Naujiena

Per šį rugpjūtį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo apie 1,2 TWh gamtinių dujų – tai 24,1 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, kai Baltijos šalys suvartojo 1,6 TWh dujų. Gamtinių dujų vartojimas Estijoje augo 16,5 proc., o Latvijoje, palyginus su ankstesniu rugpjūčiu, jų suvartota 17,9 proc. mažiau. Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas šiemet buvo 31,7 proc. mažesnis nei 2024-ųjų aštuntąjį mėnesį.

Bet palyginti su šia liepa, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje per mėnesį išaugo 9,9 proc., o Estijoje  – 22,2 procento.

Dėl iš dalies atnaujintos azoto trąšų gamybos, Lietuvoje rugpjūčio mėnesį suvartota 35,6 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su liepa. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,4 TWh ir augo 68 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,3 TWh ir augo 11,5 proc., palyginti su liepa.

Bendrai Baltijos šalys rugpjūtį suvartojo 25,3 proc. daugiau gamtinių dujų nei liepą (1,0 TWh).

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo užpildytos apie 78 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 92 procentus.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla rugsėjo 1 d. buvo užpildyta apie 52 proc., o pernai tuo pačiu metu – apie 71 procentą. Rugpjūčio mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 2,5 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, 1,9 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.

Nacionalinė elektros generacija rugpjūčio mėnesį patenkino apie 74 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Šį rugpjūtį elektros energijos vartojimas buvo 10,4 proc. mažesnis nei pernai tą patį mėnesį ir 5,8 proc. mažesnis nei šių metų liepą.

Didmeninės elektros kainų vidurkis rugpjūtį (80,06 Eur/MWh), palyginus su liepos mėnesio (46,28 Eur/MWh) vidurkiu, augo 73 procentais. Kainos kilo dėl sumažėjusios vietinės saulės elektrinių generacijos ir planinių regiono infrastruktūros remonto darbų. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų pabaigoje didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 80–100 Eur/MWh ribose.

Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis rugpjūtį – 75,4 Eur/MWh. Lyginant liepos ir rugpjūčio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, kainos mažėjo Lenkijoje (-12,6 proc.) ir Vokietijoje (-12,3 proc.), o ryškiausiai augo Suomijoje (129,1 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos rugpjūtį buvo Italijoje, Airijoje ir Lenkijoje (90–109 Eur/MWh), o mažiausios — Švedijoje, Prancūzijoje, Suomijoje (38–55 Eur/MWh). 

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per rugpjūtį nepasikeitė – išliko apie 0,249 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. – nuo 0,248 Eur/kWh iki 0,247 Eur/kWh.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepos mėnesiu, padidėjo nuo 0,185 Eur/kWh iki 0,226 Eur/kWh, arba 22 procentais.

Biokuro kainos vidurkis Lietuvoje rugpjūtį buvo 17,3 Eur/MWh, arba 1,8 proc. didesnis už liepos mėn. kainos vidurkį (buvo 17 Eur/MWh), tačiau 6 proc. mažesnis nei pernai rugpjūčio mėnesį (buvo 18,4 Eur/MWh).

Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina rugpjūtį buvo 6,32 ct/kWh, arba 2,8 proc. didesnė nei ji buvo liepą (6,15 ct/kWh) ir 0,3 proc. didesnė nei 2024 m. rugpjūtį (6,24 ct/kWh).

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 5,75 ct/kWh – 4 proc. didesnė nei liepą (5,53 ct/kWh), tačiau 1 proc. mažesnė nei pernai rugpjūtį (5,81 ct/kWh). Šilumos energijos kainos vidurkis didžiuosiuose miestuose buvo 9 proc. mažesnis nei šalies vidutinė kaina, kai liepą jis buvo 10,1 proc. mažesnis ir 2024 m. rugpjūtį buvo 6,9 proc. mažesnis nei tuo metu buvusi šalies vidutinė kaina.

Lyginant Baltijos šalis, penkių didžiųjų miestų šilumos kainos vidurkis rugpjūčio mėnesį mažiausias buvo Lietuvoje – 5,8 ct/kWh (liepą buvo 5,5 ct/kWh), Latvijoje – 7,1 ct/kWh (liepą buvo 7,1 ct/kWh), didžiausias Estijoje – 7,8 ct/kWh (liepą buvo 7,7 ct/kWh).

Lyginant trijų šalių sostines, Vilniuje šilumos energija išliko pigiausia – 5,2 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh. Visos šalies šilumos energijos kainos vidurkiai taip buvo mažiausi Lietuvoje – 6,3 ct/kWh, Latvijoje ir Estijoje – 8,6 ct/kWh.

Naftos kainų vidurkis rugpjūtį siekė 67,4 USD/bbl ir buvo 3 proc. mažesnis nei liepą, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 69,4 USD/bbl. Lyginant ankstesnių metų rugpjūčio mėnesių vidurkius, šiemet šį mėnesį kainų vidurkis išliko mažiausias nuo 2020-ųjų rugpjūčio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 44 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 65–70 USD/bbl.

Vidutinės mažmeninės benzino kainos Lietuvoje per rugpjūčio mėnesį padidėjo 0,001 Eur/l, o dyzelino sumažėjo – 0,025 Eur/l. Palyginti su liepa, benzino vidutinės mėnesio kainos 0,02–0,04 Eur/l sumažėjo visose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse, išskyrus Estiją, kur vidutinė mėnesio kaina padidėjo 0,01 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,01–0,04 Eur/l.

Per rugpjūčio mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,3 proc. – padaugėjo 1 212 elektromobilių. 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo įregistruoti 37 753 elektromobiliai (20 119 grynųjų elektromobilių ir 17 634 įkraunami hibridai). Per metus elektromobilių skaičius parke išaugo 53,7 procento.

Elektra varomi automobiliai per pastaruosius 16 mėnesių suvartojo vidutiniškai 1,2 GWh elektros energijos kas mėnesį. Daugiausiai elektros nagrinėjamu laikotarpiu elektra varomi automobiliai suvartojo 2025-ųjų liepą – 1,72 GWh, mažiausiai jie suvartojo 2024-ųjų balandį – 0,87 GWh elektros per mėnesį.

Analizė rodo, kad elektromobiliai daugiausia elektros suvartoja per vasarą bei per paskutinius metų mėnesius: didžiausias per mėnesį suvartotos elektros energijos kiekio augimas užfiksuotas 2025 m. liepą, kai palyginus su birželio mėnesiu, elektromobilių vartojimas išaugo 29,6 proc., o elektromobilių elektros vartojimas labiausiai mažėjo pasibaigus kalendorinei 2024-ųjų vasarai: pernai rugsėjo mėnesį elektromobilių įkrovimo stotelėse buvo suvartota 17,8 proc. mažiau elektros energijos nei rugpjūčio mėnesį.

Nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,12 eurų, arba 2,5 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (7,89 eurų) ir 2,9 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (8,95 eurų).

Rugpjūčio mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje „Energetikos sektoriaus duomenų analizė“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.