Naujiena

Latvijoje dujų vartojimas augo 21,8 proc., Estijoje, palyginus su ankstesniu birželiu, suvartota 7 proc. daugiau dujų. Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas šiemet buvo 65,2 proc. mažesnis nei 2024 m. birželio mėnesį.

Lietuvoje dėl mažesnės elektros energijos gamybos gamtines dujas naudojančiose elektrinėse ir trąšų gamybos sustabdymo birželį suvartota 71 proc. mažiau gamtinių dujų, palyginti su gegužės mėnesiu. Latvijoje per mėnesį vartojimas sumažėjo 44,5 proc., Estijoje – 32,8 procento. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,04 TWh ir sumažėjo 94,8 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,30 TWh ir sumažėjo 29,8 proc., palyginti su geguže.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. liepos 1 d. buvo užpildytos apie 59 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 78 procentus.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla liepos 1 d. buvo užpildyta apie 45 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 58 procentus. Per Klaipėdos SGD terminalą rinkai birželį patiekta 2,1 TWh gamtinių dujų ir tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, 1,8 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.

Nacionalinė elektros generacija 2025 m. birželį patenkino apie 95 proc. šalies elektros vartojimo poreikio – Nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais daugiau vietinės elektros per mėnesį pagaminta tik šiemet  balandį (99 proc. vartojimo poreikio) bei gegužę (95 proc.).

Elektros energijos vartojimas šiemet birželį buvo 6,9 proc. mažesnis nei gegužę ir 6 proc. mažesnis nei pernai birželio mėnesį.

Didmeninės elektros kainų vidurkis siekė 43,01 Eur/MWh ir, palyginus su gegužės mėnesio (67,64 Eur/MWh) vidurkiu, sumažėjo 36,4 procento. Tai įvyko dėl padidėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos, birželio 20 d. pradėjusios veikti „Estlink 2“ jungties tarp Suomijos ir Estijos.

Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 70–100 Eur/MWh ribose.

Lyginant 2025 m. gegužės ir birželio mėnesius, didmeninės elektros kainos labiausiai mažėjo Estijoje (-38,9 proc.), o augo tik Suomijoje (2,4 proc.).

Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos birželį buvo Italijoje, Airijoje ir Slovėnijoje, o mažiausios — Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Baltijos šalyse. Europos Sąjungos valstybių vidurkis – 68 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per šių metų birželį padidėjo 0,1 proc. – nuo 0,246 Eur/kWh iki 0,247 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,1 proc. – nuo 0,245 Eur/kWh iki 0,244 Eur/kWh.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina birželį, palyginti su gegužės mėnesiu, sumažėjo nuo 0,211 Eur/kWh iki 0,181 Eur/kWh, arba 14,2 procento.

Biokuro kainos vidurkis birželį buvo 16,5 Eur/MWh, arba 2,5 proc. didesnis už gegužės mėnesį (buvo 16,1 Eur/MWh) ir 0,6 proc. didesnis nei prieš metus – 2024 m. birželio mėnesį (buvo 16,4 Eur/MWh).

Lietuvos vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina birželį siekė 6,09 ct/kWh – buvo 0,66 proc. didesnė nei gegužę, kai siekė 6,05 ct/kWh, ir 1,2 proc. didesnė nei buvo 2024 m. birželį, kai siekė 6,02 ct/kWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 5,39 ct/kWh – 1,5 proc. didesnė nei gegužę, kai siekė 5,31 ct/kWh, tačiau 3,8 proc. mažesnė nei pernai birželį, kai siekė 5,6 ct/kWh. Šiemet birželį, palyginti su geguže, šilumos energijos kaina sumažėjo Kaune – 2,9 proc., Panevėžyje – 5,1 proc., Šiauliuose – 0,3 proc. padidėjo Vilniuje – 5,4 proc., Klaipėdoje – 5,7 procento.

Lyginant Baltijos šalis, penkių didžiųjų miestų šilumos kainos vidurkis birželio mėnesį buvo mažiausias Lietuvoje – 5,4 ct/kWh (gegužę buvo 5,3 ct/kWh), Latvijoje – 7,2 ct/kWh (gegužę buvo 7,2 ct/kWh), didžiausias Estijoje – 7,8 ct/kWh (gegužę buvo 7,2 ct/kWh). Lyginant šalių sostines, Vilniuje šilumos energija birželį išliko pigiausia – 5,1 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh. Visos šalies šilumos energijos kainos vidurkiai birželį Lietuvoje ir Latvijoje buvo vienodi – 7,8 ct/kWh, Estijoje – 8,6 ct/kWh.

Naftos kainų vidurkis birželį buvo 70 USD/bbl – 9,4 proc. didesnis nei gegužę, kai vidutiniškai sudarė apie 64,0 USD/bbl. Naftos kainų augimui įtakos turėjo geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose. Lyginant ankstesnių metų birželio mėnesių vidurkius, šiemet  birželį kainos vidurkis išliko mažiausias nuo 2020-ųjų birželio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 41 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 65–70 USD/bbl.

Vidutinė mažmeninės benzino kainos Lietuvoje per birželio mėnesį padidėjo 0,03 Eur/l, dyzelino – 0,10 Eur/l. Birželį, palyginti su geguže, benzino vidutinės mėnesio kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,003–0,028 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,028–0,05 Eur/l, išskyrus Lenkiją, kur kaina sumažėjo 0,002 Eur/l.

Per 2025 m. birželio mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,7 proc. – padaugėjo 1 237 elektromobiliais. Liepos 1 d. šalyje buvo įregistruoti 34 929 elektromobiliai (18 931 grynasis elektromobilis ir 15 998 – įkraunami hibridai).

Nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,18 Eur, arba 2,5 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,01 Eur) ir 3,2 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (10,13  Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų – su namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,4 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje. 

Birželio mėnesio duomenų apžvalga skelbiama skirsnyje „Energetikos duomenų apžvalga“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.