – 5,5 ct/kWh (balandį buvo 6,9 ct/kWh), Latvijoje – 7,2 ct/kWh (balandį buvo 7,2 ct/kWh), didžiausias Estijoje – 7,7 ct/kWh (balandį buvo 7,8 ct/kWh).

Lyginant šalių sostines, šilumos kaina gegužę buvo mažiausia Vilniuje – 4,6 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh. Tuo tarpu visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis mažiausias Lietuvoje – 6,1 ct/kWh, Latvijoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh.

Naftos kainų vidurkis gegužę siekė 64 USD/bbl ir buvo 3,8 proc. mažesnis nei balandį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 66,5 USD/bbl. Lyginant ankstesnių metų gegužės mėnesių vidurkius, šią gegužę kainos vidurkis buvo mažiausias nuo 2020-ųjų gegužės (tada Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 30 USD/bbl). Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 60–67 USD/bbl.

Per mėnesį vidutinė mažmeninės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,02 Eur/l. Gegužę, palyginti su balandžiu, benzino vidutinės mėnesio kainos mažėjo visose lyginamose šalyse 0,014–0,044 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,028–0,096 Eur/l.

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4 proc. – padaugėjo 1 243 elektromobiliais. 2025 m. birželio 1 d. buvo įregistruoti 33 692 elektromobiliai (18 358 grynieji elektromobiliai ir 15 334 – įkraunami hibridai).

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,08 Eur, arba 2,4 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (7,49 Eur) ir 2,9 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (8,93  Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų – su namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,7 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje.

Gegužės mėnesio duomenų apžvalga skelbiama skirsnyje „Energetikos duomenų apžvalga“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.